Laiko ženklai ir Nacionalinė pažangos premija

Partnerystės pažangos premija

Ieškodami laiko ženklų apsistosime ties Partnerystės pažangos premija, kuri Lietuvoje yra išskirtinis ir labiausiai atitinkantis Nacionalinės pažangos premijos manifesto dvasią apdovanojimas. Idėja aiški: mokslo ir verslo žmonių bendradarbiavimas yra ta siekiamybė, kuri stiprina, padeda tobulinti valstybės, visų žmonių gyvenimą. Tas bendradarbiavimas ir yra mūsų šalies konkurencingumo garantas pasaulyje. Gaila, bet Partnerystės pažangos premija – vienintelė premija Lietuvoje, įvertinanti mokslo ir verslo bendradarbiavimą. Turime puikių mokslo ir verslo bendradarbiavimo pavyzdžių ir Partnerystės pažangos premijos laureatų. Tai 2006 m. laureatai biotechnologai Vladas Algirdas Bumelis ir Eugenijus Arvydas Janulaitis, 2007 m. – lazerių kūrėjai Romualdas Danielius, Kęstutis Jasiūnas, Rimantas Kraujalis, Algis Petras Piskarskas, 2008 m. – ultragarsinių matavimų ir diagnostikos technologijų atstovas Rymantas Jonas Kažys. Šioje vietoje sąrašas nutrūksta.

Scenoje Lietuvos mokslo tarybos pirmininkas, Nacionalinės pažangos premijos komiteto narys prof. habil. dr. Eugenijus Butkus. Susirinkusieji laukia paskelbiant naujojo Partnerystės pažangos premijos laureato ar kelių pavardes. Deja, 2009 m. Nacionalinės pažangos premijos komitetas po ilgų diskusijų nusprendė neskirti Partnerystės pažangos premijos, nes pateiktuose darbuose neįžvelgė pakankamo nacionalinio mokslo ir verslo bendradarbiavimo, indėlio į Lietuvos pažangą. E. Butkus priminė, kad Lietuvos mokslininkai tiek fundamentinio mokslo, tiek ir taikomųjų tyrimų srityse glaudžiai bendradarbiauja su užsienio partneriais. Tai labai gerai, nors yra vienas bet... Kitos šalys naudojasi mūsų mokslininkų darbo rezultatais, turi iš to apčiuopiamos naudos, o Lietuvos verslas, pramonė ir ūkis iš to jokios naudos negauna. Reikia pastangų, kad iš Lietuvos mokslininkų laimėjimų naudos turėtų ir Lietuvos ūkis. E. Butkus pareiškė tikįs, kad 2010-aisiais bus pasiektas ryškus postūmis įgyvendinant mokslo ir verslo slėnių projektus, bus sulaukta tinkamų paraiškų Partnerystės pažangos premijai gauti.

Karšti susirinkusiųjų aplodismentai, palydėję E. Butkaus prakalbą, sukėlė dvejopą įspūdį. Reikia manyti, kad tie aplodismentai išreiškė viltį, kad ateityje mokslo ir verslo ryšiai stiprės ir to stiprėjimo rezultatai bus apčiuopiami šalies gyvenime. Juk nesame tiek pagedę, kad karštus aplodismentus priimtume kaip savotišką kerštą: kaip gerai, kad neskirta Partnerystės pažangos premija...

Kartais ir grįžimas yra pažanga

Kultūros pažangos premija teikiama kūrėjams už pasaulinės patirties ir savo talento sklaidą, ugdant Lietuvos ateities kartas įvairiose kultūros raiškos formose. Paskelbti, kam bus įteiktas prestižinis 2009 m. apdovanojimas, kviečiami Nacionalinės pažangos premijos komiteto narė režisierė doc. Janina Lapinskaitė ir šio komiteto kancleris Lietuvos MA narys korespondentas prof. habil. dr. Juozas Vidmantis Vaitkus. Skelbiama 2009-ųjų metų Kultūros pažangos premijos laureatė – prof. habil.dr. Viktorija Daujotytė-Pakerienė, Lietuvos MA narė korespondentė.

Profesorės kandidatūra nurungė labai rimtus pretendentus šiai premijai gauti – fotomenininką Antaną Sutkų ir kino režisierių Arūną Matelį. Abu menininkai žinomi tarptautiniu mastu, tad Nacionalinės pažangos premijos komiteto nariams prieš balsuojant teko karštai diskutuoti ir pasukti galvas, kuris kandidatas geriausiai atitinka premijos teikimo sąlygas. Daugiausia balsų teko V. Daujotytei-Pakerienei.

