Baltijos regiono istorija ir kultūra: Lietuva ir Lenkija
Prof. dr. Rimantas Sliužinskas
Dr. Sandra Grigaravičiūtė
Šių dienų Lietuvos istorijos ir kultūros studijos yra neįsivaizduojamos be lyginamųjų tyrimų, kurių akiratyje dažnai atsiduria ir tarpdalykinės įvairių humanitarinių bei socialinių mokslo krypčių sąsajos. Ypač aktualus čia yra mūsų bei kaimyninių šalių mokslininkų dalyvavimas įvairiose tarptautinėse mokslo programose, kituose aktualiuose mokslinės informacijos mainuose. Tokius ryšius užmegzti bene geriausiai padeda solidžios mokslinės konferencijos, kur pranešimus lydi dalykinės diskusijos, aptariamos individualaus mokslinio bei akademinio bendradarbiavimo perspektyvos.
Vadovaudamasis šia nuostata, Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos institutas (BRIAI) 2006 m. birželio 8-10 d. surengė tarptautinę mokslinę konferenciją Baltijos regiono istorija ir kultūra: Lietuva ir Lenkija (History and Culture of Baltic Region: Lithuania and Poland).
Konferencijoje pranešimus skaitė 78 mokslininkai, atstovaujantys 4 valstybių 22 mokslo ir studijų institucijoms. Iš jų: 8 Lenkijos (Varšuvos, Krokuvos Jogailaičių, Torūnės Mikalojaus Koperniko, Baltstogės, Bydgoščo Kazimiero Didžiojo, Katovicų Šlionsko universitetai, Lenkijos mokslų akademijos Archeologijos ir etnologijos institutas, Vloclaveko valstybinė aukštoji profesinė mokykla), 11 Lietuvos mokslo įstaigų (Klaipėdos, Vytauto Didžiojo, Vilniaus, Vilniaus pedagoginio, Mykolo Romerio, Šiaulių, Lietuvos žemės ūkio universitetai, Lietuvos muzikos ir teatro akademija, Lietuvos istorijos, Lietuvos kultūros, filosofijos ir meno institutai, Vilniaus universiteto Kauno humanitarinis fakultetas). Buvo atvykę ir svečių iš Japonijos (Kyoto universiteto) bei Ukrainos (Nacionalinės mokslų akademijos Ukrainos istorijos instituto bei Nacionalinio Dnepropetrovsko universiteto).
Konferencijos programoje buvo numatytos 7 teminės darbo grupės: socialinės istorijos, karinės ir politinės istorijos, kultūrologijos, archeologijos, etnologijos, politologijos, literatūrologijos ir filologijos. Buvo pasidalyta naujausia moksline informacija, užmegzti nauji mokslinio bendradarbiavimo ryšiai, kilo minčių rengti galimas naujas tarptautines mokslines tyrimų programas bei lyginamuosius tyrimus. Socialinės istorijos darbo grupės posėdžiams pirmininkavo dr. Rimantas Miknys (Lietuvos istorijos institutas), dr. Andrijus Blanutsa (Andrij Blanutsa, Ukrainos nacionalinė mokslų akademija), habil. dr. Stanislavas Rošakas (Stanisław Roszak, Mikalojaus Koperniko universitetas), karinės ir politinės - prof. habil. dr. Jacekas Gzela (Jacek Gzella), prof. habil. dr. Gražina Gzela (Grażyna Gzella, Mikalojaus Koperniko universitetas), doc. dr. Arūnas Gumuliauskas (Šiaulių universitetas), kultūrologijos - dr. Malgožata Litvinovič (Małgorzata Litwinowicz, Varšuvos universitetas), prof. habil. dr. Marekas Šulakievičius (Marek Szulakiewicz, Mikalojaus Koperniko universitetas), doc. dr. Virginija Apanavičienė (Lietuvos muzikos ir teatro akademija), dr. Henrika Ilgievič (Henryka Ilgiewicz, Lietuvos kultūros, filosofijos ir meno institutas), archeologijos - prof. habil. dr. Vladas Žulkus (Klaipėdos universitetas), prof. habil. dr. Andžejus Kola (Andrzej Kola, Mikalojaus Koperniko universitetas), etnologijos - doc. dr. Jonas Mardosa (Vilniaus pedagoginis universitetas), prof. habil. dr. Alfonsas Motuzas (Vytauto Didžiojo universitetas), politologijos - prof. habil. dr. Zbignievas Karpusas (Zbigniew Karpus, Mikalojaus Koperniko universitetas), doc. dr. Arūnas Vyšniauskas (Vilniaus universitetas), literatūrologijos ir filologijos - doc. dr. Tatjana Vinogradova (Klaipėdos universitetas), dr. Eva Rudnicka (Ewa Rudnicka, Varšuvos universitetas), doc. dr. Asija Kovtun (Vytauto Didžiojo universitetas) ir doc. dr. Miroslavas Davlevičius (Mirosław Dawlievicz, Vilniaus universitetas).
