Kazio Pakšto idėjos mokykloje

Kazio Pakšto idėjos mokykloje

Vilniaus universiteto tarptautinių santykių ir politinių mokslų instituto jaunimo organizacija Geopolis ir studentų korporacija Re Publica praėjusiais metais ėmėsi gražios iniciatyvos - kartu su savo partneriais Pilietinės visuomenės institutu ir Baltoskandijos akademija organizavo moksleivių rašinių konkursą Neklausk, ką tau gali duoti Lietuva. Klausk, ką tu gali duoti Lietuvai. Parafrazuodami JAV prezidento Džono Kenedžio raginimą, konkurso organizatoriai siekė atkreipti mokyklinio jaunimo dėmesį į šiandieninės Lietuvos valstybės bei emigracijos problemas, lavinti geopolitinį mąstymą ir pilietiškumo jausmą, aktualinti iškilaus Lietuvos mokslininko ir politinio veikėjo prof. Kazio Pakšto idėjas. Konkursas parodė, kad Lietuvos mokyklose mokosi nemažai pilietiškai aktyvaus, mąstančio jaunimo, neabejingo valstybėje vykstantiems procesams.

Aktyviausi konkurso dalyviai buvo Šiaulių, Kauno, Marijampolės ir Visagino moksleiviai. Pirmąją vietą laimėjo Radviliškio Vinco Kudirkos pagrindinės mokyklos 10 kl. mokinė R. Dapšytė, parašiusi rašinį Kokioje Lietuvoje man būtų gera gyventi, kad nenorėčiau emigruoti svetur, antroji vieta pripažinta Akmenės gimnazijos 11 kl. moksleiviui Mantui Vasilkevičiui už rašinį Pakšto idėjų aktualumas XXI amžiuje: Lietuva pasaulyje ir Baltoskandijoje. Jo rašinys taip pat apdovanotas specialiu Baltoskandijos akademijos prizu už originaliausią K. Pakšto idėjų interpretaciją. Trečioji vieta atiteko Kauno technologijos universiteto gimnazijos mokiniui Ignui Kalpokui už rašinį Žmonės kaip prekės, eina ten, kur jie labiau reikalingi, kur už jų darbą daugiau mokama (K. Pakštas). Į geriausių darbų dešimtuką pateko ir marijampoliečio S. Dainausko, alytiškio M. Živačevskio, kėdainietės R. Čechanavičiūtės rašiniai apie K. Pakšto idėjų aktualumą, gelvoniškio T. Vaitonio, visaginiškės V. Puodžiūtės, vilniečio J. Danilovo, I. Čižauskaitės rašiniai apie emigraciją. Kelių rašinių autoriai apdovanoti specialiais prizais. Teigiamai įvertinta Pasvalio Lėvens pagrindinės mokyklos devintokų G. Keniausio ir R. Aleksandrovo devynių dalių kompozicija, į kurią įtraukta ir medžiaga apie K. Pakštą, ir kraštiečių apklausos duomenys, rodantys jų požiūrį į emigraciją. Maloniai nustebino tai, kad specialų prizą už geriausią rašinį lietuvių emigracijos istorijos tema pelnė Visagino moksleivis Vladimiras Kovaliovas, kuris mokosi rusiškoje mokykloje! Specialiais prizais taip pat pažymėti ignalinietės J. Nepaitės, vilniečio D. Bujoko ir veisiejiškės D. Čakaitės rašiniai. Įdomiai, turiningai parašytų rašinių buvo daugiau negu prizinių vietų, todėl net apie trisdešimt bus atrinkta rinkiniui.