Literatūrologė, rašytoja, Vilniaus universiteto profesorė, nenusišalinanti ir nuo pilietinių reikalų. Savo mokslinio gyvenimo laiką ir jėgas paskyrusi lietuvių literatūros klasikai. Kilus Salomėjos Nėries smerkimo bangai profesorė Viktorija Daujotytė atvirai tai kūrėjos niekinimo bangai pasipriešino. Savo žinias, gyvenimo patirtį ir talentą profesorė įdeda į kiekvieną savo parašytąją knygą, o jų tiek, kad duok Dieve visas perskaityti. Profesorė savo knygas ir straipsnius rašo ranka, tvirtina šitaip geriau galinti susitelkti ir prieiti prie to, ką jaučia. Štai todėl kompiuterio ligi šiol nepamėgo. Su neslepiamu jauduliu klausia: kas bus, kai rankraščių nebebus, visi rašys tik kompiuteriais? Bibliotekose neliks rankraštynų, nes nauji kūriniai bus saugomi skaitmeninėse laikmenose, o rankraščiai išliks tik senosios literatūros rankraštynuose. Kaip reikės patirti eilėraščio ar kito literatūrinio kūrinio kelią nuo kūrėjo ligi skaitytojo?

Kultūros pažanga, pasak V. Daujotytės-Pakerienės, nėra toks savaime suprantamas ir aiškus dalykas kaip pažanga moksle ar technologijose. Ne vienu atveju kultūros pažanga, taip pat ir nacionalinė pažanga, yra prieštaringa, o gal ir paradoksali. Gali būti, kad kultūros priedermė, net pašaukimas, pareiga – sustabdyti pernelyg greitą pažangą, jeigu ji ima grėsti žmonijos ateičiai. Todėl profesorė, prisimindama senovės išmintį, kvietė sugrįžti prie ištakų, seniai atrastų ir jau primirštų vertybių. Grįžimas – tai ir yra pažanga. Šio pažangos momento profesorė kvietė nepamiršti.

Žmonijos pažanga – mažyčiai garstyčių grūdeliai beriami ant akmenų. Stebuklas, kad dalis jų sudygsta. Taip V. Daujotytė-Pakerienė apibūdina savo sėkmės formulę – net ir mažyčiame garstyčios grūdelyje gali glūdėti prasmingos ir labai reikalingos vertybės.

Kaip visada V. Daujotytės-Pakerienės prakalba palieka didelį įspūdį, priverčia susimąstyti, nes tai visada gilios įžvalgos esminiais, nors toli gražu ne visada visiems akivaizdžiais klausimais. Ne išimtis buvo ir jos trumpa, bet gili prakalba garbingos premijos gavimo proga. Kaip tai skiriasi nuo viso to, ką nuolat girdime kasdienybėje. Laimei, girdime toli gražu ne iš šventųjų lūpų.

Jaunimo pažangos premija

Nacionalinės pažangos premijos skyrimo istorijoje pirmą kartą paskirta Jaunimo pažangos premija. Pirmojo šios premijos laureato vardą paskelbė premijos teikėjas UAB DPA Programinė įranga vadovas Genadijus Gricukas ir 2006 m. Mokslo pažangos premijos laureatas širdies chirurgas akad. prof. Vytautas Jonas Sirvydis. Skelbiamas laureatas – dr. Tomas Linkevičius. Jis šį vardą pelnė už drąsą ir entuziazmą, diegiant naujoves ir telkiant odontologus naujiems kūrybiniams ieškojimams.

Iš filmuko apie naująjį laureatą sužinome, kad Tomas Linkevičius yra ne šiaip jaunas odontologas ortopedas, bet ir mokslininkas, Vilniaus universiteto dėstytojas. Prieš pusmetį apsigynė mokslų daktaro disertaciją, jau spėjo užpatentuoti išradimą, kuris palengvina dantų protezavimą ant implantų. Sukonstravo įrangą naujiems laboratoriniams tyrimams. Nors dar nesulaukė Kristaus amžiaus, bet jau augina tris vaikus, tad Lietuvai spėjo nusipelnyti keliais frontais.

Kaip Tomas Linkevičius nusako, kas yra nacionalinė pažanga, kokia formule ją galima aprašyti? Tai visų pirma idėja, atkaklumas ją įgyvendinant ir greitas pritaikymas. Lyg ir labai paprasta, jeigu visas tris komponentes pavyksta suderinti.

Savo prakalboje laureatas, kuriam įteiktas 10 tūkst. Lt čekis, dėkojo Vilniaus universiteto Odontologijos institutui už tai, kad vyresni kolegos jį palaikė, taip pat Vilniaus odontologijos centro darbuotojams, nes su jais bendradarbiaujant tuos darbus ir pavyko atlikti. Laureatas viliasi, kad ši jam skirtoji premija atkreips visuomenės ir atsakingų institucijų dėmesį į odontologijos sritį. Yra daug galimybių ją toliau tobulinti, palaikyti talentingą šioje srityje dirbantį jaunimą, kuris atlieka mokslinius tyrimus, mėgina įgyvendinti savo sumanymus, bet šias kūrybines iniciatyvas svarbu pastebėti ir palaikyti.

Gediminas Zemlickas