Andrius Rudamina: tarp legendos ir tikrovės
Pradžia Nr. 12
Su prof. Romualdu ŠVIEDRIU tęsiame pokalbį apie jėzuitą misionierių Andrių Rudaminą (1596–1631), Vilniaus akademijos (universiteto) auklėtinį, 1625 m. iškeliavusį į Kiniją ir ten užsiėmusį misionieriška veikla. Mūsų tėvynainis dalyvavo diskusijose su kinų literatais ir norinčiaisiais diskutuoti religiniais ir kitais klausimais. Įrodinėjo Europos mokslo pranašumą pasitelkdamas įvairius prietaisus, taip pat naudojamus ir ast-ronomijoje. Buvo užrašyta 20 Andriaus Rudaminos pokalbių su kinų literatais. Tie pokalbiai 1640 m. buvo paskelbti kinų kalba knygoje Pasikalbėjimai su kunigu (Kouduo richao). Gerbiamasis Profesoriau, mėgindami atsakyti į klausimą, ar Andrius Rudamina buvo tipiškas jėzuitų misionierius Kinijoje, turime atsakyti į klausimą: o kaip dėl tos kinų kalbos? Juk buvo jėzuitų, parašiusių knygas kinų kalba?
Buvo daug jėzuitų, kurie puikiai rašė ne tik kinų, bet ir manchų kalba, kada atėjo į valdžią nauja Manchu dinastija. Praverstų būti atsargiems ir net truputį kritiškiems. Ne visada tas knygas rašė asmenys, kurie nurodomi kaip autoriai. Tie, neva, autoriai, jėzuitai kalbėdavosi, dalyvaudavo dispute su kokiu nors katalikybę priėmusiu kinų mandarinu ar literatu, kuris kažkiek išmanydavo matematiką, astronomiją. Štai toks kinų kalbą kaip gimtąją puikiai mokantis mandarinas dažniausiai ir rašydavo tokią knygą. Bet dažnai būdavo tikras bendradarbiavimas.
Ar galėtumėte pateikti neatremiamų pavyzdžių?
Pavyzdžiui, jėzuitas Janas Mykolas Smoguleckis (Jan Mikołaj Smogulecki, 1610–1656), kilęs iš Lenkijos jėzuitų provincijos. Jis išleido knygą apie logaritmus kinų kalba. Kaip jis tai padarė? Smoguleckis turėjo vieną gabų mokinį. Jam lenkas aiškino apie logaritmus, o kinas savąja kalba parašė knygą. Smoguleckio idėjos perteiktos per mokinį. Tai kas tą knygą parašė?
Tik pagyvenęs Kinijoje kokių 30 metų jėzuitas iš Europos galėjo ir be tarpininkų parašyti mokslinę knygą kinų kalba. Vertėtų priminti apie 20 pokalbių, kurie neva parašyti Andriaus Rudaminos knygoje, išspausdintoje 1640 metais. Ten, kur rašoma apie astronomiją, sakiniai trumpi, bet kur kalba pakrypsta apie teologiją, religiją yra vietų, kurios nuostabiai gražiai parašytos. Aišku, tai Rudaminos žodžiai. Mane stebina ir kinų smalsumas bei dėmesys. Rudamina pasikviečia leidinio redaktorių ir sako parodysiąs jam tam tikrus paveikslus, mat redaktorius ruošėsi keliauti. Rodo dešimtis paveikslų vieną po kito, aiškina, kas juose vaizduojama. Kinas grįžta iš susitikimo su Rudamina ir iš atminties labai tiksliai užrašo, ką girdėjo. Tai mane stebina ir jo puiki atmintis.
Jus labiau stebina Ruda-minos žinios ar kinų sugebėjimas iš atminties atkurti girdėto pašnekesio turinį?
Rudaminos žinios, jo platus kaip jėzuito išsilavinimas – iš kur taip tiksliai ir plačiai sugebėta kalbėti apie astronomiją. Gan daug techninių dalykų, kai kurių dalykų kinai arba nesupranta, arba nemoka savo kalba išreikšti. Mane stebina ir Rudamina, ir jo pašnekovas.
Kokiais paveikslėliais mūsų kraštietis bandė nustebinti kinus?
Rudaminos kinams rodyti paveikslėliai buvo didaktinio pobūdžio. Apie dorą ir nedorą žmogų – ištisas dešimties paveikslėlių ciklas. Aiškindamas Rudamina parodo, kaip doras žmogus atsikrato velnio, o nedorieji, aišku, patenka į pragarą. Kinai žiūri į tuos paveikslėlius, o Rudamina turi parengęs standartinę prakalbą, kurią buvo kartojęs kokį šimtą kartų.
Tai standartinis pamokslas?
Ir dar veikiausiai parašytas jėzuito Julijaus Aleni, kuris buvo misijos vadovas. Įdomu, kad Rudaminos klausytojas literatas kinas gan daug jėzuito minčių pagauna, bet yra dalykų, kurių jis suvokti negali, nes Kinijoje tokių dalykų nėra. Juk tie paveikslėliai buvo sukurti ne kinams, bet europiečiams.
