MOKSLASplius.lt

Rizikos fizika: universalių interpretacijų link

Šį pavasarį Vilniuje vyko COST programos remiama konferencija Rizikos fizika, kurią rengė Teorinės fizikos ir astronomijos instituto fizikai habil. dr. Bronius Kaulakys ir dr. Vygintas Gontis. Konferencija sulaukė gerų dalyvių įvertinimų. Programa buvo įtempta, tad COST P10 Rizikos fizika projekto vicepirmininką prof. Janušą Holystą (Janusz Hołyst) iš Varšuvos technologijos universiteto galėjome pakalbinti tik per konferencijos kavos pertraukėlę.

Gerbiamasis Profesoriau, kas yra rizikos fizika?


Atradome, kad rizikos problema turi daug universalių bruožų. Tai rizika biržoje, internete, kurio informaciją gali pažeisti virusai, biologinių epidemijų rizika, teroristų atakų rizika ir daugybė kitų formų. Taigi mes domimės kolektyvine elgsena ten, kur veikia rizikos veiksnys. Štai akcijų biržoje veikia daug investuotojų, ir staiga atsiranda daug veikėjų, žaidėjų, fizikiniu požiūriu - agentų.


Tie žaidėjai ir agentai rizikos fizikos prasme yra mąstančios būtybės ar tik neįdvasinti statistiniai vienetai?


Mes kuriame tam tikrus modelius, kuriuose veikia paprasti, pavyzdžiui, teigiami ir neigiami agentai; tai reiškia, kad jie nori parduoti arba pirkti, veikti vienaip ar kitaip. Jeigu tai biologinių epidemijų rizikos modelis, tai mums svarbu, ar tie agentai atsparūs, ar neatsparūs epidemijai.


Kaip modeliuoti tokią neapibrėžtą sąvoką, tiksliau - būvį, kaip epidemija? Arba internetinius virusus.


Galima pavaizduoti kaip sklidimą kažko, pavyzdžiui, virusų tarp labai apibendrintų mazgų. Tie apibendrinti mazgai gali būti kompiuteriai, žmonės, galimi investuotojai, teigiantys, kad dabar ne laikas investuoti į tą ar kitą sritį. Taigi daug veikėjų veikia tuo pačiu metu ir yra tam tikru būdu susieti.


Tai tinklinio ryšio problema? Ji sprendžiama kaip tinklų problemos uždavinys?


Taip. Turime labai apibendrintą rizikos fizikos modelį, kuris atspindi labai įvairias gyvenimo situacijas, taip pat ir didelės rizikos srityse, kur vyksta ryškūs pokyčiai.


Tačiau gerbiamasis Profesorius tikriausiai paaiškins, kuo čia dėta fizika? Jūsų nuolankus tarnas mano, kad čia būtų galima išsiversti su matematinės statistikos ar kitomis matematikos disciplinomis, kurios tą riziką skaičiuoja, prognozuoja ir t. t.?


Matematikai nepakeičiami, kai turi pateiktą kad ir fizikinį modelį ir gali išspręsti lygtį. O fizikai turi sudaryti modelį iš tam tikrų veiksnių ir išvesti matematikos formulę, kad ekonomistai, biologai, socialinių mokslų atstovai galėtų dirbti ir gauti rezultatus. Fizikai moka keisti eksperimentų duomenis ir iš jų kurti modelius. Kitaip sakant, stebimą pasaulį versti matematikui prieinamais skaičiavimo būdais ir metodais. Taigi stebimi reiškiniai yra labai apibendrintas fizikinis pasaulis.


Šiandien visų mokslų atstovai kuria modelius: biologai, ekonomistai, sociologai ir net filosofai. Kodėl fizikų kuriami modeliai priimtinesni už siūlomus kitų mokslų, tiriant skirtingų sričių rizikos veiksnius?


Rizikos fizika - tai sritis, kur fizikai labai glaudžiai bendradarbiauja su įvairių sričių atstovais - biologais, ekonomistais ir net filosofais. Jie mums sako: ‘Tiriame tokius ir tokius duomenis, prašom iš jų mums sukurti modelį’. Todėl ir šio renginio Rizikos fizika dalyvių branduolį sudaro būtent fizikai, tačiau pasitelkėme ir kitų disciplinų atstovus, galinčius dalyvauti sudarant bei nagrinėjant kiekybinius modelius.


Tad ar sprendžiamos rizikos užduotys nėra absoliutinamos kaip fizikocentristinė problema?


Iš dalies taip. Bet tai ne redukcionalizmas. XIX a. fizikos atstovų įsivaizdavimas, kad viskas gali būti redukuojama į atomų ir molekulių judėjimo lygtis, yra neteisingas. Šiandien mes neredukuojame investuotojų, t. y. žmonių, į panašias lygtis, bet stengiamės įvesti apibendrintus jų požymius, iš kurių bus kuriami modeliai. Šiandien fizikai savo pastangas telkia tyrinėti įvairių problemų bendrumo bruožus, bet mažiau gilinasi į konkrečias detales ir smulkmenas.


Ar nejudama į tai, kad fizikai panorės patys įgyvendinti savo kuriamus modelius? Įsivaizduoju, koks chaosas kiltų socialiniame gyvenime.


Kodėl taip manote?