Konferencijos atidarymo ceremonijoje sveikinimo žodį tarė Lenkijos Respublikos ambasados Vilniuje ambasadoriaus pavaduotojas p. Pavelas Cieplakas (Pawel Cieplak), Lenkijos garbės konsulato Klaipėdoje vicekonsulas p. Ričardas Zažeckis, Klaipėdos universiteto rektorius prof. Vladas Žulkus ir KU BRIAI direktorė dr. Silva Pocytė. Ponas P. Cieplakas, kalbėdamas Lenkijos Respublikos ambasadoriaus Lietuvoje vardu, pabrėžė, kad ‘ši konferencija yra ne tik solidus mokslinis forumas, bet ir svarbus renginys, pradedantis 15-os metų Lietuvos ir Lenkijos santykių atkūrimo jubiliejui paminėti skirtą mokslo, švietimo ir kultūros renginių ciklą’. R. Zažeckis pasidžiaugė, kad konferencija vyksta Klaipėdoje, ‘atvirame, jauname ir veržliame mieste’, kur jau susiklostė Klaipėdos universiteto ir Lenkijos mokslininkų bendradarbiavimo bei projektinės veiklos tradicijos. Abu konferencijos dalyviams linkėjo sėkmingo ir vaisingo darbo. Prof. Vladas Žulkus užsimezgusius klaipėdiečių ir Lenkijos mokslininkų ryšius, ypač su Torūnės universitetu, pavadino ryšių tinklo dalimi, nes būtent Torūnės universitetas tęsia istorines Vilniaus Stepono Batoro universiteto tradicijas. Rektorius džiaugėsi per keliolika metų jau susiklosčiusiomis glaudžiomis bendradarbiavimo tradicijomis.
Plenariniame posėdyje pranešimus skaitė bendriausias Lietuvos ir Lenkijos istorijos ir kultūros problemas tiriantys garbūs profesoriai - istorikai Valdemaras Rezmeris (Waldemar Rezmer), Michalas Klimeckis (Michał Klimecki, Mikalojaus Koperniko universitetas), Jolanta Sikorska-Kulieša (Sikorska-Kuliesza, Varšuvos universitetas), menotyrininkai Romualdas Apanavičius (Vytauto Didžiojo universitetas), Rimantas Sliužinskas ir Elena Matulionienė (Klaipėdos universitetas). Diskusija užvirė dėl 1923 m. įvykių Klaipėdoje ir jų vertinimo, žvelgiant iš lenkiškosios, lietuviškosios ir prancūziškosios istoriografijos pozicijų.