Rašiniuose išryškėjo dvi pagrindinės tendencijos: vieni, orientuodamiesi į akademinį diskursą, analizavo ir mėgino suaktualinti K. Pakšto idėjas, pirmiausia jo Baltoskandijos ir Dausuvos projektus, kiti kalbėjo apie tuos, kurie palieka savo tėvynę, apie naująjį Sodybų tuštėjimo metą. Suvokdami K. Pakšto idėjų istorinę reikšmę, moksleiviai teigė, kad jos tebėra aktualios ir šiandien. Negana to, ne vienas sugebėjo parodyti, kokį rezonansą jos turi šiandieninėje politikoje. ‘Norisi vieningos Baltijos valstybių užsienio politikos, kuri, anot K. Pakšto, vadinama Baltoskandijos konfederacija’ (M. Vasilkevičius). ‘Profesoriaus K. Pakšto idėjos aktualios ir šiandien. Jo planai ir projektai jau turi daugybę sekėjų: Baltoskandijos idėją plėtoja Lietuvoje veikianti Baltoskandijos akademija, Vidurio Europos Konfederacija ir Baltijos federacija. Kaune veikia kraštiečių užpalėnų bendrija ‘Dausuva’ (R. Čechanavičiūtė). ‘[...] Pasitelkdami K. Pakšto idėjas, galime sukurti tokią Lietuvą, kokią jis regėjo savo vaizduotėje. Tas idealas galėtų būti artimas ir mums’ (Š. Dainauskas). ‘Dausuva - lietuviškasis Nojaus laivas? Tik ar turime Nojų. Taip, Nojus buvo, ir laivas buvo, tik ar buvo kam su tuo laivu plaukti? [...] Šventajame rašte antrojo Nojaus nebuvo, tačiau norisi tikėti tuo stebuklu, kurį Dievas parodė žmonijai, ir laukti antrojo Nojaus, kuris galėtų pabaigti pirmojo pradėtą darbą’ (M. Živačevskis).

Kovo 17 d. Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politinių mokslų institute įvyko konferencija Neklausk, ką tau gali duoti Lietuva. Klausk, ką tu gali duoti Lietuvai. Šioje konferencijoje dalyvavo konkurso laureatai, žinomi Lietuvos mokslininkai Darius Kuolys, Vytautas Radžvilas, Silvestras Gaižiūnas bei Europos Parlamento narys prof. Vytautas Landsbergis. ‘Pagaliau vėl yra studentų’, - pasakė V. Landsbergis, džiaugdamasis jaunųjų politologų pilietiniu aktyvumu bei sugebėjimu išjudinti Lietuvos moksleiviją. Papildant V. Landsbergio mintį, pirmiausia reikėtų pažymėti Geopolio vadovo Žygimanto Vaičiūno pakštišką entuziazmą ir gebėjimą suburti didžiulį būrį bendraminčių V. Radžvilas, pasigesdamas dvasinių pamatų naujajai Europos bendrijai, pritarė daugelio rašinių autoriams, kurie to paties pasigedo naujojoje Lietuvoje. ‘Tautiečių uždavinys yra sukabinti dvasinę pilietiškumo grandinę’ (I. Čižauskaitė). ‘Kultūrinis ir dvasinis turtas savaime neatsiranda, šio lobio reikėtų ieškoti didžių mokslų vandenyse’ (M. Živačevskis). ‘Išsilavinusi visuomenė - galinga visuomenė. Jei sujungtume žinias bei gebėjimus su veiklumu, Vakarų gyvenimo lygis būtų pasiektas. Tam ir duotas mums gyvenimas - eiti, judėti, veržtis pirmyn, siekti geresnio ir turiningesnio būvio. Norėčiau gyventi šalyje, kurioje visi žmonės ugdytų savyje tokį mąstymą ir tikėtų mokslo galia’ (V. Puodžiūtė). ‘Nors naujausioje istorijoje daug gražių pavyzdžių, kažkodėl savo idealo gyvenime nebeturime. Net knygose - visi kažkokie šiek tiek iškrypę iš vėžių, po savo dvasią besikapstantys’ (R. Dapšytė).

Taigi ne vieno rašinio autorius puikiai suvokė pakštiškosios valstybės modelį, kuriame pabrėžiamas kultūros bei švietimo vaidmuo. Optimistiškai nuteikė ir tai, kad jaunimas pasiryžęs toliau skleisti K. Pakšto idėjas (laureatas M. Vasilkevičius organizuoja K. Pakšto parodą gimtojoje Akmenėje), kad vis labiau įgyja imunitetą bulvarinei kultūrai ir lėkštam kičui. Konkurso dalyviai, tarsi įkūnydami lietuviškojo dinamizmo gaires, norėtų būti tikrais savo valstybės piliečiais ir neieškoti laimės svetur.

Rašinių konkursas yra pirmoji projekto Pilietinės jaunimo idėjos emigruojančioje Lietuvoje dalis. Kitose projekto dalyse varžysis komandos. Be to, projekto autoriai gal įsiklausys ir į V. Landsbergio pasiūlymą panašų konkursą surengti emigravusiųjų Lietuvos piliečių vaikams.

Silvestras Gaižiūnas