Skirta Papilei ir jos žmonėms (1)

Siekiant prie projekto pritraukti kuo daugiau žmonių, buvo parašyta tūkstantis laiškų, kuriuos moksleiviai išnešiojo papiliečiams ir valsčiaus žmonėms. Ir iš tikrųjų buvo jaučiamas žmonių pagyvėjimas, Papilės gyventojai pritarė tokiam knygos leidimui. Toliau ratas pradėjo vis labiau įsisukti. 2002 m. liepos 8–17 d. buvo surengta Versmės leidyklos organizuota kompleksinė mokslinė ekspedicija. Jai vadovavo iš Naujosios Akmenės kilusi Versmės leidyklos redaktorė Vida Girininkienė, būsimosios monografijos Papilė viena iš sudarytojų ir vyriausioji redaktorė. Ji subūrė įvairių šalies universitetų mokslininkus, kurių tyrinėjimų medžiaga ir turėjo tapti rengiamos knygos pagrindu.

Ekspedicija nusipelno platesnio pristatymo. Versmės leidykla sugebėjo sutelkti įvairių sričių tyrinėtojus iš Vilniaus, Kauno ir Šiaulių universitetų, o šiauliečiai savo pajėgas sustiprino taip pat Aušros muziejaus ir Povilo Višinskio viešosios bibliotekos darbuotojais. Dešimties dienų lauko tyrimų darbuose dalyvavo 42 asmenys, tarp jų buvo ir vietinių kraštotyrininkų: mokytoja lituanistė Rita Masiulienė, geografas Steponas Adomavičius, klebonas Jonas Bučelis ir kiti. Siekta surinkti kuo daugiau medžiagos, kuri padėtų išsamiai apibūdinti Papilės valsčiaus lokalią bendriją, jos sąsajas su krašto istorija, kultūrinį savitumą.

Kaip tilpti į knygą

Įsibėgėta taip smagiai, kad iškilo kitas rūpestis: kur dėti visą surinktą medžiagą, surašytus atsiminimus, nes rengiama monografija, kaip ir visos knygos, nėra guminė. Atsisakyti kalbintų žmonių atsiminimų, nedėti Antano Daunio atsiminimų apie Zabikų kaimą, kraštotyrininko Igno Valančio Kinkių kaimo tyrimų? O gal išvis atsisakyti kaimų istorijų?

Visi, kam yra tekę spręsti panašias nepavydėtinas užduotis, supras knygos rengėjus ir leidėjus: vietoj numatytų tūkstančio puslapių susidarė pusantro karto didesnis tomas. Laimei, Papilės bendruomenė suvokė surinktos medžiagos svarbą ir palaikė mintį rengiamą knygą skelti į dvi. Atlėgo. Papilės I dalyje buvo galima pasitenkinti skyriais Gamta, Istorija ir dalimi skyriaus Įžymūs žmonės, taip pat pateikti ir numatyti II tomo skyriai.

„Papilės“ pirmos knygos pasitiktuvės

Didelio susidomėjimo sulaukė 2003 m. rugsėjo 6 d. Papilės kultūros namuose surengta konferencija Papilės praeitis ir dabartis, skirta 750 metų Papilės jubiliejui. Tiesa, Šiaulių universiteto Istorijos katedros vedėja doc. dr. Rita Regina Trimonienė, analizuodama Papilės XIII–XVI a. istoriją, suabejojo tariamu pirmuoju jos paminėjimu 1253 metais. Istorikės nuomone, Papilė (Popillen) pirmą kartą paminėta Hermano iš Vartbergės Livonijos kronikoje aprašytame 1339 m. žygyje į Žemaitiją. Na, bet šių tyrinėjimų rezultatų papiliškiai teigia tuomet dar nežinoję, tad jau buvo spėję atšvęsti Papilės jubiliejų remdamiesi senesnėmis turėtomis žiniomis.

Įsimintini Papilės dabarčiai buvo 2004-ųjų rugsėjo 11–12 d., kai per didžiuosius Papilės parapijos Švč. Mergelės Marijos atlaidus Papilės kultūros rūmuose buvo pristatyta monografijos Papilė I dalis. Pristatyme dalyvavo tuometinis švietimo ir mokslo ministras Algirdas Monkevičius, Akmenės rajono meras Anicetas Lupeika, rajono seniūnijų vadovai, Versmės leidyklos vadovas Petras Jonušas, knygos sudarytojai Vida Girininkienė, Leopoldas Rozga, Rita Regina Trimonienė, Povilas Krikščiūnas ir Juozas Pabrėža. Šventėje dalyvavo apie 500 papilėniškių, kurie džiaugėsi pirmąja tokios plačios apimties šiaurės Lietuvos miesteliui skirtąja lokaline monografija.Alvydas Ladyga knygos viršeliui panaudojo paminklo Simonui Daukantui atidengimo šventės Papilėje nuotrauką. Ši įspūdinga šventė vyko Vytauto Didžiojo metais, 1930-ųjų rugsėjo 17-ąją. Skulptorius Vincas Grybas paminkle įamžino darbštųjį žemaitį, kartu išgarsino ir Papilę, kur istorikas praleido paskutiniuosius savo gyvenimo metus.

Kaip įprasta serijoje Lietuvos valsčiai, monografiją sudaro skyriai Gamta, Istorija ir dalis skyriaus Įžymūs žmonės. Papilės geologinę ir geomorfologinę aplinką nagrinėja prof. Algirdas Gaigalas. Kadangi XIX a. Ventos upės atodangose buvo aptikta Juros periodo nuogulų, nuosėdų ir uolienų, tai sukėlė didelį Europos geologų susidomėjimą. Profesorius nelieka abejingas Papilės S. Daukanto vidurinėje mokykloje saugomiems akmeniniams kirvukams, nagrinėja jų petrografinę sudėtį.

