Konektikutas artėja prie Lietuvos

Mokslo Lietuvos pašnekovė – profesorė, medicinos daktarė Dalia Giedrimienė, Baltijos–Naujosios Anglijos plėtros tinklo (Baltic–New England Development Network, Inc.) prezidentė, gyvenanti Konektikuto valstijoje.

Kaune, vadovaujama prof. Aldonos Lukoševičiūtės, Dalia Giedrimienė dirbo kardiologijos, tiksliau, elektrofiziologijos srityje. Turėjo reikalų su širdies ritmo sutrikimais, elektrostimuliatoriais, defibriliatoriais, įkūrė Elektrofiziologinių tyrimų laboratoriją. Daugiausia užsiiminėjo neinvazine širdies stimuliacija, apsigynė šios srities tuometinę medicinos mokslų kandidatės, vėliau – mokslų daktarės (habil.) disertacijas.

2006 m. Dalia Giedrimienė buvo išrinkta į Pasaulio lietuvių bendruomnės valdybą, yra Socialinių reikalų komisijos pirmininkė. Prieš tai trejus metus buvo JAV lietuvių bendruomenės valdybos narė, dalyvavo bendros JAV ir Lietuvos Seimo komisijos darbe. Be to, D. Giedrimienė yra Amerikos lietuvių gydytojų sąjungos vykdomojo komiteto narė ir šios sąjungos leidžiamo žurnalo Medicina redaktorė.

Misijos vedama veikla

Į Lietuvą tenka atvykti beveik kasmet, o šįkart suderinau kelis interesus. Pirmiausia tai mūsų naujai įkurtos organizacijos, kurią pavadinome Baltijos-Naujosios Anglijos plėtros tinklas, arba sutrumpintai Baltnet, interesai. Norime nutiesti ne vien tinklą, bet gerą, stiprų tiltą tarp JAV valstijų, vadinamų Naująja Anglija (New England), ir Baltijos šalių. Tai naujas tinklas, tikimės, kad jis sujungs įvairių sričių specialistus, mokslo, verslo, pramonės ir kitų veiklos sričių veiklius žmones.

Gyvendami Konektikuto valstijoje norime atstovauti Baltijos šalims – Lietuvai, Latvijai ir Estijai. Kaip lietuviai savo misiją pirmiausia ir pradėjome nuo Lietuvos.

Baltijos kraštų išeivija JAV visada jautė savo istorinį bendrumą, ranka rankon kovojo už nepriklausomybės atkūrimą Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. Tačiau iškovojus nepriklausomybę, ko gero, pradėta rūpintis daugiau savąja valstybe, tad ir tą bendrumą stiprinančios veiklos liko gerokai mažiau. Jūsų įkurtas tinklas „Baltnet“ kaip tik ir turėtų padėti stiprinti tą bendrumo jausmą?

Būtent. Baltijos kraštų išeivija buvo labai artima, kai reikėjo kovoti už nepriklausomybę. Praėjus 17 metų, to artumo liko mažiau, nes pasikeitė veikimo tikslai. Išeivijos atstovai užmezgė tiesioginius ryšius su savo valstybe, o trijų kraštų bendra stiprybė lyg sumažėjo. Ypač žvelgiant iš JAV gyvenančios tų tautų išeivijos pozicijų.

Žinoma, to bendrumo vis dar yra, nes mūsų tautas vienija panašus istorinis, ypač XX a. likimas, bendras požiūris į dabarties įvykius, santykiai su kaimyninėmis valstybėmis ir t. t. Bendro labai daug, tik galėtume daugiau diskutuoti, kaip geriau įsitraukti į tarptautinį ekonominį gyvenimą. Ypač pasigendama organizacinės veiklos.

Ar kas nors pastaraisiais metais pakito, kad kilo noras atkurti buvusius gerus mūsų Baltijos tautų ryšius?

