Studijos svetur

Nuo 2002 m. Vilniaus kooperacijos kolegijoje sėkmingai vykdoma Socrates/Erasmus programa. Pagal šią programą mūsų studentai mokėsi Belgijos, Škotijos, Portugalijos, Švedijos, Vokietijos, Ispanijos, Suomijos aukštosiose mokyklose, o šiais metais planuojama vykti į Ispaniją, Suomiją, Portugaliją ir Švediją. Pasiekti rezultatai džiugina Kolegijos dėstytojus ir vadovybę, nes sugrįžę studentai toliau sėkmingai tęsia studijas ir kitus skatina aktyviai dalyvauti tarptautiniuose projektuose.

Įkūrus Europos Sąjungą, studentams atsivėrė naujos galimybės užsienio valstybėse pagal Socrates, Erasmus ar Leonardo da Vinči programas studijuoti bei atlikti praktiką, įgyti žinių ir patirties. Nuo 1987 m. tūkstančiai Europos studentų pasinaudojo šia galimybe. Studentus, dalyvaujančius mainų programose, galėtume pavadinti mažaisiais ambasadoriais, kurie, atstovaudami savo valstybėms, kartu skatina ES programų plėtrą.

Erasmus programa pavadinta filosofo, teologo ir humanisto Erazmo Roterdamiečio (1465–1536) vardu. Nuo 1995 m. pradėta vykdyti Socrates programa, o Erasmus tapo jos dalimi. Šiandien ši tarptautinių mainų programa yra viena iš svarbiausių Socrates dalių. Erasmus programos tikslas – stiprinti bendradarbiavimą aukštojo mokslo srityje tarp Europos šalių. Tai pirmoji pasiūlyta ES mokomoji programa, kurios tikslas – siekti aukštojo mokslo Europos šalyse, gerinti vaikų, jaunimo ir suaugusiųjų švietimo kokybę, skatinti Europos šalis bendradarbiauti ir sudaryti palankiausias mokymosi galimybes visoje Europos Sąjungoje.

Aš turėjau galimybę studijuoti Antverpene, nuostabiame Belgijos mieste, garsėjančiame teatrais, koncertų salėmis, Rubenso namais, Deimantų muziejumi.

Karel de Grote Hogeschool universitete, kuriame studijavau, panašūs studentų mainai vyksta jau ne vienus metus. Sukaupta universiteto darbuotojų patirtis ir darbo įgūdžiai sudarė galimybę studentams naudotis aukščiausios kvalifikacijos duomenų baze, mokomąja literatūra. Dėstytojai visada pasirengę padėti, paaiškinti, o jei kyla klausimų – į juos atsakyti.

Visi buvome iš 12 skirtingų pasaulio šalių, skirtingi ne tik savo kultūra, bet ir bendravimu, elgsena, mąstymu, todėl buvo labai įdomu paskaitų metu įsitraukti į ilgas diskusijas, spręsti tarptautines problemas, ieškoti teisingų sprendimų, kurti verslo planus, lyginti šalių skirtumus ir panašumus. Dėstytojai visuomet padėdavo tiems, kurių anglų kalbos žinios buvo ne itin geros, o patys studentai mokėsi dirbti kaip darni komanda. Nors egzaminai būdavo individualūs ir kiekvienam buvo svarbu gauti ne tik kreditus, bet ir gerus pažymius, tačiau tarpusavio konkurencijos nepatyrėme, visi stengėmės būti paslaugūs, malonūs.

Mokymosi sistema gana paprasta. Paskaitos ir seminarai vykdavo kiekvieną dieną, o jų skaičius priklausė nuo to, kiek dalykų esi pasirinkęs. Kai kurios paskaitos buvo pažintinio pobūdžio, kitos – tiesiog tęsinys tų pačių, kurias teko klausyti Lietuvoje. Dauguma dėstytojų pakviesti iš kitų universitetų, koledžų, netgi iš skirtingų šalių. Tai buvo profesionalai, savo darbą labai gerai išmanantys profesoriai ar tiesiog kompanijų ir įmonių vadybininkai, kitų sričių atstovai norintys pasidalinti savo patirtimi ir studentus sudominti praktinėmis užduotimis. Žinoma, svarbiausia ne mokymo kiekybė, bet kokybė, daug dėmesio skiriama loginiam mąstymui, gebėjimui teorines žinias taikyti praktikoje. Paskaitose dirbdavome komandomis, grupėmis. Tai skatino tarpusavio pažinimą, mokėjimą organizuoti ir pasidalyti darbo krūvį. Vienas įdomiausių dalykų – Londono kursai. Šie kursai skirti studentams, studijuojantiems tarptautinius finansus ir draudimą bei tiems, kurie aktyviai domisi tarptautinių kompanijų veiklos ypatumais. Šios paskaitos buvo naudingos ir verslo vadybą studijuojantiems studentams, pasirinkusiems tarptautinių mokslų kursą IBC. Kursų tikslas – aplankyti šešias skirtingas draudimo kompanijas, keletą bankų, nacionalinių asociacijų, išsidėsčiusių Londono miesto centre ir supažindinti studentus su šių institucijų, įmonių darbo specifika, veiklos rezultatais, problemomis, kylančiomis dėl didėjančios konkurencijos. Kompanijų vadybininkai skaitė paskaitas remdamiesi savo sukauptomis žiniomis ir įgyta patirtimi, kvietė studentus dalyvauti diskusijose, organizuodavo simuliacinius žaidimus, kurių metu teorines žinias reikėdavo pritaikyti praktikoje. Specialistai ir ekspertai supažindino su dabartine bankų ir draudimo bendrovių padėtimi vietos ir tarptautinėje rinkoje. Tai buvo specifinė informacija, pagrįsta naujausiomis žiniomis ir duomenimis. Kursams pasibaigus reikėjo parengti išklausytų paskaitų pristatymą ir parašyti išsamią ataskaitą.