Pastebėtina, kad šalia profesionalių mokslinių straipsnių monografijoje spausdinami ir kraštotyriniai rašiniai. Paminėjome A. Gaigalo straipsnius, kurie išspausdinti skyriuje Gamta. Skyriuje Istorija yra šešių autorių moksliniai straipsniai, aprobuoti monografijų serijos Mokslo darbų komisijos. Birutė Salatkienė nagrinėja Papilės archeologijos paminklus ir jų tyrinėjimus, Rita Regina Trimonienė – Papilės istoriją nuo XIII iki XVI amžiaus, Jonas Sireika – Papilės valsčiaus administracinę ir politinę raidą 1918–1940 metais, Ričardas Čepas – Papilės valsčiaus savivaldybę 1918–1940 metais, Irena Šutinienė – žydų gyvenimą ir holokaustą Papilės gyventojų atmintyje, o Jonas Milius – Papilės valsčiaus kaimų ūkio ir kraštovaizdžio kaitą XX amžiuje. Skyriuje Įžymūs žmonės išskirsime tris mokslinius straipsnius: Vytauto Merkio (Simono Daukanto globėjas Kun. Ignotas Vaišvila) ir Vinco Ruzo (Simono Daukanto indėlis į lietuvišką numizmatiką ir Simonui Daukantui skirti medaliai). Tai nereiškia, kad nepaminėti straipsniai ar kraštotyrininkų rašytieji straipsniai yra mažiau reikšmingi.

Iš viso Papilės I d. išspausdinti 60 autorių 82 straipsniai, iš jų mokslinių – 11, todėl sudarytojams ir rengėjams buvo sunku išvengti kai kurių pasikartojimų, temų neišbaigtumo tekstuose, pasiekti monografijoms siektino vientisumo. Kai kurie griežtesni vertintojai siūlo knygą vadinti straipsnių rinkiniu. Nereikėtų labai kategoriškai spręsti, ar tai yra trūkumas: antai 8 Simonui Daukantui skirti straipsniai – tai svarus įnašas į mūsų daukantianos tyrinėjimus.

Atskiro žodžio nusipelno knygos iliustracinė medžiaga. Kaip nepasidžiaugti fotomenininko Jono Sinkevičiaus knygoje panaudotomis nuotraukomis. Prie jų rinkimo pas fotografo gimines Papilėje, Kuršėnuose ir Vilniuje, šifravimo ir saugojimo daug prisidėjo S. Daukanto memorialinio muziejaus vedėja Danutė Jadvyga Veisienė.

Dabarties ir praeities sąskambiai

Kadangi tik dalis surinktos medžiagos tilpo į knygą, tad po metų Papilės seniūnija su Versmės leidykla sutarė pradėtąjį darbą tęsti ir rengti dar vieną Papilei skirtą tomą, kuriame būtų monografijos II ir III dalys. Darbą vainikavo 2006 m. gruodis, kai Papilėje buvo pristatytas monografijos Papilė (II, III d.) antrasis tomas.

Tomo II dalyje rasime tokius skyrius kaip Etninė kultūra, Kalba, Tautosaka, Įžymūs žmonės ir poskyrį Atsiminimai. III dalyje įdėti straipsniai apie buvusius rytinius Papilės valsčiaus pakraščius – Auksučių, Agailės ir kitus kaimus. Kas kruta – tam sekasi: vis naujų žinių pavyko gauti apie iš Papilės kilusius žmones. Dabar galime daugiau sužinoti apie dailininkus Algimantą Švažą ir Paragių dvaro savininką Nikodemą Ivanauską, iš Kalniškių kaimo kilusį keliautoją, fotografą ir poetą Paulių Normantą ir kitas spalvingas asmenybes. N. Ivanausko paveikslai saugomi Šiaulių Aušros ir žemaičių Alkos muziejuose, o jų nuotraukomis dabar pasipuošė pristatoma knyga. Yra ir daugiau kultūros dalykams, bažnytiniam ir liaudies menui skirtų knygos puslapių, kuriuose papiliškiai ir visi savo šaliai neabejingi žmonės ras įdomių kultūrinių sąsajų, praeities ir dabarties sąskambių. Antai fotografas ir dailininkas Rimantas Dichavičius leido knygoje panaudoti savo žmonos Valerijos nufotografuotus dailininko A. Švažo kai kuriuos gyvenimo momentus.

Apetitas kyla valgant

Pasak seniūno A. Vaičiaus, projekto vykdytojai sugebėjo pasitelkti net 90 finansinių rėmėjų, o kur dar medžiagos, unikalių nuotraukų pateikėjai, straipsnių autoriai. A. Vaičius tvirtina, kad prie abiejų Papilės tomų rengimo ir leidybos prisidėjo daugiau kaip 400 asmenų. Štai kodėl papilėniškiams šie du monografijos Papilė tomai – tai jų per 5 metus išnešiotas ir todėl labai brangintinas kūdikis. Pamiršus visus sunkumus, kurie liko praeityje, šiandien pats rezultatas atrodo toks džiuginantis ir teikiantis naujų jėgų, kad seniūnas A. Vaičius ir kiti Papilės bendruomenės nariai jau kalba, jog pradėtąjį darbą reikėtų tęsti, nes Papilė verta dar ne vieno naujo leidinio.

Bus daugiau

Gediminas Zemlickas