Latvistikos sala Vilniaus universitete

Aštuonerių metų kryptingas darbas subrandino ilgai lauktą vaisių – Vilniaus universiteto Filologijos fakultete atidarytas Latvistikos kabinetas, kurį neperdedant būtų galima pavadinti naujos kokybės Latvistikos mokslo ir studijų centru. Šia proga kovo 28 d. Filologijos fakulteto Vinco Krėvės auditorijoje buvo surengtas iškilmingas renginys – konferencija, kurioje dalyvavo Latvijos bei Lietuvos švietimo ir mokslo ministrės habil. dr. Tatjana Kuokė (Koķe) ir Roma Žakaitienė, Latvijos Respublikos ambasadorius Lietuvoje Hardijus Baumanis (Hardijs Baumanis) ir Lietuvos Respublikos ambasadorius Latvijoje Antanas Vinkus, Lietuvos Respublikos Prezidento patarėja doc. dr. Irena Vaišvilaitė, įvairių valstybės institucijų aukšti pareigūnai, garbingi profesoriai, dėstytojai, svečiai ir studentai. Taip pat atvyko kalbininkų iš Latvijos, Lenkijos, Švedijos ir Vokietijos. Pranešimus skaitė ar atsiminimais dalijosi istorikas prof. Zenonas Butkus, kalbininkai akad. Zigmas Zinkevičius, prof. habil. dr. Albertas Rosinas, prof. Algirdas Sabaliauskas, kalbėjo Filologijos fakulteto dekanas doc. dr. Antanas Smetona.

Atidarytame Latvistikos kabinete surengta paroda Latvistika Vilniaus universitete. Ta pačia proga surengtuose latvių ir lietuvių poezijos skaitymuose dalyvavo, savo ir išverstų kaimynų šalies poetų eiles skaitė poetai ir vertėjai Knutas Skujeniekas (Knuts Skujenieks), Vladas Braziūnas ir Sigitas Geda, apie latvių ir lietuvių literatūrų ryšius kalbėjo prof. habil. dr. Kęstutis Nastopka.

Suvažiavo pasaulio latvistai

Baltistikos katedros vedėjas prof. habil. dr. Bonifacas Stundžia visą šį vyksmą ir rezultatą – Latvistikos kabineto atidarymą Sarbievijaus kiemo aplinkos patalpose įvertino nors ir proziškai ištartais, bet prislopinta vidine patetika kupinais žodžiais: tai svarbus Vilniaus universiteto, Lietuvos, Baltijos šalių, o gal ir viso pasaulio įvykis – neoficialus pasaulio latvistų suvažiavimas. Trumpai tariant, Lietuvos ir Latvijos forumas.

Ieškant esminių šiuos žodžius patvirtinančių įrodymų prisiminti 1999-ieji, kai Vilniaus universitetas į naują ir ambicijų nestokojančią studijų programą, tiksliau lietuvių filologijos studijų programos kryptį Lietuvių filologija ir baltistikos specializacija, buvo priimta 14 pirmakursių. Vėliau ši kryptis buvo įtraukta į bendrą studijų programą Lietuvių filologija ir užsienio kalba. Dalis šią programą 2003 m. baigusių bakalaurų toliau studijavo magistrantūroje (kai kas kalbotyros, kiti literatūros krypties), o dabar 8 iš tų studentų yra doktorantai, rašo disertacijas iš baltistikos, latvistikos, lietuvių kalbotyros ar literatūros sričių. Tai ir yra tikrasis latvistikos tradicijos Vilniaus universitete tęsimo garantas. Latvistikos kabinetas šiems jauniems tyrėjams ir kitiems filologams turėtų būti gera parama jų mokslinėje ir pedagoginėje veikloje.

Vargu ar visa ši šventė būtų įvykusi be rėmėjų. B. Stundžia nepamiršo jų išvardyti: tai Latvijos valstybinės kalbos agentūra ir jos direktorius Janis Valdmanis, Latvijos ambasada Lietuvoje ir ambasadorius Hardijus Baumanis, Latvijos medienos pramonės koncernas Latvijas Finieris ir Latvijos sausų statybinių mišinių gamintoja Sakret, taip pat šį sumanymą remianti Vilniaus universiteto vadovybė. Ypač šiltai prof. B. Stundžia dėkojo trims Baltistikos katedros doktorantams – Vytautui Rinkevičiui, Eglei Žilinskaitei, Agnei Navickaitei ir jų draugams, kurie dirbo keletą mėnesių, kad įvyktų ši šventė. Padėką pelniusiems Latvijos atstovams buvo įteikti albumai, kuriuose fotografijose pateikta Vilniaus universiteto istorija.

