Ūkio veiksmingumo didinimo strategija – mokslo, studijų ir verslo integracija

Lietuvos mokslas ir pramonė: mokslo, studijų ir verslo integracija – taip pavadinta konferencija vasario 7 d. vyko Kauno technologijos universiteto (KTU) senojoje auloje. KTU ją padėjo surengti Lietuvos mokslo akademija, Lietuvos pramonininkų konfederacija, LR Švietimo ir mokslo ministerija ir Lietuvos mokslo taryba. Renginyje dalyvavo gausus mokslo ir studijų institucijų, pramonės bei verslo atstovų, Seimo ir Vyriausybės narių būrys. Pirmininkaujant Lietuvos mokslų akademijos prezidentui prof. Zenonui Rokui Rudzikui ir KTU mokslo prorektoriui prof. Rymantui Kažiui buvo apsvarstyta šalies ūkio ir ekonomikos bei žinių visuomenės plėtros strategija pasitelkiant šio amžiaus varomąją jėgą – mokslo žinias ir technologijas. Išsamiau apie tai – KTU docento Viliaus Misevičiaus ir Jono Klėmano fotoreportažas.

„Lietuvos įmonių pelnas nuolat didėja – 2001 m. jis sudarė maždaug 0,5 mlrd. litų, o pernai viršijo 11 mlrd. Lt. Deja, gaudamos didelius pelnus mūsų bendrovės vangiai investuoja į mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros (MTTP) veiklą. Kita vertus, mažėja valstybės surenkamų mokesčių perskirstymas. Šis klestinčių Vakarų šalių rodiklis yra 50 proc., ES vidurkis – maždaug 40 procentų. Lietuvoje minėtas skaičius tėra 29 proc. BVP. Kaip yra, pavyzdžiui, Danijoje? Pagal dydį ši šalis panaši į Lietuvą, bet įplaukos į biudžetą yra beveik 5 kartus didesnės negu Lietuvoje. Kita problema – atominė energetika. Naują atominę vargiai pastatysime anksčiau negu 2017–2020 metais. Uždarius paskutinį Ignalinos AE bloką, šalies energetinę nepriklausomybę galėtų užtikrinti energetiniai tiltai į Vakarus – Lenkiją ir Švediją. Tačiau nė vienas jų neatsiras taip greitai, kaip norėtųsi. Tad 2010–2013 m. ar net iki 2015 m. Lietuvai gresia energetikos krizė ir galima rusiška energetinė okupacija.“

„Dabar Vyriausybėje yra tobulinama mūsų parengta nauja Mokslo ir studijų įstatymo redakcija, sujungianti du pagrindinius galiojančius šios srities teisės aktus – Mokslo ir studijų bei Aukštojo mokslo įstatymus. Kitas jau parengtas esminis teisės aktas yra Lietuvos Respublikos valstybinių aukštųjų mokyklų turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymas, kuris sustiprins universitetų autonomiją, suteiks galimybių atnaujinti savo bazę, leis dalyvauti mokslo, studijų ir verslo slėnių kūrime. 2007–2013 m. ES parama mokslui sudarys apie 2 mlrd. litų. Iš tos sumos apie 40 proc. (827 mln. Lt.) teks Bendrajai nacionalinei kompleksinei programai, 35 proc. (700 mln. Lt.) – mokslinių tyrimų bei mokslo ir verslo bendradarbiavimui, o likusi dalis – (499 mln. Lt.) – tyrėjų karjeros programai. Vasario 1 d. buvo įteikti oficialūs kvietimai penkių mokslo, studijų ir verslo centrų (slėnių) iniciatoriams. Du iš slėnių bus kuriami Vilniuje (Saulėtekio ir Santaros), du – Kaune (Santakos ir Nemuno) ir vienas Klaipėdoje (Integruotas mokslo, studijų ir verslo centras Lietuvos jūrinio sektoriaus plėtrai).“