Skirtingos civilizacijos ir kultūros nesusikalba, nes neranda sąlyčio taškų? Kas tuose paveikslėliuose buvo nesuprantama kinams?
Jėzuitai XVII a. Europoje garsėjo kaip nepralenkti mokyklinio teatro kūrėjai ir propaguotojai. Per teatrą jie skelbė savo idėjas, teatras buvo jų mokomojo proceso dalis. Štai tie paveikslėliai vaizdavo kažkokį dramos veiksmą. Kai kuriuos dalykus kinai matė pirmą kartą ir negalėjo suprasti, kas ten rodoma. Kad ir mėginimas paaiškinti Šventos Trejybės sąvoką. Net ir katalikams tai nelengvai išaiškinamas dalykas. Be to, paveikslėliuose buvo pavaizduotas velnio trišakis, kokio kinai niekada nebuvo matę. Jie mėgina rasti tam daiktui apibūdinimą savo kalba, tačiau tai nėra paprasta.
Poterius galima iškalti mintinai, bet diskutuoti teologinėmis temomis nėra paprasta, o Rudamina sugebėjo. Tai kelia nuostabą ir susižavėjimą. Ypač kalbant apie substancijas, dvasi-nius dalykus. Tačiau viena yra kalbėti, o visai kas kita mokėti tai parašyti. Nagrinėdamas tuos 20 Rudaminos pokalbių padariau išvadą, kad ten, kur Rudamina kalba apie mokslą, jis nėra labai iškalbingas. Trumpi sakiniai, kartais pasitenkinama tik vienu sakiniu. Kad ir rodydamas teleskopą Andrius Rudamina – nedaugiakalbis. Bet čia tam gal yra kita priežastis.
Gal jis prisiliečia prie tam tikrų kinų tabu, tad geriau pavojingus klausimus apeiti?
Gal Rudamina su kinais ir kalbėjosi apie teleskopo veikimo principą, bet kinai tokių dalykų rašyti negali, jiems uždrausta. Tai tik imperatoriaus, bet ne paprasto kino teisė – domėtis astronomi-ja. Visiškai suprantama, kodėl Rudaminos klausytojas toks atsargus, kai kalba apie astronomiją ir teleskopą.
Ką Rudamina pasako apie teleskopą? Žiūrėdami pro vieną galą kinai mato padidintą vaizdą, pro kitą – sumažintą. Išgirsta Rudaminos pamokymą: kai kalbi apie kitus – paaukštink juos, kai apie save – nusižemink, susimažink. Taip veik, kaip teleskopas.
Kodėl Rudamina pasidaro staiga toks lakoniškas? Tiek Rudaminai, tiek jo pašnekovui grėsė mirties bausmė. Imperatorius buvo laikomas Dangaus Sūnumi, lyg tarpininkas tarp Dangaus ir jo žemiškų pavaldinių. Jeigu imperatorius valdo gerai ar blogai, tai dangus rodys visokiais ženklais. Ženklai už blogą valdymą galėjo pakenkti imperatoriui, galėjo sukelti riaušes ir net dinastijos žlugimą. Astronomija buvo uždrausta pasauliečiams ir tik imperatoriaus dvare oficialūs astronomai nuolat stebėjo dangų. Iš tikro kinų astronomai užfiksavo didžiausių astronominių įvykių skaičių iki pat XVI amžiaus – kometų, saulės ir mėnulio užtemimų, novų ir supernovų, tai yra naujų žvaigždžių pasirodymus. Dvaro astronomų užduotis buvo išaiškinti tuos dangaus ženklus, kad jie nepakenktų imperatoriaus valdžiai.
Taip pat astronomai turėjo paruošti oficialų kalendorių, kurį imperatorius paskelbdavo kasmet. Ten buvo pas-kelbtos prognozės – saulės ir mėnulio užtemimai – ir jei neįvykdavo arba būdavo užtemimų visai neprognozuotų, tai vargšai astronomai galėjo žiauriai nukentėti.
Visa tai mane beveik įtikina, kad po 5-erių buvimo metų Kinijoje A. Rudamina su vietos žmonėmis galėjo bendrauti, sakyti pamokslus kinų kalba. Vieno pamokslo metu buvo labai šalta. Įėjo Rudamina ir kreipėsi į klausytojus: ar nešalta šiandien? Visi suošė: o taip… Rudamina tęsė savo bendravimą su auditorija: baisiai šalta šiandien. Publika lingavo: labai, labai šalta.
Tokius įžanginius dalykus jis mokėjo gerai pasakyti. Tada seka pamokslas Evangelijos tema. Ne-abejoju, kad Rudaminos lūpose gan sklandžiai turėjo skambėti standartinio formato pamokslėlis kinų kalba.