Paslaugų rinkodaros paskaitos vykdavo neįprastu būdu – medžiaga išdėstoma remiantis vien praktinėmis užduotimis. Suskirstęs visus į grupes, dėstytojas duoda užduotį – įkurti įmonę Fanpower ir sudaryti šios įmonės pusmečio veiklos planą. Pirmiausia mes pasiskirstėme pareigas. Vienoje komandoje dirbo pardavimų ir reklamos vadybininkai, už finansus atsakingas žmogus, koordinatorius ir vadovas. Kiekvienas buvo atsakingas už savo sritį. Vertinimas, žinoma, bendras, todėl teko dirbti kruopščiai ir atsakingai, nes nuo atlikto darbo kokybės priklausė pažymys. Darbą pradėjome nuo vadinamojo „Smegenų šturmo“ – siūlomos įvairios idėjos, o pasitarus išrenkama priimtiniausia. Mūsų grupė nusprendė teikti paslaugas įmonių, kompanijų vadovams ir svarbiems verslo asmenims Intranetu. Tai reiškia: teikti slaptą, daug kam nepasiekiamą informaciją, vykdyti apklausas, tirti rinką, rinkti duomenis, rengti darbuotojų mokymus. Kaip konkretų pavyzdį galima paminėti potencialių, galbūt būsimų klientų elektroninio pašto adresų surinkimą, vadinasi, mes pasižadame surasti 100 tūkst. adresų, pagal kuriuos mūsų užsakovas galės išsiuntinėti reklaminius laiškus apie savo įmonės siūlomą produkciją, arba internete sukurti tinklalapį, kuriame darbo neturintys asmenys galėtų rasti visą juos dominančią informaciją: nuo darbo pasiūlos ir paklausos iki atlyginimo (kokio jie gali reikalauti iš darbdavio). Kiekvienas dirbome atskirai, informaciją vienas kitam siųsdavome internetu, reikiamos literatūros ieškodavome didelėje universiteto bibliotekoje. Po savaitės įtempto darbo pristatėme rezultatus. Pristatymo metu kiekvieną sprendimą reikėjo pakomentuoti, įtikinti jo teisingumu.

Atsiskaitymai (kas du mėnesius) vykdavo įvairiomis formomis, dažniausiai ruošdavome pristatymą. Kai kurie dėstytojai pripažindavo tik žodinius atsiskaitymus, o kiti pateikdavo užduotis raštu. Per dieną būdavo 5–7 paskaitos po vieną valandą. Visi turėjo surinkti 30 privalomų kreditų, jeigu studijuoja pusę metų, ir 60 kreditų, jei mokosi visus metus.

Vertinimo sistema gana griežta. Norint išlaikyti egzaminą reikėjo nemažai paplušėti. Bendravome tik anglų kalba, tad ne vieną valandą teko praleisti su anglų-lietuvių kalbų žodynu. Paprastai egzaminas trukdavo tris valandas. Reikėdavo spręsti uždavinius, atsakyti į testo klausimus, braižyti schemas pagal laikomo dalyko koncepciją ir dėstytojų reikalavimus. Vertindavo ne mums įprastine dešimties balų sistema, o žodžiais: puikiai, labai gerai, gerai, patenkinamai, išlaikyta ir neišlaikyta. Pažymys priklausė ne tik nuo tavęs, bet ir nuo tavo komandos narių motyvacijos ir įdėto darbo. Išlaikius visus egzaminus ir atsiskaitymus, buvo įteikti sertifikatai apie išklausytą paskaitų kursą, atitinkami įvertinimai, kurie vėliau bus įrašyti į baigimo diplomo priedą.

Erasmus studentu gali būti tik kartą gyvenime, todėl tiems, kurie vis dar dvejoja, ar verta dalyvauti konkurse ir siųsti paraišką mokytis pagal šią mainų programą, galiu nuoširdžiai pasakyti, kad tikrai verta. Tai suteiks žinių, kurios tikrai pravers ateityje ne tik mokslų srityje, bet ir gyvenime.

Birutė Gavėnaitė, VKK II kurso studentė