Istorinės konferencijos „Klaipėdos universitetas: idėjos, problemos, realijos“ 20-metis

1989 m. lapkričio 17 d. Klaipėdoje, dabartinėje Klaipėdos universiteto Menų fakulteto koncertų salėje įvyko istorinė mokslinė konferencija Klaipėdos universitetas: idėjos, problemos, realijos. Tai buvo atramos taškas, leidęs pajudinti žemę – 1990 m. spalio 5 d. Nepriklausomos Lietuvos Aukščiausioji Taryba (pervadinta į Atkuriamąjį Seimą), vadovaujama Vytauto Landsbergio, priėmė nutarimą „nuo 1991 m. sausio 1 d. įsteigti Klaipėdos universitetą Klaipėdoje esančių aukštųjų mokyklų ir mokslo įstaigų padalinių pagrindu“.

Į Konferenciją, kuriai šių metų rudenį sukanka dvidešimt metų, ėjome ne vieną dieną.

Dar prieš Antrąjį pasaulinį karą Klaipėdoje veikė du institutai – Prekybos ir Pedagoginis, tačiau aktyviausi protai jau tada kėlė ir svarstė Klaipėdos universiteto idėją. Ryškiausias pavyzdys – garsaus literatūros ir meno tyrinėtojo, kritiko, dramaturgo ir publicisto Jono Griniaus straipsnis Klaipėdos universitetas, paskelbtas 1936 m. laikraštyje XX amžius (Nr. 25). Straipsnyje įvardijami konkretūs žingsniai, kuriuos būtina žengti steigiant universitetą Klaipėdoje kaip „kultūrinę tvirtovę“. Deja, XX a. viduryje J. Griniaus idėjoms nebuvo lemta įsikūnyti, tačiau kokie pranašiški J. Griniaus žodžiai apie tvirtovę, kai šiandien matome Klaipėdos universitetą, įsikūrusį buvusiose kareivinėse.

Į 1989 m. lapkričio 17-osios konferenciją susibūrė garsūs Lietuvos mokslininkai ir visuomenės veikėjai – visus nešė Sąjūdžio bangos, didžiulis tikėjimas nepriklausomos Lietuvos ateitimi, aukštojo mokslo pertvarka ir šviesiausiomis perspektyvomis. Tas tikėjimas, nepaisant dabarties sunkumų, neapvylė.

Konferencijos tezių knygelės pratarmėje rašoma: „Klaipėda, Mažoji Lietuva ir Žemaitija turi savas kultūros, švietimo, mokslo tradicijas. Į Lietuvos kultūros istoriją ryškiais vardais įsirašė Kražiai, Varniai, Tilžė, Karaliaučius, Klaipėda. Laikas ir istorija retai kada čia buvo palankūs lietuviškajai kultūrai; ypač daug netekties kruvinose hitlerizmo ir stalinizmo grumtynėse.

Kultūros ir mokslo raidai Klaipėdoje nemažai nuveikta per pastaruosius dešimtmečius, tačiau pažymėtina, kad aukštasis mokslas vystėsi daugiau kiekybiškai, per mažai dėmesio kreipta į rengiamų specialistų kokybę. Šiandien visuotinai pripažįstama objektyvi būtinybė radikaliai reorganizuoti aukštųjų mokyklų filialus Klaipėdoje. Įgyvendinant tautinio atgimimo, Lietuvos – jūrinės valstybės, – visuomenės humanitarizavimo, aukštojo mokslo pertvarkos idėjas, aiškėja ir tos reorganizacijos kelias – Klaipėdos universiteto kūrimo kelias“ (pabraukta straipsnio autoriaus – red. past.).

Nors anuometė aukštojo mokslo vadovybė ir nepritarė keliamai idėjai, tačiau Klaipėdos universiteto idėją palaikė ir visokeriopai rėmė autoritetingiausi Lietuvos mokslo žmonės – prof. A. J. Greimas iš Paryžiaus, prof. V. Pėteraitis iš Monrealio, profesoriai iš Vilniaus: L. Klimka, S. Vaitekūnas, o konferencijoje be klaipėdiškių pranešimus skaitė Juozas Girdzijauskas, Saulius Razma, Krescencijus Stoškus, Aleksandras Šidlauskas ir kiti. Iš klaipėdiškių mokslininkų svarų žodį dėl Klaipėdos universiteto steigimo konferencijoje tarė daugiau kaip 20 pranešėjų. Visokeriopai skatinami ir remiami anuomečio Klaipėdos miesto vadovo Alfonso Žalio, konferencijos dalyviai priėmė dokumentą Kreipimasis į Lietuvos visuomenę, LTSR Aukščiausiąją Tarybą, LKPCK, LTSR Ministrų Tarybą dėl Klaipėdos universiteto steigimo, tačiau valdžiai, gyvenusiai jau paskutines savo valandas, tai neberūpėjo. Klaipėdos universiteto steigimo reikalą greitai ir ryžtingai išsprendė Lietuvos Nepriklausomybę atkūrusi Lietuvos Aukščiausioji Taryba nepraėjus nė metams nuo jos veiklos pradžios – 1990 m. spalio 5 dieną. Įdomiai pasikartojo istorija – 1918 m. Lietuva atkūrė nepriklausomybę, o 1922 m. Kaune įkurtas pirmasis grynai lietuviškas universitetas.

