Asmenybės

Lietuvoje vieši viena žymiausių Lietuvos išeivijos moterų Amerikoje ponia Angelė Nelsienė. Prieš aštuonerius metus, kai susipažinau su jos veikla, savo straipsnyje apie žymiąsias XX amžiaus Lietuvos moteris su dideliu susižavėjimu rašiau apie šią patriotę lietuvaitę. Tada ją ir pavadinau „Tautos diplomate“.

Nobelio premijos laureato Vilniaus miesto garbės piliečio Česlavo Milošo 100-ųjų gimimo metinių minėjimo Lietuvoje ir Lenkijoje didžioji savaitė prasidėjo sekmadienį, birželio 26-ąją, Vilniaus universiteto M. K. Sarbievijaus kieme, kur dalyvaujant Lietuvos Respublikos Prezidentei Daliai Grybauskaitei, kultūros ministrui Arūnui Gelūnui ir Lenkijos Respublikos nepaprastajam ir įgaliotajam ambasadoriui Janusz Skolimowski iškilmingai atidengta poetui skirtoji atminimo lenta. Onutės Narbutaitės oratorijos „Centones meae urbi“ („Skiautinys mano miestui“) garsais ir Česlavo Milošo eilėmis gaudė Šv. Jonų bažnyčios skliautai, po kuriais vyko literatūros ir muzikos vakaras.

Birželio 15 dieną Vilniaus pedagoginiame universitete (VPU) lietuvių kilmės tolimosios baltų praeities tyrinėtojai iš Venesuelos Jūratei Reginai Statkutei de Rosales buvo suteiktas garbės daktaro vardas (honoris causa).

Leidykla „Knygų kelias“ išleido ir birželio 16 d. Lietuvos mokslų akademijos mažojoje konferencijų salėje pristatė Jūratės Statkutės de Rosales knygą „Europos šaknys ir mes, lietuviai“.

Profesorės Marijos Gimbutienės „Baltai“ praeito amžiaus septintojo dešimtmečio pradžioje buvo tas palaimingas mūsų išeivijos mokslininkų postūmis, kuris slaviškai ir germaniškai istoriografijai iškėlė neapeinamą fenomeną – baltus ir jų kultūrą. Angliškai, vokiškai, itališkai ir portugališkai kalbanti proistorės tyrinėtojų bendrija priėmė profesorės M. Gimbutienės pasiūlytą, kaip vieną iš galimų, indoeuropiečių protėvynės sampratą, Europos tapsmo indoeuropietišką mechanizmą ir neolito pabaigą siekiančią baltų susidarymo logiką bei jų formavimosi šaltinius.

Gegužės 27 d. Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje atidaryta geologo ir paleontologo Lietuvos MA nario korespondento prof. Algimanto Grigelio ir geomorfologės dr. Leonoros Živilės Gelumbauskaitės mokslinės kūrybos paroda, pavadinta „Kalnų ir jūrų erdvėse“. Kartu gyvenimo keliu žengiantys mokslininkai šiemet mini savo garbingas gyvenimo sukaktis, tiesa, nevienodas. Parodos metu buvo pristatytos ir abiejų mokslininkų bibliografijos rodyklės. A. Grigelio rodyklę sudarė Vaida Juodėnienė, Džiuljeta Malinauskaitė ir dr. Birutė Railienė, dr. L. Ž. Gelumbauskaitės – Sigita Dagienė.

Iki pat Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo kunigo Jono Katelės kultūrinė veikla sovietinių teatrologijos raštų gamintojų buvo ignoruojama. Gal tik vienintelis dr. Vytautas Maknys savo raštuose ir viešai tvirtino, kad J. Katelė1 – tai visa XIX a. antrosios pusės lietuvių kultūrinė epocha, kurią išbraukus iš lietuvių teatro istorijos, liktume be tikrųjų ištakų, be pradžių pradžios.

Laikas geologui teka kitu greičiu nei kitiems mirtingiesiems. Savo tyrinėjimuose jiems tenka skaičiuoti ne tūkstantmečius, bet milijonus metų, gal todėl šios profesijos žmonės atlaidžiau žvelgia ir į mūsų gyvenimo kasdienybę, kurioje tiek daug bereikalingo blaškymosi, skubėjimo ir nuolatinio teisinimosi dėl laiko stokos. Prasmingiausiems darbams atlikti paprastai vis pristinga laiko. Laikas neįkainojamas, nors gyvenime nieko taip lengva ranka nešvaistome kaip laiko.

Balandžio 18–28 d. Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje visuomenė galėjo susipažinti su profesoriaus, originalios kraštovaizdžio ekologijos mokyklos kūrėjo, politikos ir visuomenės veikėjo Kazio Ėringio 90-mečiui skirta paroda. Atidarydamas parodą bibliotekos direktorius dr. Sigitas Narbutas nuoširdžiai pasveikino susirinkusiuosius, įteikė gėlių profesoriaus našlei Elenai Eringienei.