Traukos centras visiems baltistams

Ligi šiol Vilniaus universitetas pasaulyje buvo žinomas kaip baltistikos centras, o nuo šiol bus dar viena priežastis, dėl kurios galima didžiuotis – atidarytas Latvistikos kabinetas, – sveikinimo žodyje sakė Vilniaus universiteto prorektorius doc. dr. Juozas Galginaitis. Prorektorius perdavė Vilniaus universiteto rektoriaus akad. Benedikto Juodkos, tuo metu dalyvavusio Europos universitetų asociacijos renginyje Barselonoje (Ispanija), sveikinimus renginio dalyviams.

J. Galginaitis priminė, kad nuo pat Vilniaus universiteto įkūrimo jame buvo puoselėjamos humanitarinės studijos. Praeities laimėjimai nenuėjo užmarštin, jie įprasminami naujais Filologijos fakulteto darbais. Čia veikiantys kalbų studijų centrai, pasak prorektoriaus, tai tarsi mažos kitų kultūrų, kalbų ir šalių salelės. Labai svarbu, kad nuo šiol bus galima lankytis naujoje saloje – Latvistikos mokslo ir studijų centre. Dar reikšmingiau, kad pagaliau sulaukta mūsų brolių ir sesių tautos kultūrai, kalbai, literatūrai atstovaujančio centro. Kiekviena baltų tautų ryšius stiprinanti iniciatyva yra sveikintina.

Prorektorius prisiminė, kad latvių kalba Vilniaus universitete pradėta dėstyti iškart po Antrojo pasaulinio karo, 1946 m., kai į Vilnių atvyko dirbti plačių interesų asmenybė – Jurgis Stabinis. Vėliau jo pareigas perėmė Jonas Kabelka ir Jonas Zemvaldas Balkevičius. Šie kalbininkai žinomi ir gerbiami ne tik Lietuvoje, Latvijoje, bet ir kitose užsienio šalyse. Jais ir kitais universitete dirbusiais baltistais – Zigmu Zinkevičiumi, Vytautu Mažiuliu, Vitu Labučiu, Albertu Rosinu ir kitais – pagrįstai didžiuojasi universiteto bendruomenė. Šių mokslininkų lingvistinė mintis formavo ištisas kartas tiek Vilniaus universitete, tiek už Lietuvos ribų studijavusius filologus. O tai, kad Vinco Krėvės auditorija vos įstengė sutalpinti visus atvykusius į šį renginį, rodė, jog Latvistikos kabineto atidarymas Vilniaus universitete yra labai reikalingas ir seniai laukiamas. Latvistikos kabinetui J. Galginaitis linkėjo tapti traukos centru visiems, kuriems svarbi ne tik mūsų gimtoji, bet ir jai tokia artima latvių kalba.

Prezidentas kvietė į tarpusavio pažinimo kelionę

Šilčiausius Lietuvos Respublikos Prezidento Valdo Adamkaus sveikinimus visiems susirinkusiesiems, o ypač prisidėjusiesiems prie Latvistikos kabineto steigimo, perdavė Prezidento patarėja dr. Irena Vaišvilaitė.

„Tai, kad mūsų žmonės vis labiau domisi vieni kitais, rodo vis stiprėjančius ryšius tarp lietuvių ir latvių tautų. Mūsų ypač artimi ir bičiuliški santykiai kyla ne vien iš bendrų etninių šaknų ar istorijos, jie kyla iš tikėjimo tomis pačiomis europietiškomis vertybėmis, iš mūsų tautų dvasinio ryšio ir supratimo, kad esame tvirtai sujungti bendro likimo saitų. Kada geriau galėjome tuo įsitikinti, jei ne prieš 20 metų, kai šiame regione gimė nacionaliniai išsivadavimo judėjimai, ir kuomet Lietuvos Sąjūdis, Latvijos ir Estijos liaudies frontai kartu kovojo už visų trijų Baltijos sesių laisvą. Mūsų vienybė ir kova už nepriklausomybę taip pat padėjo sukurti laisvę ir nedalomą Europą. Šioje kovoje dar kartą pamatėme, kad didžiausi mūsų laimėjimai kyla iš vienybės ir tarpusavio paramos.“

Tai didoka ištrauka iš Prezidento Valdo Adamkaus sveikinimo rašto. Prezidentas priminė, kad šiandien ši mūsų vienybė reikalinga kovojant su energetinio saugumo ir ekonominiais iššūkiais, išsaugant Baltijos jūrą ateities kartoms, kuriant ir stiprinant Europą bei padedant mūsų draugams Rytų Europoje. Dideli darbai, bet įveikiami, jeigu veikiama kartu.

