Iš triukšmų gausos jis pasirinko tylą (2)

Profesoriaus Danieliaus Gužo ir Lietuvos akustikų sąjungos jubiliejai Vilniaus karininkų ramovėje buvo minimi tą pačią birželio 19-ąją, tiesa, sukaktys skirtingos: Akustikų sąjungai – 20 metų, o jos prezidentui D. Gužui – 80. Sveikintojai priminė Lietuvos akustikos mokslui ir platesnei visuomenei reikšmingus įvykius, kuriuose yra tekę dalyvauti jubiliatui. Prisimintas ir jo brolis rokiškėnas Vytautas Gužas (1920 01 02–1949 06 11) – vienas žymiausių Lietuvos partizanų, žuvęs kovoje už Tėvynės laisvę.

Pabaiga, pradžia Nr. 15

Tyrinėja ore sklindančio garso problematiką

Lietuvos akustikų sąjungos (LAS) įkūrimo datos ankstesni minėjimai galėjo įnešti ir tam tikros painiavos, nes buvę sietini su dviem datomis: faktiškoje įkūrimo 1989 m. ir teisiško sąjungos (iš pradžių vadinta draugija) įregistravimo 1990 m. lapkričio 15 dieną. Iniciatyvos kurti LAS ėmėsi tuomečio VISI (dabar VGTU) doc. Danielius Gužas, kuris ir vadovavo sudarant iniciatyvinę draugijos kūrimo grupę iš akustikos mokslo srityje labiausiai pasireiškusių aukštųjų mokyklų dėstytojų ir mokslo darbuotojų. Steigiamajame suvažiavime 1989 m. dalyvavo beveik šimtas akustikų – mokslininkų aktyvumas ir visuomeninis pakilimas buvo labai didelis. Tai suprantama, nes tuo metu Lietuva gyveno Sąjūdžio idėjomis. Steigiamojo suvažiavimo dalyviai ir buvo Lietuvos akustikų draugijos, vėliau įregistruotos kaip sąjunga, kūrimo signatarai. Ir šiuo metu dauguma tų mokslininkų sudaro Lietuvos akustikos mokslo ir praktinio taikymo aukso žiedą. Bent kai kurias pavardes reikia paminėti.

Kadangi draugijos kūrimo iniciatyva priklausė tuomečiam VISI, nuo jo atstovų ir pradėsime. Statybinės akustikos ir vibroakustikos srityje jau buvo spėję pasireikšti Danielius Gužas ir Vytautas Jonas Stauskis. Jau minėjome, kad D. Gužas gamybinio triukšmo slopinimo problemų srityje dirbo nuo 1964 m., buvo apsigynęs ir technikos mokslų kandidato disertaciją. Savo žinias, įgytas Maskvos Baumano aukštojoje technikos mokykloje (dabar Maskvos valstybinis technikos universitetas), taikė garso sklidimo oru ir gamybinio triukšmo slopinimo problemoms spręsti. Tai irgi bendrosios virpesių teorijos ir praktikos dalis, tačiau pasižyminti savo specifika. Štai į tą savitumą ir atkreipsime dėmesį.

Aptariamu metu Lietuvos vibroinžinerijos mokslininkai, vadovaujami akad. Kazimiero Ragulskio, buvo pasiekę išties labai įspūdingų tarptautinio masto laimėjimų, tačiau ore sklindančio garso subtilybių nenagrinėjo, nes tai atskira akustikos kryptis. Ne visi pagrindiniai virpesių teorijos dėsniai taikytini tiriant garso sklidimą oru (dujomis), skysčiu ir kietaisiais kūnais. Ir priešingai: garso teorijos dėsniai dažniausiai netinka virpesių teorijai, taigi gali likti anapus ribos, kuri rūpi šios srities mokslininkams. Pasakysime ir daugiau: virpesių mokslo plėtotė dar nedaug ką duoda garsų mokslo tyrimams, analizei ir pritaikymui. Virpesių teorijos pagrindai sudaro galimybę pasiskirstyti ir kurti atskiras kryptis, aukščiau išvardytas akustikos mokslo šakas, turinčias savo principinius dėsnius ir teorijas. Aiškinantis garsų, dažniausiai triukšmų įtaką aplinkai ir žmonių gyvenimui, ieškant veiksmingų būdų tai kenksmingai įtakai sumažinti, tenka plėtoti aplinkoje sklindančio garso teoriją. Štai šios krypties darbus ir pradėjo plėtoti Danielius Gužas, grįžęs iš Maskvos Baumano aukštosios technikos mokyklos. Jis laikytinas šios akustikos mokslo krypties Lietuvoje pradininku.

