SKAUSMINGOS MINTYS apie profesorių ALGĮ UŽDAVINĮ
Artimiau pažinoję žinomą kultūrologą, lyginamųjų civilizacijų studijų specialistą, filosofą, menotyrininką, dailės kritiką, orientalistą Algį UŽDAVINĮ (1962 04 26 – 2010 07 25) kolegos, draugai tik dabar pradeda suvokti, kad jo iškeliavimas Amžinybėn yra milžiniška netektis Lietuvos kultūrai ir mokslui. Greta panašios svarbos G. Beresnevičiaus, S. Gedos ir J. Ivanauskaitės asmenybių tai vienas skaudžiausių XXI a. pradžios praradimų. Visi jie plačiai žvelgė į pasaulį, kartu buvo šalies patriotai, jautriai išgyvenantys jos laimėjimus ir nesėkmes.
Prof. Algis Uždavinys išėjo jaunas, kupinas kūrybinių sumanymų – būtent tada, kai po daugelio nepriteklių pasaulis pagaliau prieš jį tarsi atsivėrė: galėjo keliauti į norimas konferencijas, dėstyti įvairių žemynų universitetuose, skelbti knygas prestižinėse užsienio leidyklose. Kas galėjo pagalvoti, kad skaisčią vasaros dieną mus ištiks tokia netektis... Vienintelė paguoda ta, kad A. Uždavinys iškeliavo prie švariausio Lietuvos upėtakinio upelio Skroblaus, kurį labiausiai mylėjo. Algiui būdingas iš gimtosios Dzūkijos miškų, upių, ežerų atsineštas švarumas, tikrumas, taurus kuklumas ir paprastumas. Jis labai mylėjo Lietuvą – tai įrodinėjo ne žodžiais, o darbais...
Prašytas kelių redakcijų parašyti apie A. Uždavinį atkakliai atsisakinėjau. Ši žinia man buvo ypač skaudus likimo smūgis. Galiausiai pasiryžau, nes nuo studijų pradžios Dailės institute iki dabar jis buvo greta, dirbo KMI, KFMI, LKTI mano vadovaujamuose komparatyvistinių studijų skyriuose. Tai buvo vienas pirmųjų neeilinio talento mokinių – jo išsaugojimas kėlė daug rūpesčių, nes nuo jaunystės tai buvo jautri, gaivališka, sunkiai tramdoma natūra. Per šiuos 30 taip greit pralėkusių metų iš skaisčiomis akimis spindinčio atlapaširdžio Dzūkijos jaunuolio A. Uždavinys virto pasaulinio lygio mokslininku, reprezentuojančiu Lietuvą įvairiuose pasaulio kraštuose, vienu plačiausiai užsienyje cituojamų Lietuvos humanitarų. Profesorius atstovavo šaliai daugelyje solidžių tarptautinių konferencijų, dėstė įvairiuose Europos, Azijos ir Australijos universitetuose.
Jo studijų VDI pradžia nušviesta skaidrių kūrybinių galių sklaidos – Algis buvo neįtikėtinai žingeidus ir darbštus. Per metus dažnai visiškai skirtingomis temomis parašydavo po tris darbus... Jis turėjo fenomenalią atmintį, cituodavo ištisus Dostojevskio knygų puslapius. Tačiau kartu maištingos prigimties dzūkas nuolat darė spontaniškus išpuolius, šokiruodamas ideologus. Pirmą kartą sovietmečiu saugumo akiratin A. Uždavinys pateko iškėlęs virš traukinio Druskininkai–Vilnius trispalvę, vėliau buvo ir kitų spalvingų istorijų, už kurias buvo persekiojamas dėl antitarybinės veiklos.