Lietuvos ir Latvijos broliški santykiai, – toliau rašoma Prezidento rašte, – išsilieję į visas sritis: glaudžiai bendradarbiauja mūsų šalių verslininkai, menininkai, rašytojai, studentai, įvairios organizacijos, miestai ir miesteliai. Išties būtų sunku Lietuvoje rasti šeimą, kuri per pastaruosius metus nebūtų aplankiusi Rygos ar kitų Latvijos miestų. Mūsų artimos bičiulystės raktas glūdi tiesioginiuose žmonių ryšiuose ir tiesioginėje patirtyje. Lietuvių ir latvių tautų istorija, tradicijos, dainos, kalbų klodai, kultūriniai renginiai, gamta ir modernūs ekonomikos laimėjimai – tai tik dalis tų lobių, kurie gali praturtinti abi tautas. Todėl Prezidentas V. Adamkus lietuvius ir latvius kvietė į drąsesnę negu iki šiol tarpusavio pažinimo kelionę, kurioje galima dar labiau sustiprinti ypatingus dvasinius ir kultūrinius ryšius, jungiančius mūsų žmones. Latvistikos kabineto atidarymą Vilniaus universitete Prezidentas V. Adamkus pavadino dalimi šios didelės pažinimo kelionės.

Mokslo rėmimo programos palankios baltistikai

Šiuolaikiniame pasaulyje išskirtinė vieta tenka trims universiteto misijoms – kurti mokslo žinias, jas skleisti ir teikti paslaugas visuomenei. Tačiau šios misijos neįsivaizduojamos be konkrečios istorinės ir kultūrinės aplinkos: kokius dalykus universitetas gali ir turi tyrinėti bei dėstyti, ko iš jo laukia visuomenė. Vilniaus universiteto vaidmuo Lietuvoje šiuo požiūriu yra išskirtinis: būdamas seniausias ir pajėgiausias universitetas jis yra atsakingas už kultūrinių tradicijų tęsimą ir už svarbiausių tautos gerovei mokslų lygį. Kaimyninių tautų kultūrų, istorijos tyrinėjimas, jų kalbų pažinimas, bendri darbai ir mokslinių ryšių palaikymas yra mūsų tautos interesas.

Į visus šiuos labai esmingus dalykus savo sveikinimo prakalboje dėmesį atkreipė Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministrė Roma Žakaitienė. Ministrė pabrėžė gebėjimo bendrauti keliomis kalbomis svarbą, nes taip stiprinamos informacijos gavimo sąlygos ir šalių tarpusavio supratimas bei ryšiai. Vis stiprėjantį Latvijos ir Lietuvos bendradarbiavimą rodo ir didėjantis poreikis išmokti savo kaimynų kalbą. Todėl ministrė R. Žakaitienė Latvistikos kabineto atidarymą įvardijo kaip valstybinės svarbos įvykį, kartu pabrėždama polonistikos, baltarusistikos, skandinavistikos ir rusistikos tyrimų bei studijų šiame universitete svarbą.

Ministrė atkreipė dėmesį, kad šiandieninėje Lietuvos mokslo politikoje esama daug paskatų, leidžiančių tikėtis šviesių taip pat latvistikos mokslo ir studijų perspektyvų. Per keletą pastarųjų metų šalyje sustiprinta parama humanitariniams mokslams, Lietuvos valstybinis mokslo ir studijų fondas vykdo tautinio identiteto išsaugojimo globalizacijos sąlygomis ir lituanistikos prioriteto įgyvendinimo mokslo programas. Kuriama lituanistikos mokslinių duomenų bazė, remiami humanitarinių ir socialinių mokslo duomenų archyvų projektai. Šių metų pradžioje patvirtinta Valstybinė lituanistikos, baltistikos studijų ir mokslinių tyrimų skatinimo užsienio šalių mokslo bei studijų institucijose programa, remianti baltistikos srityje dirbančių mokslininkų tarpusavio ryšius, baltistikos centrų mokslinę ir edukacinę veiklą. Naujos mokslo rėmimo programos taip pat turėtų būti palankios baltistikai. Beje, šias programas ir individualių grantų tyrėjams skyrimo schemas administruos naujai pertvarkoma Lietuvos mokslo taryba.

