MOKSLASplius.lt

Atsisveikinome su žymiu mokslininku akademiku Zenonu Rokumi Rudziku

Eidamas 71 metus mirė žymus mokslininkas, Vilniaus universiteto Teorinės fizikos ir astronomijos instituto vyriausiasis mokslo darbuotojas akademikas Zenonas Rokus RUDZIKAS (1940 08 16 – 2011 06 08).

Zenonas Rokus Rudzikas gimė 1940 08 16 Lazdijų r., Gulbiniškių kaime. 1951–1957 m. su tėvais buvo ištremtas į Sibirą, kur 1957 m. aukso medaliu baigė Tomsko sr. Asino m. vidurinę mokyklą. Grįžęs į Lietuvą be stojamųjų egzaminų buvo priimtas į Vilniaus universitetą. Fizikos fakultetą su pagyrimu baigė 1962 m. ir pradėjo dirbti Lietuvos mokslų akademijoje (LMA), Fizikos ir matematikos institute. Praėjo kelią nuo aspiranto iki instituto direktoriaus, LMA prezidento. Dvidešimt ketverių metų apgynė mokslų kandidato (dabar daktaro), trisdešimties – mokslų daktaro (dabar habilituoto daktaro) disertacijas – tapo jauniausiu Lietuvoje mokslininku, įgijusiu tuos mokslo laipsnius. Nuo 1981 m. – profesorius, 1994 m. išrinktas LMA akademiku, 2004 m. – Latvijos MA užsienio nariu, 2005 m. – Europos Akademijos nariu. Buvo LMA Fizikos ir matematikos instituto skyriaus vadovas (1974–2003), LMA Fizikos instituto direktoriaus pavaduotojas (1977–1988), direktorius (1988–1990), valstybinio (nuo 2002 – Vilniaus universiteto) Teorinės fizikos ir astronomijos instituto direktorius (1990–2003). 2003 m. buvo išrinktas LMA prezidentu, šias pareigas ėjo šešerius metus.

Prasidėjus Atgimimui Z. R. Rudziko vadovaujamo instituto darbuotojų dalis aktyviai dalyvavo kuriant Sąjūdį, instituto patalpose buvo kaupiama ir platinama Atgimimo spauda, buvo naudojama instituto dauginimo, kopijavimo ir kita įranga. Du instituto darbuotojai tapo Kovo 11 Akto signatarais. Z. R. Rudzikas dalyvavo LMA susirinkime, kuriame buvo įkurta Persitvarkymo Sąjūdžio Iniciatyvinė Grupė, su visa šeima stovėjo Baltijos kelyje.

Būdamas LMA prezidentu Z. R. Rudzikas siekė įtvirtinti lietuvių kalbos statusą valstybėje, pažymėtini jo nuopelnai formuojant Lietuvos kaimo viziją, rengiant ir įgyvendinant mokslo ir studijų reformą, skatinant ir plečiant tarptautinį mokslinį bendradarbiavimą. Jo iniciatyva buvo beveik padvigubintas LMA užsienio narių skaičius, taip pagerbiant žymius užsienio lietuvių bei kitų tautybių mokslininkus, savo darbais susijus su Lietuva. Z. R. Rudzikas inicijavo tarpvalstybinę sutartį, atvėrusią galimybę Lietuvos mokslininkams dalyvauti unikalaus Europos Branduolinių Tyrimų Centro (CERN) tyrimuose, o Lietuvos aukštųjų technologijų pramonei – dalyvauti konkursuose vykdant CERN užsakymus unikaliai įrangai gaminti. Dėl bendradarbiavimo su CERN į Lietuvą atėjo naujos modernios informacinės (grid) technologijos. Prezidentas inicijavo ir pasirašė tarptautinę sutartį su Lindau Fondu, atvėrusią kelią gabiems Lietuvos jauniems mokslininkams dalyvauti pasaulinėse Lindau Vasaros mokyklose, kuriose paskaitas skaito ir nuolat su klausytojais bendrauja Nobelio premijų laureatai.

Pažymėtina Z. R. Rudziko veiklą Europos Ekonomikos ir Socialinių Reikalų Komitete Briuselyje. Daugelyje Komiteto dokumentų, ypač skirtų klimato kaitai, energetikai ir jos saugumui, ES narių vaidmeniui, Europos mokslo ir studijų erdvės kūrimui, naujų technologijų (ypač informacinių) įgyvendinimui, viena ar kita forma atsispindi Z. R. Rudziko dalyvavimas ir indėlis. Jau prieš ketverius metus jis inicijavo analogiško Nacionalinio Komiteto (Lietuvos nacionalinė ekonomikos ir visuomenės reikalų Taryba) steigimą.

Z. R. Rudzikas apdovanotas Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio Gedimino ordino Karininko kryžiumi (2001), švedų mokslininkų G. ir G. Kallen premija (1993), Baltijos valstybių mokslų akademijų medaliu (2007), dviem Lietuvos nacionalinėmis mokslo premijomis (1976 ir 1998).

Zenonas Rokus Rudzikas buvo išskirtinė asmenybė, skyrusi visą savo gyvenimą mokslui, daug prisidėjusi prie Lietuvos vardo garsinimo. Lietuvos mokslininkų laikraštyje „Mokslo Lietuva“ spausdinome ne vieną interviu su žymiuoju mokslininku, visada buvo malonu su juo bendrauti ir lieka tik apgailestauti, kad padarėme per mažai, atidėliodami bendrus svarbiausius darbus ateičiai.

Žymaus mokslininko, tauraus žmogaus asmenybė visados išliks mūsų atmintyje.

Lietuvos mokslininkų sąjungos Taryba, Lietuvos mokslininkų laikraščio „Mokslo Lietuva“ redakcija