„LR Ūkio ministerija iš ES struktūrinės paramos 1 mlrd. litų skiria mokslui ir inovacijoms. Vienos iš priemonių Inogeb LT-1 tikslas – sustiprinti Lietuvos inovacijų sistemą ir efektyviai veikiančią žinių bei technologijų sklaidos terpę. Jai numatyta skirti 40 mln. litų. Kita priemonė, tiesiogiai prisidėsianti prie žinių ir technologijų sklaidos terpės gerinimo, verslo ir mokslo bendradarbiavimo – Inogeb LT-2. Jai numatyta skirti 100 mln. litų. Kadangi Lietuvos įmonių mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros veiklos išlaidos yra daugiau kaip 10 kartų mažesnės negu ES vidurkis, bus sustiprinta privačių įmonių mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros bazė, numatytas įmonių laboratorijų ir (ar) konstravimo padalinių kūrimas bei plėtra. Be to, siekiame skatinti verslo ir mokslo bendradarbiavimą technologiniuose verslo inkubatoriuose, plėsti inovatyvių įmonių grupes, kuriose siekiant ekonominių interesų turi dalyvauti ir mokslinių tyrimų įstaigos arba aukštosios mokyklos.“

„Mokslo ir verslo bendradarbiavimas bei gamybos inovacijos maisto ūkyje pirmiausia turi vykti per nacionalines technologines platformas. Labai svarbios sritys: sveikas ir kokybiškas maistas, maistas specifinėms vartotojų grupėms ir kt. Nemažai kalbėta apie ekologiškų maisto produktų plėtrą ir genetiškai modifikuotus augalus (GMA). Šiuo metu Lietuvoje GMA nėra auginami. Norint laiku pasirengti šiam neišvengiamam procesui, 2007 m. patvirtintos ketinimų Lietuvoje auginti GMA pasėlių deklaravimo ir informacijos apie juos teikimo bei pasėlių sambūvio su tradicinių ir ekologiškų augalų pasėliais taisyklės. Pasitelkiant inovacijas maisto perdirbimo pramonėje pernai šalies žemės ūkio ir maisto produktų eksportas padidėjo maždaug 37 proc. palyginti su 2006 m., o teigiamas prekybos balansas viršijo 1 mlrd. Lt. Prioritetinės kryptys minėtame sektoriuje – kurti pridėtinės vertės produktus, tobulinti gamybos procesus, pagerinti produktų kokybę, plėsti produktų asortimentą ir mažinti darbo, energijos ir žaliavų sąnaudas, įsitvirtinti naujose bei rinkose bei mažinti kenksmingą poveikį aplinkai.“

„Didžiausios inovacijos sistemos kūrimo problemos: nėra rizikos kapitalo fondo finansuoti inovacinę veiklą, švietimo ir profesinio mokymo sistema veikia kaip žinių perdavimo grandis, ji neorientuota į jaunųjų specialistų verslumo, kūrybinio potencialo ir intelekto ugdymą. Moksliniai tyrimai ir eksperimentinė plėtra nėra nukreipiami praktiniams uždaviniams spręsti, taip pat nėra technologijų perdavimo sistemos. Norint, kad Lietuva taptų moderniu technologijų tiltu tarp Europos Sąjungos ir Rytų besivystančių šalių, tikslinga įdiegti mokslo ir verslo integracijos koncepcijos modelį. Žmonių intelektas turi tapti ekonomikos išteklių augimo ir konkurencingumo didinimo pagrindu, o inovacijos – sistemos aplinka. Būtina nacionalinė mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros, nacionalinių programų ir inovacinių projektų rengimo bei įgyvendinimo sistema. Motyvuotas mokslininkas, inžinierius ir vadybininkas suderintoje sistemoje turi tapti ekonominės plėtros pagrindiniais varikliais. Taigi reikalingi mechanizmai, kaip formuoti jaunųjų žmonių intelekto, verslumo, kūrybinio potencialo ugdymo motyvaciją.“

