Europos Sąjunga, Asmenybės, Atmintis, Mokslo reforma, Mokslo institucijose, Renginiai, Diskusijos, Paveldas, Pripažinimas, Sukaktys, Mokslo istorija, Problema, Mokslo takais, Menai, Mūsų kaimynai
Aleksandras Fiutas apie Česlavą Milošą
Apie Nobelio literatūros premijos laureato Česlavo MILOŠO gyvenimą ir kūrybą kalbamės su lenkų literatūros istoriku, kritiku ir eseistu, daugelio knygų autoriumi prof. Aleksandru FIUTU (Aleksander Fiut) iš Krokuvos.
Žmogus su rudu peruku
XIX a. antroji pusė. Buvusioje Didžiosios Lietuvos kunigaikštystėje rusiškasis dvigalvis erelis negailestingai drasko Lietuvos kūną. Nesnaudžia ir kaimyninės valstybės plėšrūnas. Nusižiūrėjęs į rusiškąjį dvigalvį, vokiškasis erelis, kanclerio Bismarko (1815–1898) balsu Mažojoje Lietuvoje šaukia: „Viena šalis, viena tauta, viena kalba“. Atrodo, jog atėjo lietuvių tautos pakasynos. Ir tuo metu Girėnuose (Ragainės aps.) į tautosakos rinkėjo Viliaus Kalvaičio (1848–1914) stubos duris pasibeldžia žmogus su lagaminėliu rankose.
Pasaulio ir vilniaus anykštėnų bendruomenės mokslinė, edukacinė ir kultūrinė veikla
Pastaruoju metu, siekiant tikros, ne tariamos ar vien „runkeliams“ dirbtinai deklaruojamos demokratijos, ypač natūraliais pavyzdžiais skiepijant pirmuosius gyventojų savivaldos ir saviugdos daigus, ypatingą reikšmę Lietuvoje įgauna įvairaus lygio bendruomenės, ypač jų kūrimasis, darbai bei veiklos plėtra.
Naujas mokslo istorijos ir filosofijos leidinys
Šis solidus leidinys – tai Baltijos šalių Europos studijų žurnalo („Baltic Journal of European Studies“, sutr. – BJES) specialus numeris (2011, Vol. 1, No. 1 (9), 412 p.), skirtas 24-osios Baltijos šalių mokslo istorikų konferencijos, įvykusios 2010 m. spalio mėn. Taline, dalyvių pranešimams ir tuoj po to buvusio seminaro pranešimams. Leidinį redagavo prof. Peeter Müürsepp ir Mait Talts, techninė redaktorė – Kait Tamm.
Vytautas Martinkus: „Česlavas Milošas – jis man pasirodė be galo savas, lietuviškas“
Žinomą prozininką, literatūrologą, socialinių (filosofijos) mokslų daktarą, Vilniaus edukologijos universiteto profesorių Vytautą MARTINKŲ kalbiname kelyje iš Krasnagrūdos Seinų krašte į Vilnių. Rugpjūčio 15-oji, Žolinė, o išvakarėse Žagarių bažnyčioje ir atstatytame Krasnagrūdos dvarelyje, kur dabar įsikūręs Tarptautinio dialogo centras, buvo minimos Nobelio literatūros premijos laureato Česlavo MILOŠO septintosios mirties metinės. Tai vienas iš Tarptautinių Č. Milošo metų renginių.
Kijeve bus pristatytas leidinys, skirtas Lietuvos etnologijai
Ukrainos nacionalinės mokslo akademijos M. T. Rylskio meno, folkloristikos ir etnologijos instituto direktorė akademikė Hanna Skrypnik, susidomėjusi etnologija Lietuvoje, vieną iš mokslo darbų leidinių (leidinys pradėtas leisti 2010 m.) nutarė paskirti Lietuvai: „Liaudies kūryba ir etnologija. Lietuvos etnologija“.
Profesorė Irena Vaišytė (1926–1994)
1969 m. vasarą Lietuvos TSR konservatorijos (Muzikos ir teatro akademija) prorektorė mokslui profesorė Irena Vaišytė pakvietė mane dėstyti lietuvių teatro istoriją. Buvau baigęs Maskvos GITIS‘o teatrologijos mokslus, dirbau Lietuvos teatro draugijoje ir dėsčiau teatro istoriją Kultūros mokykloje (vėliau – Konservatorija).
Laiko ženklai Alpių krašte ir kultūros istorijoje (3)
Įspūdžiai iš pažintinės kelionės „Lietuvių rašytojų takais Šveicarijoje“, kurią surengė Lietuvos universitetų moterų asociacija (LUMA) ir XXVII knygos mėgėjų draugija kartu su Šveicarijos lietuvių bendruomene.
Svarus indėlis į Lietuvos kultūros istoriją
Rašančiam žmogui, ko gero, nėra didesnio malonumo, kaip sulaukti savo arba savo bičiulio, draugo, kolegos naujos knygos. Deja, išsiskyrus prieš daugelį metų, veikiant būdingiausiam mūsų laikmečio dėsniui – susvetimėjimui, ne visada gebame naujų knygų pasirodymą sekti, juolab knygynuose pamatę – įpirkti. Pastovime, pavartome naujas knygas, pasidžiaugiame bičiulio, draugo ar kolegos sėkme, pažiūrime į kainą, kuri, kaip dažniausiai būna, smarkiai „kandžiojasi“, liūdnai nusišypsome ir grįžtame su elgetos nuoskauda namo.
Gyvenimo uždavinius spręsti sekėsi sunkiau negu matematikos lygtis (2)
Praėjusią vasarą mūsų žymiajam matematikui profesoriui Jonui KUBILIUI sukako 90 metų. Rugsėjo 15 d. Vilniaus universiteto bibliotekos Baltojoje salėje atidaryta J. Kubiliaus jubiliejui skirta paroda, kuri vyko P. Smuglevičiaus salėje. Iškilmingiausias renginys rugsėjo 16 d. surengtas Šv. Jonų bažnyčioje, kur akademinė bendruomenė pagerbė 33 metus Vilniaus universitetui vadovavusį prof. J. Kubilių.