Kam svarbi praeitis, tas laimi ateitį

Latvistikos kabineto atidarymas Vilniaus universitete tik patvirtina, kad lietuvių ir latvių kalbos yra senos, ligi šiol dar gyvos baltų kalbos. Taip savo sveikinimo žodį pradėjo Latvijos Respublikos švietimo ir mokslo ministrė Tatjana Kuokė.

Išvakarėse ministrei buvo parodyti buvusiojo Verkių dvaro rūmai su senu parku. Ten išliko daug pagoniškųjų laikų liudijimų, kurie bendri lietuviams ir latviams. Forumo atidarymo dieną garbingoji viešnia turėjo progos apsilankyti Vilniaus universiteto Rektoriaus auloje, kurios sienas puošia dailininko Antano Kmieliausko puikūs sieninės tapybos darbai. Juose ministrė Tatjana Kuokė įžvelgė ir daug latvių archaiškajai kultūrai svarbių dalykų.

Ministrė atkreipė dėmesį į gana senas latvių kalbos mokymo tradicijas Vilniaus universitete. Visi šie saitai – tiek archaiškųjų, tiek ir mums daug artimesnių laikų – teikia stiprų pagrindą ateities darbams. Šiuos pagrindus sustiprina baltistikos kongresai, lituanistikos studijos Latvijoje ir letonikos studijos Lietuvoje. Žymūs profesoriai Kazimieras Būga ir Jonas Kazlauskas Lietuvoje, Marta Rudzite (pas kurią mokėsi ir T. Kuokė), Janis Endzelynas ir kiti grindė kelią idėjoms, kurios įgyvendinamos šiandien.

Tokių pačių tikslų mūsų šalys siekia ir Europos Sąjungos erdvėje. Ministrė įsitikinusi, kad stiprindami bendradarbiavimą įvairiose srityje, telkdamiesi profesionalų patirtį ir žinias mes užtikrinsime tolesnę savo valstybių plėtrą. Bet visa tai bus įmanoma tik tada, jeigu būsime atviri daugiakalbiškumui ir įsisavinsime savo kaimynų kalbą bei kultūrą. Latvistikos kabinetas didins ne tik mūsų tautų abipusį susidomėjimą, bet padės ir užsienio šalių lituanistams. Kaip tyrinėtoja ministrė T. Kuokė tvirtino esanti labai patenkinta, nes kurdamas po savo sparnu Latvistikos kabinetą Vilniaus universitetas stimuliuos tolesnę letonikos tyrimų veiklą. Ji vyksta: lietuvių doktorantų kalbotyros darbus recenzuoja Latvijos profesoriai, taip pat šiose iškilmėse dalyvavę prof. Peteris Vanagas (Peters Vanags), prof. Dace Markus, o Lietuvos profesoriai recenzuoja latvių doktorantų darbus ir padeda akredituoti Latvijos universiteto studijų programas. Pačiai T. Kuokei kartu su prof. B. Stundžia yra tekę akredituoti Latvijos universiteto kai kurias studijų programas.

Panašiai bendradarbiaujama folkloro tyrinėjimų ir studijų srityje, literatūroje, archeologijoje, istorijoje, etnografijoje, kultūrologijoje ir kitose srityse. Pasak ministrės, šiandien atidaromas centras skatins studentų mobilumą, užtikrins kokybiškas letonikos studijas, padės abiejų tautų kultūrą propaguoti ir kitose Europos šalyse. Latvistikos kabinetas skatins teigiamą konkurenciją, iškels naują idėją.

Ministrė Tatjana Kuokė įteikė savo vadovaujamos ministerijos bei Latvijos valstybinės kalbos agentūros Latvistikos kabinetui dovanojamų knygų ir leidinių. Jie besidomintiems padės geriau susipažinti su letonikos istorine tradicija, kuri turėtų ir mūsų dienomis skatinti studentų bei mokslininkų mobilumą, norą vieniems kitus geriau pažinti. „Kam svarbi praeitis, tas laimi ateitį. Dieve, laimink Latviją. Dieve, laimink Lietuvą“, – šiais lietuviškai ištartais žodžiais ministrė Tatjana Kuokė užbaigė savo prakalbą.