Mūsų kultūros ir mokslo kraštovaizdyje A. Uždavinys buvo neįprastas mokslininkas, netelpantis į akademinės aplinkos profesoriaus ribas. Jis buvo būtent toks mokslininkas, kokių labiausiai stinga mūsų kultūrai, didis savo šalies patriotas ir kartu atviras pasauliui, laisvas nuo primityvių ideologinių, rasinių stereotipų, tiesiog pulsuojantis, atrodo, neišsemiama kūrybiškumo galia. Kai kuriais pasaulėjautos ir mąstysenos bruožais jis artimas jau beveik išnykusiai su senais įvairių civilizacijų tekstais dirbančių enciklopedininkų priedermei. Autentišką mąstymą ir knygų rašymą jis laikė egzistencinės būtinybės išraiška, tikėdamasis, kad ilgainiui jo mintys gyvens nepriklausomai nuo autoriaus. Perėjęs sudėtingą sovietinę nenuolankų intelektualų „teroro“ sistemą, minties srityje jis buvo laisvas žmogus, nuolat abejojantis stereotipinių nuostatų pagrįstumu, nevengė skverbtis į kitų civilizacinių pasaulių vertybes ir simbolius, diskutuoti su didžiaisiais praeities mąstytojais, menininkais, jų kūriniais.
A. Uždavinys buvo išskirtinio darbštumo, kupinas pažinimo aistros, plačių mokslinių interesų maksimalistas, patyręs esminę idėjų ir požiūrių evoliuciją. Nesitenkindamas pasiektais rezultatais, jis nėrėsi į naujus pažinimo barus. Tai buvo ieškančio tiesos kūrėjo tipas, kurį domino įvairios humanistikos sritys: lyginamosios civilizacijų studijos, komparatyvistinė kultūrologija, islamo civilizacijos kultūros istorija, filosofija, estetika, menotyra, Lietuvos dailė, Platonas, neoplatonizmas, senoji Egipto ir Mesopotamijos kultūra, taip pat šiuolaikinių Vakarų moderni ir postmoderni kultūra, filosofija, menas ir daugybė kitų dalykų. Pasitelkdamas įvairias istorinės praeities apmąstymo formas, mokslininkas kėlė ir gvildeno aktualias dabarties problemas.
A. Uždaviniui priklauso daugybės mokslinių straipsnių, vertimų, recenzijų apie kultūrą ir dailę, poezijos ir prozos kūrinių autorystė. Filosofas parašė, sudarė ir išleido daug mokslinių monografijų, antologijų studijų, straipsnių lietuvių ir anglų kalbomis.
Nors viskas, atrodo, judėjo reikiama linkme, tačiau pastaraisiais metais jo gyvenimą aptemdė ir sveikatos nepridėjo valstybės vykdoma mokslo siaurai suprasta lituanizacijos politika – daugybę tarptautinių kontaktų turintis mokslininkas, dirbęs visam pasauliui aktualios problematikos srityje, dėl lituanizacijos prioritetų buvo priverstas iš esmės peržiūrėti savo planus. Suradęs savo nišą ir jau toli į priekį suplanavęs savo darbus, A. Uždavinys labai išgyveno, kad teks iš esmės keisti tyrimų lauką ir jį sieti tik su Lietuva. Po šia galingo stoto ąžuolą primenančia figūra slėpėsi labai jautri ir pažeidžiama psichinė struktūra. Tai nieko nuostabaus, nes Algis jau buvo, Nietzche’s žodžiais tariant, į aukščiausią „pokalbio su dievais“ lygį pakilęs kūrėjas. Prie jo Išėjimo taip pat prisidėjo ir Lietuvą žudantis juodas pavydo jausmas neeilinio talento žmonėms. Paradoksas: daugybę metų A. Uždavinys teikė paraiškas paramai savo knygoms gauti, valstybinė parama Lietuvoje jam, kiek pamenu, beveik niekad nebuvo skirta, nors jo knygas spausdino solidžiausios pasaulio leidyklos. Lietuviškas jo knygas dažniausiai leido savo lėšomis privatūs leidėjai, vertinę jo talentą.
A. Uždavinio, neabejotinai vieno talentingiausių dabartinės lietuvių humanistikos atstovų, Išėjimas – nepamatuojama netektis kultūros, mokslo ir meno pasauliui.
Ramybė tau, mielas mokiny ir kolega, šviesos kupinas pats ir savo nenuolankia tėvynės meilės kupina dvasia bei darbais nušviečiantis mus.
Antanas Andrijauskas
