Onkologija – gilios tradicijos šaknys
Su nepriklausomybe atėjo kita era
Nuo 1982 m. iki 1990 m. Onkologijos mokslinio tyrimo institutui vadovavusi prof. Laima Griciūtė pabrėžė mokslinio bendradarbiavimo svarbą mokslo pažangai. Ir išties tai paties gyvenimo patvirtinta tiesa. Profesorė prisiminė, kaip iš pradžių tas bendradarbiavimas tebuvo mokinių ryšiai su savo mokytojais ir jų vadovautomis laboratorijomis, bet ilgainiui radosi ir daugiau galimybių. Antai padedant Tarptautinio vėžio tyrinėjimo centrui (Lionas, Prancūzija), keli instituto darbuotojai gavo stipendijas ir progų ilgiau padirbėti labai gerose užsienio laboratorijose. Grįžo su naujomis idėjomis, moderniais gydymo metodais.
Prasidėjo bendrų projektų rengimo ir darbo juose laikotarpis. Šiandien daug kam, taip pat pačiai profesorei šypsnį kelia prisiminimas, kad pirmąjį institute personalinį kompiuterį pavyko įsigyti pasirašius sutartį su Tarptautinio vėžio tyrinėjimo centru.
Ne visada instituto kelias buvo rožėmis klotas. Stingant lėšų, negalint įsigyti reikalingiausios aparatūros ir darbo priemonių kartais net patys darbuotojai suabejodavo dėl instituto ateities. Ir valdžios vyrai abejodavo.
Regis, tie sunkumai – jau negrįžtamoje praeityje, Onkologijos institutas eina geru keliu, į gydymo praktiką diegiamos onkologijos mokslo naujovės. Visai kitos galimybės dabar yra mūsų mokslininkams ir gydytojams bendrauti su išoriniu pasauliu – su Lietuvos nepriklausomybe atėjo kita era ir į onkologijos mokslą. Vis dėlto prof. L. Griciūtė atkreipė dėmesį ir į vieną dabartinio mokslinio gyvenimo blogybę: didžiulis naujos informacijos srautas nesugebant atsirinkti, kas svarbiausia, kartais skatina jaunas galvas ne eiti į priekį, bet strimgalviais bėgti pirmyn. Nauji gydymo metodai, ne visada patikrinti ir įteisinti, gundo jaunuosius mestis paskui naujoves, pamirštant labai svarbius vyresnės kartos mokslininkų nuveiktus darbus.
Instituto veiklos triada
Instituto direktoriaus prof. K. P. Valucko pranešime atsispindėjo svarbiausi Onkologijos instituto veiklos etapai, iš pradžių visoje tuometinėje Tarybų Sąjungoje įgytas pripažinimas, vėliau pelnytas ir tarptautinis autoritetas. Po daugelio reorganizacijų šiandien tai yra universitetinis institutas, vienintelė specializuota onkologijos įstaiga Lietuvoje. Tai mokslinė įstaiga, kur atliekami onkologinės srities tyrimai, rengiami mokslininkai ir onkologai klinicistai, teikiamos specializuotos onkologijos paslaugos ligoniams. Institute dirba daugiau kaip 900 darbuotojų, iš jų –51 mokslo darbuotojas, daugiau kaip 160 gydytojų, per 350 viduriniojo personalo darbuotojų. Kasmet institute gydosi apie 10–12 tūkst. pacientų (kasdien apie 400 pacientų klinikoje gauna pagalbą), instituto konsultacinėje poliklinikoje konsultuojasi apie 100 tūkst. šalies gyventojų.
K. P. Valuckas pabrėžė Europos onkologijos įstaigoms būdingą veiklos triadą – mokslinius tyrimus, mokymą ir kompleksinį sergančiųjų piktybiniais navikais gydymą. Tai visiškai atitinka daugiaprofilinio vėžio centro modelį, kuris įprastas daugeliui išsivysčiusių Europos valstybių.
Labai svarbu, tvirtino direktorius, kad 2002 m. tapus Vilniaus universiteto institutu, galima derinti mokslo ir mokymo interesus. Atsirado galimybių pasinaudoti glaudžia sąsaja ir su kitais universitete plėtojamais mokslais – molekulinės biologijos, biofizikos, biochemijos.
Lietuvos vyriausybė patvirtino šias Onkologijos instituto mokslinio tyrimo kryptis: navikų profilaktikos, molekulinės biologijos metodų diegimo ir plėtotės, naujų technologijų įdiegimo, ankstyvos diagnostikos ir kombinuotų priemonių tobulinimo bei onkologinių ligonių gyvenimo kokybės užtikrinimo.
Ypač svarbi vėžio profilaktika. Įkurta Vėžio biologijos laboratorija, kuriama bazė platesniam molekulinės biologijos metodų taikymui onkologijoje, ypač pagrįstų fundamentinėmis gamtos ir tiksliųjų mokslų žiniomis. Įkurta Biomedicininės fizikos laboratorija kaip tik tuos darbus ir atlieka. Įspūdį daro pademonstruotos skaidrės, kur Onkologijos instituto mokslininkai dalyvavo JAV-Lietuvos onkologų simpoziume. Bendrauta su amerikiečiais, naujų gydymo metodų kūrėjais. Tie metodai sėkmingai diegiami ir Vilniuje.
Prisiminta, kad 2002 m. už darbų ciklą Fotosensibilizuota navikų terapija: fizikiniai, biocheminiai, ikiklinikiniai ir klinikiniai tyrimai gauta Lietuvos mokslo premija. Tai bendradarbiavimo su Vilniaus universiteto fizikais ir biochemikais rezultatas, kartu ir multidisciplininio požiūrio į onkologijos problemas išraiška.
Institute yra šešios puikiai įrengtos operacinės, šiemet gautas jau trečias aukštos klasės kompiuterinis tomografas. Tačiau direktorius K. P. Valuckas priminė ir didelio nerimo sritį: eksperimentinę instituto bazę Polocko g. 2. Santariškėse yra ir naujos bazės galimybė, kuri vis dar nevirsta realybe. 3–4 metus neapsisprendžiama pagerinti instituto mokslininkų darbo sąlygas.
