MOKSLASplius.lt

Karališki medaliai profesoriams


Vardan ko gyvename


2006 m. lapkričio 15 d. sprendimu Vilniaus miesto savivaldybės taryba nusprendė apdovanoti Vytautą Miškinį Žygimanto Augusto medaliu.

Lietuvos muzikos akademijos profesoriui, Lietuvos chorų sąjungos prezidentui Vytautui Miškiniui stovėti scenoje ne pirmiena. Ąžuoliuko berniukų choro meno vadovui tenka dalyvauti daugybėje koncertų ir renginių, kurių metu dažnai pagerbiami ar apdovanojami įžymūs žmonės. Dabar štai pats atsidūrė tokio asmens vaidmenyje.

Ko gero prof. Vytautui Miškiniui labiausiai jaudinanti akimirka: su Žygimanto Augusto medaliu jį sveikina „Ąžuoliuko“ choristaiJaučiasi Vilniaus patriotu, šio miesto nekeistų į jokią, net ir gražiausią pasaulio vietovę. Gimė nuostabiausioje sostinės vietoje – Žemutiniame Pavilnyje, kur gražiausias pušynas ir ąžuolynas, o šalia – Belmonto skardžiai. Įgijo meilės ir savo mamos kraštui, nes likimo buvo lemta pirmą klasę baigti pačioje Dzūkijos širdy – Zervynų kaime.

Mąstydamas apie savo profesinę veiklą visada prisimena ir lieka prie vienareikšmiškos išvados: tai žymusis chormeisteris ir pedagogas prof. Hermanas Perelšteinas sulydė kūrinį, kurio vardas – Ąžuoliukas. Tai ir yra tas didysis kūrinys, prie kurio V. Miškinis jaučiasi kasdien prisiliečiąs savo maža dalele šalia daugelio kitų savo kolegų, su kuriais puoselėja šį chorą. Tas legendinis Ąžuoliukas turi be galo stiprias šaknis, o tikrasis sodininkas, tas šaknis sodinęs ir puoselėjęs, buvo profesorius H. Perelšteinas. Jo mokiniai šiandien pasklidę po visą Lietuvą ir pasaulį. Todėl ir savo medalį prof. V. Miškinis, jeigu tik galėtų, mielai pasidalytų su savo mokytoju.

Ąžuoliukas neatsiejamas nuo Vilniaus. Kai prieš 28 metus V. Miškinis tapo šio kolektyvo vadovu, tai didžiavosi statistika: tada kas 20-tas vilnietis vienaip ar kitaip buvo susijęs su Ąžuoliuku. Per broliuką, tėvelį, gal mamytę, uošvį, senelį ar močiutę. Dabar jau kas dešimtas vilnietis siejasi su Ąžuoliuku. Vilniaus gyventojų sumažėjo, o Ąžuoliuko šeimos ir giminaičių gretos vis platėja. Tad ir savo apdovanojimą Žygimanto Augusto medaliu prof. V. Miškinis visų pirma sieja su Ąžuoliuku, o save suvokia ir pristato kaip statistinį, patriotišką ir tipišką vilnietį – šiame mieste gimęs, dirbantis ir visas jėgas jam atiduodantis. Vilnius jam yra ir visada bus gražiausias pasaulio miestas.

Jeigu kokiems nors pokyčiams jaučiasi esąs pasiryžęs, tai šalia savo vardo ir pavardės, kuriais labai didžiuojasi, nuo šiol sutiktų prisistatyti ir šitaip: Vytautas Žygimantas Augustas Miškinis.

Iškilmes vainikavo koncertas, kuriame dalyvavo Vilniaus miesto savivaldybės choras Jauna muzika (vadovas Vaclovas Augustinas) bei berniukų ir jaunuolių choras Ąžuoliukas, kuriam dirigavo choro meno vadovas prof. Vytautas Miškinis. Daugiau kaip 550 kūrinių chorams sukūręs profesorius kvietė vakaro dalyvius įsiklausyti į atliekamą kompozitoriaus Juozo Gudavičiaus giesmę Kur giria žaliuoja. Šio kūrinio tekste (žodžių autorius Ksaveras Sakalauskas-Vanagėlis) ir muzikoje glūdi visa prasmė, dėl ko šiame žemės lopinyje gyvename, vardan ko kuriame ir matome savo bei savo vaikų ateitį.


Gediminas Zemlickas


Nuotraukose:

Vilniaus miesto meras Artūras Zuokas sveikina laureatus

Ko gero prof. Vytautui Miškiniui labiausiai jaudinanti akimirka: su Žygimanto Augusto medaliu jį sveikina „Ąžuoliuko“ choristai