Todėl, kad fizikų mąstysenoje visos gyvenimo sritys būtų tik negyvi modeliai. Arba dar blogiau - suskaitmeninti gyvenimo paveikslai. O kur humanitarinė kultūra? Kur žmonių jausmai, emocijų pasaulis? Nuo tokio ribotumo ir kyla žmonių tarpusavio nesupratimas, o globalia prasme technokratinis ar fizikinis pasaulio matymas ir vertinimas.


Manote, kad politikai yra humanitarai? Aš manau, kad fizikų privalumas tas, kad jie sutinka bent dėl vieno: egzistuoja visiems bendri dėsniai. Tie dėsniai vienodi ir Lietuvoje, ir JAV. Nepajudinamas fizikos principas yra tas, kad fizikinis eksperimentas visame pasaulyje turi vykti taip pat. Deja, šitokio matymo ir mąstymo nėra socialiniuose moksluose, ekonomikoje ar politikoje.


Eksperimentai - puiku. Tačiau žmonijos gyvenime, tikriausiai sutiksite, šiandien lemia ne tik racionalūs sprendimai. Ne mažiau lemia ir iracionalūs. Kur rizikos fizikos modeliuose yra sudėtingas žmonių emocijų pasaulis, psichologinio gyvenimo aspektai, išgyvenimai ir t. t. Kaip visą šią stulbinančią pasaulio įvairovę sutalpinti į modelius, ar bent susieti su fizikų modeliais?


Mes, fizikai, tiesiog mėginame surasti tai, kas universalu, kas mus visus vienija.


Nejučia pasukome kalbą apie labai plačias ir sudėtingas žmogiškąsias problemas, kurias nuo seno sprendė menai ir literatūra. Gerokai vėliau ėmėsi spręsti mokslas. Vis dėlto ar tie patys fizikų absoliutinami modeliai vienodai tinka Vakarų ir Rytų pasauliams? Bent jau socialinio pobūdžio uždaviniams formuluoti ir spręsti.


Mėginame suprasti, kodėl, kas ir kaip yra. Pirma paskaita šios dienos konferencijoje buvo apie getą. Tai visai nepriklauso nuo to, kur tas getas yra - Afrikos valstybėse, JAV ar Čečėnijoje. Ieškome universalių interpretacijų.


Puiku, jeigu rizikos fizikos tyrinėjimai gali atnešti praktinės naudos. Tačiau Jūs, kaip suprantu, jų neabsoliutinate? Tai nėra siūloma panacėja visiems laikams, visoms civilizacijoms, kultūroms, visiems gyvenimo atvejams?


Ankstyvą šių metų pavasarį Krokuvos Jogailaičių universitete vyko rizikos fizikos seminaras-konferencija. Šis renginys buvo dedikuotas šiemet mirusio žymaus lenkų rašytojo fantasto, mąstytojo ir mokslininko Stanislavo Lemo (Stanislaw Lem), atminimui. Noriu priminti jo išsakytą mintį: ‘Svajonė visada laimės, jei tik turės galimybę’.


Vaizduotė ir svajonė - tai stipriau ir už mokslą. Nejučia pakartojau, nors ir ne pažodžiui, lakią Alberto Einšteino mintį.


Pridurčiau tik viena: mokslininkai taip pat yra dideli svajotojai.


Jeigu tikrai taip, jeigu dar yra tokių mokslininkų - puiku.


Visus tuos dalykus būtina protingai suderinti: gebėjimą svajoti ir racionalizuoti pasaulį, kartu išnaudoti galimybę spręsti svarbiausias šiandienos pasaulio problemas.


Patraukliai skambanti mintis.


Tikiuosi, sutiksite, kad mes visi esame žmonės?


Net su džiaugsmu pritarsiu. Kuo baigėsi konferencija, skirta Stanislavui Lemui atminti, vykusi Krokuvos Jogailaičių universitete?


Toje konferencijoje buvo skaitomi panašūs pranešimai į tuos, kuriuos šiandien išgirdome Vilniaus konferencijoje Rizikos fizika. Tai socialinės fizikos, ekonofizikos, tinklų fizikos sričių pranešimai. Radome universalių dėsnių akcijų biržos duomenyse, kritinių slenksčių epidemijos plitimui. Paskaita apie getą buvo pristatyta ir Krokuvos konferencijoje.


Ir pabaigoje, matydamas, kad kavos pertraukėlė baigiasi, o Jums ir toliau reikės pirmininkauti konferencijai, klausiu: gal esame ties visiškai naujo mokslo ištakomis ir tai rodo fizikos metodo, fizikinių modelių gyvybingumas, sprendžiant labai įvairių mokslų problemas?


Taip, aš tuo esu tikras. Prieš 10 metų pradėjome nagrinėti šiuos rizikos reiškinius, problemas, išnaudojome fizikos mokslo teikiamas galimybes ir įsitikinome, kad tai labai naudingi tyrimo metodai. Jie jau visuotinai pripažinti. Esu tikras, kad ir Vilniaus konferencijos laukia didelė sėkmė.


Ačiū už pokalbį. Gaila, kad pertrauka tokia trumpa ir nepavyko Jums užduoti daugybės klausimų. Ką gi, paliksime tai kitai konferencijai.


Kalbėjosi Gediminas Zemlickas