„Pasaulis ir lietuvių kalba“ – paminklas tautai ir kalbai

Prof. Karolis Rimtautas Kašponis

Marijampolės Petro Kriaučiūno viešojoje bibliotekoje 2009 m. gegužės 9 d. įvyko Vilniaus universiteto profesoriaus Olego Poliakovo knygos (enciklopedijos) Pasaulis ir lietuvių kalba išskirtinis pristatymas. Knygą, kurioje rašoma apie lietuvių ir kitų indoeuropiečių kalbų giminystę, 2008 m. išleido leidykla Enciklopedija Vilniuje.

Priminsime: lietuvių kalba iš visų gyvųjų indoeuropiečių kalbų geriausiai išlaikė pirmykštį garsyną ir daugelį morfologinių ypatybių. Lietuvių kalbos tyrinėjimas suintensyvėjo XIX a. pradžioje atsiradus lyginamajam istoriniam kalbotyros metodui, o XIX a. antrojoje pusėje lietuvių kalba įėjo į tarptautinę kalbos mokslo areną. Jos duomenys tapo reikšmingi įvairių kalbų tyrinėjimui. Lietuvių kalba pradėta studijuoti daugelyje pasaulio šalių. Ypač vertinga minėtąja lietuvių kalbos savybe susidomėjo ir šią kalbą tyrinėti ėmė garsūs kalbininkai: A. Šleicheris (A. Schleicher), F. de Sosiūras (F. de Saussure), F. Fortunatovas. Pastarasis – Maskvos universiteto mokslininkas, 1871 m. atvažiavo į Marijampolės rajono Liudvinavo apylinkėse esantį Triobiškių kaimą, į savo studento Andriaus Botyriaus tėviškę ir studijavo lietuvių kalbą bei tautosaką, Maskvos universitete paskelbė surinktą medžiagą. Apie 1883 m. Maskvos universitete F. Fortunatovas pradėjo skaityti lietuvių kalbos kursą. Jo paskaitų klausėsi ir J. Jablonskis.

Knygos Pasaulis ir lietuvių kalba autorius O. Poliakovas lyg ir pakartojo aprašytą mokslininko kelią – 1982 m. atvažiavo į Marijampolės rajoną, apsigyveno, lankė išlikusią Botyrių sodybą, studijavo lietuvių kalbą. Nuo 1985 m. dirba Vilniaus universitete daug dėmesio skirdamas lyginamiesiems tyrimams. Gyvendamas Sūduvoje, tarp pietvakarių aukštaičių, kurių šnekta remiasi lietuvių literatūrinė kalba, turėjo galimybę pajusti jos esmę. Lyginamiesiems tyrimams būdinga bendrumų ir skirtumų išryškinimas, kuris atskleidžia esmines kalbų savybes. Be lyginamųjų tyrimų nėra galimybių nustatyti vieno ar kito reiškinio specifinių savybių.

Lietuvių kalba ir lietuvių melodika

Tyrinėdamas lietuvių choro muzikos vaizdų pasaulį ir nacionalinės specifikos klausimus rėmiausi mūsų muzikologų darbais, jų tyrimų išvadomis. Tačiau supažindinęs su savo darbu kitų šalių muzikologus gavau rimtą pastabą: tai, ką įrodinėju esant lietuviškus bruožus, elementus, būdinga ir kitų kaimyninių tautų muzikai. Ką daryti? Supratau, kad šiuo atveju gali padėti tik lyginamasis tyrimas.

Toliau plėsdamas savo tyrimą ir analizuodamas lietuvių muzikos melodiką ir harmoniją panaudojau lyginamąjį ir tikimybinį-statistinį tyrimo metodus – gavau nelauktą rezultatą. Pasirodo, lietuvių melodika išsaugojo daugiau senųjų ypatybių, negu kitos darbe lyginamos Europos muzikinės kultūros. Taigi šioji savybė atitinka ir lietuvių kalbos pagrindinę savybę. Lietuvių svarbiausias etnoso požymis – lietuvių kalba, o antruoju galbūt privalėtume laikyti lietuvių melodiką.

A. J. Greimas, kalba ir Sūduva

Knygos Pasaulis ir lietuvių kalba pristatymas vyko bibliotekos salėje, kurioje buvo eksponuojama paroda Algirdo Greimo vaikystė. Ekspozicijoje atsispindėjo Greimo gyvenimas ir darbai. Suprantama, pristatymo dalyviai skyrė dėmesio ir Greimui – įžymiam kalbininkui. Šis pietvakarių aukštaičių kraštas – Sūduva – traukė žymius pasaulio mokslininkus studijuoti tarmę, kurios pagrindu intensyviai formavosi literatūrinė lietuvių kalba. Iš šio krašto kilo nemaža lietuvių mokslininkų – įžymių kalbininkų.