„ES iškeltas uždavinys – 2010 m. mokslui ir eksperimentinei plėtrai (MTEP) turi priartėti prie 3 proc. nuo BVP. Jei valstybės biudžeto išlaidos MTEP kasmet augtų 0,1 proc., 2010 m. pasiektų 1 proc. BVP (Lietuvoje dabar jos sudaro tik 0,76 proc. BVP). Vyriausybės sprendimai dėl MTEP: mokslo ir studijų sistemos teisinės bazės tobulinimas, mokslo ir studijų sistemos tarptautinis vertinimas, ekspertizių rezultatų panaudojimas mokslo administravimo ir finansavimo sistemos pertvarkai, lėšų programiniam ir konkursiniam tyrimų finansavimui padidinimas bei esminių pertvarkymų panaudojimas įgyvendant struktūrinių fondų galimybes.

Pastaruoju metu žinių vaidmuo didėja – tai įrodo mokslo publikacijų tendencijos. Išanalizavus 2005–2006 m. publikacijų tarptautiniuose leidiniuose skaičių 1 mln. gyventojų, Lietuva pralenkia Latviją, bet labai atsilieka nuo Estijos. Apibendrinus mokslo ir studijų institucijų, mokslininkų, valstybės įstaigų siūlymus 2007 m. pradėtos rengti penkios nacionalinės mokslo programos. Tai Valstybė ir tauta: paveldas ir tapatumas, Socialiniai iššūkiai nacionaliniam saugumui, Darni energetika, Lietuvos ekosistemos: klimato kaita ir žmogaus poveikis bei Lėtinės neinfekcinės ligos. Norėčiau tarti pagiriamąjį žodį KTU bendruomenei – daugelyje sričių esate lyderiai.“

„Lietuvos universitetų MTEP finansavimas 7–18 kartų mažesnis palyginti su geriausiais Vakarų universitetais. Mūsų profesorių darbo atlyginimas apie 5–10 kartų mažesnis, todėl talentingiausi mokslininkai ir tyrėjai stumiami iš Lietuvos. Tai sudaro milžiniškus ekonominius nuostolius, naikina Lietuvoje pagrindinį žinių ekonomikos išteklių. Nepakankamas doktorantūros finansavimas neleidžia plėtoti MTEP Lietuvos universitetuose, nekonkurencingi atlyginimai neleidžia universitetuose įdarbinti talentingiausių jaunų tyrėjų, baigusių doktorantūros studijas. Ekonomiškai produktyvios žinios reiškiasi būtent inovatyvių technologijų forma, o žinių ekonomika stipriausia aukštosiose technologijose. Deja, Lietuvoje šiame sektoriuje dirba vos 2,12 proc. darbuotojų, eksportas sudaro tik 2,57 proc. šalies eksporto (palyginkite – JAV aukštosios technologijos sukuria apie 30 proc. BVP, ES šalių vidurkis – apie 15 proc. BVP). Todėl KTU siekia tapti mokslo ir inovacijų universitetu. Tad studijos (ypač antrosios ir trečiosios pakopos) būtų grįstos moksliniais tyrimais, būtų kuriamos mokslo žinios ir technologijos, turinčios pridedamąją vertę. Deja, Vakaruose įprastas bendradarbiavimo modelis – „purpurinės“ (spin-off) bendrovės – iki šiol dar Lietuvoje nediegiamos. Taigi siūlomas sprendimas – technologijas perduoti per licencines sutartis. Būsimajame Santakos slėnyje svarbiausios veiklos kryptys bus darnioji chemija ir farmacija, mechatronika ir susijusios elektroninės technologijos, biomedicininė inžinerija, ateities energetika, informacinės ir komunikacinės technologijos. Iki 2015 m. turi būti parengta ne mažiau kaip 500 aukštos kvalifikacijos branduolinės energetikos specialistų, iš kurių apie 400 rengs KTU. Universiteto miestelyje (dabartiniame Kolegų kavinės pastate) po rekonstrukcijos įsikurs Atomistikos mokymo ir tyrimų centras.“

Nuotraukose:

Mokslo tarybos pirmininkas prof. Eugenijus Butkus

Švietimo ir mokslo ministrė Roma Žakaitienė