Konferencijos istorikų sekcijos programoje daug dėmesio buvo skirta ne tik naujiems ankstyvųjų istorinių Lietuvos ir Lenkijos saitų XV-XIX a. tyrinėjimams (L. Žerebtsova, E. Viška, A. Blanutsa), bet ir Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos (V. Rezmer), kitiems 1919-1939 m. Klaipėdos krašto istorijos (J. Centek, V. Slešynski) klausimams. Kultūrologų dėmesio centre buvo lenkų švietimo Lietuvoje po Antrojo pasaulinio karo aktualijos, jas vertinant kaip tautinės tapatybės išsaugojimo šaltinį (I. Miklaševič), šiuolaikinės kultūros pliuralizmo (M. Šulakevič), lietuvių identiteto aspektų lenkiškosios kultūros kontekste (M. Litvinovič) tyrimai. Buvo aptarta poetų bei dramaturgų Česlovo Milošo (A. Kovtun, R. Narunec, N. Taluntytė), Jano Kochanovskio (J. Niedzviedz), Aloyzo Osinskio (E. Rudnicka), Albino Herbačiausko (V. Narušienė) vieta lietuvių ir lenkų literatūros kontekste. Kalbininkai išskyrė lenkų diasporos kaip etninio identiteto veiksnio (T. Vinogradova, O. Aleksejeva), daugiakalbystės Vilniaus krašte (M. Davlevič), lituanizmų oficialiojoje lenkų kalboje (K. Geben) problemas. Etnologai tyrinėjo lietuvių ir lenkų etninės muzikos (R. Apanavičius, G. Juzala, R. Sliužinskas) religinės muzikos bei apeigų (A. Motuzas) sąsajas, karaimų etninės kultūros išsaugojimo Lietuvoje (J. Dembinski) situaciją. Archeologai pagrindinį dėmesį skyrė lietuvių bei lenkų bendradarbiavimo povandeninės archeologijos kontekste plėtrai (V. Žulkus, A. Kola, V. Šulta, K. Perminas, M. Brazauskas). Politologijos sekcijoje pagrindinis dėmesys buvo skirtas XX a. (A. Pukšto, S. Červonaja) bei šių laikų (Z. Karpus, B. Stachoviak) Lietuvos ir Lenkijos politinių realijų vertinimams.
Konferencijos baigiamųjų diskusijų metu buvo pažymėta, kad ir plenarinių posėdžių metu, ir tematinių sekcijų darbe įvairiausiais Lenkijos ir Lietuvos istorijos bei kultūros klausimais diskutuota gausiai ir giliai. Vyravo geranoriška ir konstruktyvi bendradarbiavimo atmosfera, buvo aktyviai keičiamasi moksline informacija. Šis forumas tapo deramu indėliu į tolesnį Lietuvos ir Lenkijos mokslo bei kultūros saitų stiprinimą, bendros Europos Sąjungos mokslo ir kultūros plėtros politikos kūrimą kartu.
Baigiamajam konferencijos posėdžiui pirmininkavo jos organizacinio komiteto pirmininkas, KU BRIAI prof. dr. R. Sliužinskas. Posėdyje sekcijų vadovai reziumavo mokslininkų perskaitytus pranešimus, organizatoriai dėkojo mokslininkams už atsakingai parengtus mokslinius pranešimus ir aktyvų dalyvavimą dalykinėse diskusijose.
Konferencijos dalyviams organizatorių buvo parengta ir plati kultūrinė programa. Birželio 10 d. aplankytas muziejus Juodkrantėje, Didžioji kopa, krikštai Nidos kapinaitėse, Tomo Mano namelis, skulptūrų parkas Raganų kalne. Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos mokslininkus kelionėje lydėjo ir Neringos kultūrinį paveldą pristatė šio krašto tyrimams atsidavusi istorikė, KU BRIAI doc. dr. Nijolė Strakauskaitė.
Konferencijoje Lietuvos mokslininkų užmegzti ryšiai su Lenkijos ir Ukrainos tyrinėtojais numatomi plėtoti ir ateityje. Remiantis skaitytais pranešimais parengti moksliniai straipsniai bus skelbiami atskiruose KU BRIAI mokslo leidinių tomuose.
Konferencijos rengimą rėmė Lenkijos Respublikos Ambasada Vilniuje, Lenkų institutas Vilniuje, UAB Oksata (Vilnius, generalinis direktorius - Česlavas Taraškevičius) ir viešbutis Pajūris (Klaipėda).