Mūsų organizacijos įkūrimas – tai mūsų pačių savanoriškas žingsnis. Mano kolega dr. Raymondas Kriščiokaitis-Krisst ir aš esame pagrindiniai iniciatoriai. Mūsų idėją parėmė bendraminčiai. Dr. Kriščiokaitis-Krisstas dabar yra Baltnet viceprezidentas (CEO), kuris jau nuo 1989 m. turėjo verslo ryšių su Lietuva atstovaudamas kelioms firmoms iš Konektikuto. Jis turi didelį patyrimą kaip atominės ir branduolinės fizikos specialistas, taip pat turėjęs akademines ir mokslinių tyrimų pozicijas Harvardo, Jeilio universitetuose, MIT, Brookhaven National Laboratory ir kt. R. Kriščiokaitis JAV gyvena jau 50 metų, aš tik – 15. Mes supratome, kad dirbdami kartu galime daug daugiau padaryti. Pradėjome ieškoti ir kitų bendraminčių.

Mūsų tinklas yra ne pelno siekianti organizacija, neužsiimame jokiu konkrečiu verslu. Vadinasi, turime veikti pagal savo aiškiai suvoktą misiją. Nuo to priklauso ir tinklo lėšų kaupimas. Beje, kol kas iš niekur jokios pagalbos negauname, tai tėra mūsų pačių iniciatyva ir taip suvoktos misijos vedama veikla.

Kai sakote „mūsų“, ką turite mintyje?

Pirmiausia pačius save, kaip tinklo kūrėjus. Savo organizaciją Baltnet įregistravome Konektikuto valstijoje ir jau daugiau kaip metai gyvuojame. Mūsų tikslai labai išsiplėtė, kai pradėjome visuomenei pristatyti savo siekius.

Į kokią visuomenės dalį pirmiausia orientuojatės?

Pirmiausia į įvairaus lygmens bei profilio verslo ir ekonominės plėtros struktūras.

Ir tai nebūtinai lietuvių, latvių ar estų tautų žmonės?

Pirmiausia norėjome amerikiečiams pristatyti Baltijos kraštus. Nors Konektikuto valstijoje gyvena labai daug išeivių iš Europos, taip pat Rytų Europos, bet jie praranda ryšį su savo buvusia tėvyne. Senieji amerikiečiai išvis nežino, kur yra tie Baltijos kraštai. Tad norėjome jiems parodyti, kokios tai šalys, kas jose įvyko per 15 metų, kokia tų tautų istorija, o svarbiausia – kokia ateitis, ypač remiantis jų istorine patirtimi, jų ryžtu siekiant nepriklausomybės. Daugeliui amerikiečių atrodė, kad tai nuo seno Rusijos žemės. Mes mėginame parodyti, kad Baltijos šalys atstovauja visai kitai etninei kultūrai ir ekonominei struktūrai. Baltijos kraštuose nebuvusiems labai sunku juos atskirti nuo kitų Europos kraštų, o visa Rytų Europa kai kuriems amerikiečiams yra tarsi vientisas vienetas, bet kokie pertvarkymai ten vyksta tarsi planuotai, apie bet kokį šių tautų ir kraštų savitumą net minties nekyla.

Šešioms JAV valstijoms pristato Baltijos šalis

Kaip minėjau, atstovaujame Naujajai Anglijai, kuriai priklauso šešios JAV valstijos. Tai su Konektikuto valstija besiribojanti Masačusetso valstija, pasižyminti labai išplėtota pramone ir mokslu. Kitos valstijos – Rod Ailandas, Vermontas, Meinas ir Naujasis Hampšyras. Šios valstijos įsikūrė rytinėje JAV pakrantėje prie Atlanto vandenyno kaip vienos iš pirmųjų. Šis regionas gavo Naujosios Anglijos vardą. Mums, gyvenantiems Konektikuto valstijoje, vien ja nesinori apsiriboti, nes labai daug panašių dalykų matome ir gretimose valstijose – Masačusetse ir kitose. Bendradarbiaudami su šešiomis valstijomis daug daugiau galime padaryti.