1970 m. D. Gužas pradėjo savo veiklą VISI mokslinio tyrimo sektoriuje, o 1992 m. jau pavadinimą pakeitusiame VGTU įkūrė mokslinę grupę triukšmo mažinimo problemoms tirti ir spręsti. Šiame universitete profesorius dirbo iki 1996 m., o išėjęs į pensiją nuo mokslo nenusišalino – savo žinias ir patirtį skleidžia kituose šalies universitetuose.

Šiuo metu VGTU akustikos moksle ir praktikoje bene vaisingiausiai darbuojasi LAS viceprezidentas prof. habil. dr. Vytautas Jonas Stauskis, dirbantis uždarų erdvių (salių) akustikos tyrinėjimų kryptyje, palaikantis dalykinius ryšius su daugelio šalių mokslininkais. Lietuvoje šios krypties mokslininkų tėra vienas kitas. Statybinės akustikos tyrinėjimams V. J. Stauskis atidavė daugiau kaip 40 savo kūrybiškiausių gyvenimo metų. VGTU Pastatų konstrukcijų katedroje 2001 m. įkurta Pastatų fizikos mokslo laboratorija, vedėjas V. J. Stauskis. Jis išleido monografiją Muzikos salių akustika, du vadovėlius ir daug reikšmingų straipsnių, 2002 m. tapo Lietuvos mokslo premijos laureatu. Apdovanotas tarptautinės mokslo organizacijos Audio Engineering Society Paryžiuje Garbės diplomu už pasiekimus architektūrinės akustikos mokslo srityje.

Akustikai kituose Lietuvos universitetuose

Nuo pat LAS įkūrimo pradžios daugiausia jos narių dirba Kauno technologijos universitete, kur veikia pasaulyje gerai žinomas profesoriaus K. Baršausko ultragarso institutas. Jam vadovauja žymus mokslininkas prof. habil. dr. Rymantas Kažys, šiuo metu einantis ir KTU mokslo prorektoriaus pareigas. R. Kažys buvo išrinktas LAS viceprezidentu, juo yra ir dabar. KTU vibroakustikos mokslo srityje reiškiasi akad. prof. Ramutis Bansevičius (KTU Senato pirmininkas), Vytautas Ostaševičius ir kiti žymūs mokslininkai, kurių darbams vien paminėti reikėtų atskiros publikacijos. Ir šiuo metu universitetui talkina vienas žymiausių Lietuvos mokslininkų akad. prof. Kazimieras Ragulskis, Vibrotechnikos laboratorijos, vėliau išaugusios į tarptautiniu mastu gerai žinomą mokslo centrą, kūrėjas.

Vilniaus universitete ultragarso mokslo srityje dirba profesoriai Evaldas Garška, Daumantas Čiplys, pastarasis buvo LAS įstatų kūrėjas, išrinktas LAS sekretoriumi.

Šiaulių universitetas taip pat nėra tuščia akustikos mokslo vieta. 2005 m. Danielius Gužas užėmė šio universiteto Technologijos fakultete profesoriaus pareigas, dėstė aplinkosaugos specialybės studentams fizikinės taršos discipliną, perteikinėjo studentams ir akustikos mokslo pradmenis, o gabesnius patraukė į mokslinę veiklą. Į akustikos krypties tyrinėjimus įsitraukė ir jau žinomi mokslininkai – prof. Vaclovas Tričys, Technologijos fakulteto dekanas doc. dr. Sergejus Rimovskis, Robertas Klimas, Violeta Genienė, Rolandas Viršilas ir kiti.

Kaip matome, LAS vienija solidžias mokslininkų pajėgas.

Mokslininko gyvenimo pilnatvė

Grįžkime prie jubiliato. Likimo ratas apsisuko ir nuo 1996 m. Danielius Gužas sugrįžo į Lietuvos žemės ūkio universitetą, kurį buvo baigęs 1954 m., tiesa, kaip LŽŪA. Dabar kaip savotišką duoklę atidavė savajai Alma mater: buvo vyresnysis mokslo darbuotojas, docentas, dėstė aplinkos apsaugos specialybės studentams, dirbo triukšmo mažinimo srities mokslinį tiriamąjį darbą. 1997 m. apsigynė habilituoto daktaro disertaciją, kurios tema Triukšmo sklidimas cilindriniais vamzdžiais ir jo mažinimo būdai. Gynėsi Sankt Peterburgo technikos universitete, nes šios problematikos darbais Lietuvos mokslo institucijos neužsiiminėjo. Parašė keturias knygas ir dvi monografijas, daugiau kaip 250 mokslinių straipsnių ir metodinių darbų, turi keturis užpatentuotus išradimus iš akustikos srities. Dirbdamas VISI D. Gužas dalyvavo Visasąjunginėje liaudies ūkio parodoje Maskvoje, pelnė sidabro ir aukso medalius už savo sukurtų triukšmo slopintuvų sukūrimą ir įdiegimą praktikoje. Kaip Lietuvos akustikų sąjungos prezidentas mokslinius pranešimus skaitė akustikų tarptautinėse konferencijose Lenkijoje, JAV, Švedijoje, Japonijoje, Didžiojoje Britanijoje, Danijoje, Norvegijoje, Prancūzijoje, Ispanijoje.