1989-ųjų Konferencijoje iš viso perskaityti 25 pranešimai, ji truko visą dieną. Pagal pranešimų tematiką ir problematiką sudaryta tezių knygelė, kurią nemokamai išleido Ryto spaustuvė, vadovaujama ilgamečio direktoriaus ir kultūros mecenato Antano Skyriaus. Pranešėjai suskirstyti į tris grupes.

Pirmosios ir antrosios grupės pranešėjai iš esmės analizavo Klaipėdos universiteto kūrimo kaip istorinės būtinybės pagrindimą, siedami tai su Mažosios Lietuvos kultūros, Karaliaučiaus universiteto tradicijų pažinimu, išlaikymu ir tęsimu (J. Mališauskas, J. Girdzijauskas, S. Razma, Vl. Pupšys, A. Tytmonas). Pabrėžtas Klaipėdos universiteto kaip mokslo institucijos vaidmuo puoselėjant Lietuvą kaip jūrinę valstybę (S. Razma, A. Bučinskas, S. Malkevičius, V. Židonis, O. Kubiliūnienė). Išsamiai aptarta universiteto kaip svarbiausios nuo Viduramžių savo veiklą tęsiančios akademinės institucijos struktūra, jos universalumas ir neribotos galimybės plėtoti mokslą ir meną, ugdyti ir visokeriopai lavinti harmoningą ir išsilavinusią asmenybę. Daug dėmesio pranešėjai skyrė Naujųjų laikų, dabarties universitetų raidai, idėjoms, atsinaujinimo ir apskritai aukštojo mokslo pertvarkos principams (A. Acus, L. Donskis, K. Stoškus, A. Jacikevičius, A. Žalys, D. Švitra).

Trečiosios grupės pranešimuose analizuojami svarbūs ir konkretūs Klaipėdos universiteto kūrimo strateginiai ir programiniai klausimai – Statuto, bibliotekos, studijų programų, tarpdalykinių ryšių plėtotės ir kiti dalykai (R. Gudelis, Z. Rinkevičius, J. Vaupšas, L. Surginienė, A. Bielskis, A. Jacikevičius, A. Juška, V. Valevičius).

Lapkričio 17-oji – Lietuvos poezijos lakštingalos Salomėjos Nėries gimtadienis, tad konferencija neatsitiktinai baigėsi ryškiu poetiniu mostu – priimtas Kreipimasis į Lietuvos visuomenę ir Respublikos vadovybę. Jame siūloma ir konkreti Klaipėdos universiteto įkūrimo data – 1990-ųjų liepos 1-oji. Lietuva dar nebuvo paskelbusi Nepriklausomybės, tačiau Klaipėdos universiteto kūrimo entuziastų lūkesčiai netrukus tapo tikrove. Be konferencijos pranešėjų Kreipimąsi pasirašė garsūs mokslo, meno, kultūros ir visuomenės veikėjai: Klaipėdos miesto Vykdomojo komiteto pirmininkas Alfonsas Žalys, Valentinas Greičiūnas, Zita Šličytė, profesoriai Vytautas Jakelaitis, Gediminas Pauliukevičius, Romas Pakalnis, Vytautas Blūšius, Juozas Gudavičius, Danguolė Žemaitytė, Audronė Kaukienė, Adolfas Brėskis, Juozas Rauckis, Vytautas Čepas, Sigitas Kudarauskas, Vytautas Kasputis ir kiti.

Konferencijos Klaipėdos universitetas: idėjos, problemos, realijos 20-metis skatina arba turėtų skatinti Klaipėdos krašto ir visus Lietuvos žmones prisiminti, suvokti atsakomybę ir įsipareigojimus dėl mūsų mokslo, meno, kultūros, kuriuos anuomet aktyviai kėlėme ir skelbėme, ir kad šiandien tai yra gal net svarbiau negu vakar.

Aleksandras Žalys

Konferencijos tezių knygelė