Greimas iš esmės susijęs su Sūduvos kraštu. Jo senelis Vincentas Greimas – Šilavoto kaimo (2 km į šiaurės vakarus nuo Liudvinavo Marijampolės rajone) žemdirbys, čia ir tėvo Juliaus Greimo gimtinė, motina Konstancija Mickevičiūtė-Greimienė gimė ir mokėsi Kalvarijoje. Greimas baigė Marijampolės Rygiškių Jono gimnaziją, kuri yra išskirtinė Lietuvos kultūros istorijoje, nes ją baigė daug įžymių žmonių, pavyzdžiui, tautinio sąjūdžio veikėjas, Lietuvių mokslo draugijos pirmininkas J. Basanavičius, visuomenės veikėjas, Lietuvos himno autorius V. Kudirka, rašytojas V. Mykolaitis-Putinas, kalbininkas J. Jablonskis – Rygiškių Jonas, kurio vardu pavadinta gimnazija. Jo darbai buvo svarbūs lietuvių literatūrinei kalbai, kurios pagrindas yra šio krašto tarmė. Tikėtina, kad Greimo tėvų ir to krašto tarmė buvo reikšmingi kalbininko keliui.

Vertėtų pabrėžti, kad Greimas savąją mokslinę veiklą pradėjo nuo žodžio tyrinėjimo, tapo semiotiku sutelkdamas dėmesį lingvistikai. Jis rėmėsi tuo, kad, pavyzdžiui, mašinų programos kuriamos tokia tvarka, kuri esti pasakojant liaudies pasaką. Greimas prieštaravo tradiciniams filologiniams kalbos tyrimams, Paryžiaus aukštųjų visuomenės mokslų mokykloje vadovavo semiolingvistinių tyrimų grupei. Jo mintys apie lietuvių kalbą yra gilios, įdomios, vertingos.

Paminklas tautai ir kalbai

Pokalbio ir diskusijų bibliotekoje pabaigoje skulptorius K. Balčiūnas ir knygos Marijampolės miestas (2009) autorius K. Subačius dalyvius pakvietė susipažinti su rengiamu paminklu Tautai. Kalbai, Lietuvos vardo tūkstantmečiui paminėti. 1009–2009. K. Subačius, būdamas vienas iš Marijampolės vadovų, pasiūlė, o miesto valdžia 1989 m. miesto centrinėje J. Basanavičiaus aikštėje nutarė pastatyti paminklą Kalbai ir tautai. Skulptorius K. Balčiūnas šiuo metu baigia jį rengti. K. Balčiūnas – Sankt Peterburgo I. E. Repino dailės akademijos Skulptūros fakulteto absolventas, studijavęs skulptūros meną pas įžymų skulptorių Michailą Anikušiną. Jis yra sukūręs paminklus T. Grotusui Žeimelyje, Lietuvos Respublikos prezidentui K. Griniui, vyskupui M. Valančiui, surengęs parodų užsienyje. K. Subačius – miesto ūkio, kultūros, švietimo, sveikatos sistemos plėtimo darbų organizatorius, buvęs Krikščioniškosios kultūros centro reikalų valdytojas, knygų apie Marijampolę autorius, vienas iš paminklo kūrimo entuziastų bei kuratorių.

Paminklas mums paliko gilų įspūdį. Lyginant jį su kito marijampoliečio V. Kašubos sukurtais paminklais Gediminui Vilniuje, Lietuvai Druskininkuose, kuriuose atsispindi modernistinio meno bruožai, K. Balčiūno monumentas yra universalesnis.

Marijampolėje, Sūduvos krašte, ypatingas dėmesys skiriamas lietuvių kalbai, puoselėjamos tautiškosios tradicijos, ne atsitiktinai iš čia yra kilę daug Lietuvos įžymių žmonių.

Paminklo „Tautai. Kalbai…“ maketo fotografija kartu su skulptoriumi Kęstučiu Balčiūnu

Olego Poliakovo knygos „Pasaulis ir lietuvių kalba“ pristatymo dalyviai: Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Kauno fakulteto doc. Romaldas Misiukevičius, Liudvinavo klebonas Remigijus Maceina, Vilniaus universiteto profesoriai Olegas Poliakovas ir Vitas Labutis, prof. Karolis Rimtautas Kašponis

Remdamasis bažnyčios dokumentais Liudvinavo (Marijampolės r.) klebonas Remigijus Maceina (dešinėje) padėjo prof. Karoliui Rimtautui Kašponiui nustatyti Algirdo Juliaus Greimo senelio Vincento gyvenvietę ir užsiėmimą bei tėvo Juliaus gimimo vietą