Nuo 2005 m., kaip sakyta, dirba Šiaulių universitete: nors ir sulaukęs garbaus amžiaus vadovauja būsimiesiems bakalaurams, rengiantiems baigiamuosius darbus, kasmet parengia po 3–6 studentus su pranešimais dalyvauti jaunųjų mokslininkų konferencijose. Danielius Gužas tvirtina jaučiąs didelę laimę ir moralinį pasitenkinimą, kad savo žinias ir praktinę patirtį dar gali perduoti Šiaulių universiteto studentams. Pagal sutartis su įmonėmis atlieka pramoninio triukšmo mažinimo mokslinius ir praktinius darbus. Tai ir yra mokslininko gyvenimo pilnatvė.

Kur angelas išskleidė sparnus

Asmenybės turtingumą nusako ne vien jo profesinė ar mokslinė veikla. Kalbant apie D. Gužą labai svarbu priminti jo ryšius su tėviškėnais, nors gimtajame Sičiūnų kaime jo gimtoji sodyba neišliko – melioratoriai pasidarbavo iš peties.

Tai, kad Panemunyje Rokiškio rajone 2003 m. išskleidė aštuonių metrų pločio sparnus angelas, yra ir mūsų jubiliato Danieliaus Gužo nuopelnas. Paminklas Laiminu. Žuvusiems už laisvę skirtas 50 nužudytų partizanų, kurių kūnai buvo sumesti ir užkasti į netoliese esančio durpynėlio duobes. Kartu tai paminklas ir 200 Panemunio apylinkių partizanų, kovojusių ir kritusių už Lietuvos laisvę, taip pat ir visiems šio krašto kovotojams. Priminsime, kad iš šio krašto buvo ištremti 659 žmonės, 188 tapo politiniais kaliniais. Kas trečias Panemunio krašto gyventojas nukentėjo nuo sovietų okupacijos.

Vieno įspūdingiausių paminklų, skirtų tautos pasipriešinimui okupantams autoriai – vilnietis skulptorius Kazimieras Kisielis ir architektas Gintaras Kaulinskas, o paminklo iniciatoriai – rokiškėnai Vanda Mikėnienė, Danielius Gužas ir Alfonsas Varanauskas. Dar 1989–1991 m. buvo suaukota apie 35 tūkst. rublių paminklui, bet pinigai nuvertėjo, buvo ir kitų priežasčių, kodėl paminklo statyba užtruko daugiau kaip dešimtmetį. Atidengtas jis 2003 metais.

Į paminklo atidengimo iškilmes atėjusiems panemuniečiams ir atvykusiems svečiams D. Gužas išdovanojo visą knygelės Paminklas žuvusiems už Lietuvos laisvę tiražą; šią knygelę profesorius parašė per savaitę ir išleido savo lėšomis. Bent tokiu būdu jaučiasi prisidėjęs prie savo kraštiečių, kritusių kovose už Tėvynės laisvę, atminimo įprasminimo. Tarp kitų žuvusiųjų yra ir jo broliai: žymus Lietuvos partizanas Vytautas Gužas-Kardas ir Ažušilių miške žuvęs partizanas Balys Gužas.

Kadangi Danielius Gužas yra klasikinės muzikos ir dainų mėgėjas, jubiliejinį renginį Vilniaus karininkų ramovėje užbaigė vyrų choras Varpas. Su choristais dainas traukė ir jubiliatas.

Gediminas Zemlickas

Nuotraukose:

Virš Panemunio Angelas sparnus išskleidęs

Jubiliatą pasveikinti atvyko rokiškėnai LR Seimo narys Algis Kaziulėnas, Rokiškio rajono savivaldybės meras Almantas Blažys (dešinėje) ir mero patarėjas Antanas Slesariūnas

Vyrų choras „Varpas“ (vadovas Petras Pošiūnas) savo ilgametį narį pasveikino tradicine daina