KARIBŲ JŪROS SALOSE APSILANKIUS

Dr. Vincentas Korkutis

2008 m. šių eilučių autoriui viešint JAV, Čikagoje, Algio ir Rūtos Grigų rūpesčiu buvo suorganizuota 36 lietuvaičių (tarp jų 6 buvo iš Lietuvos) kelionė kruiziniu laivu Karibų jūros salomis. Buvo aplankyta Meksikos Kozumelio (Cozumel) vietovė, kurioje Tulumo džiunglėse surastos majų paslaptingo pasaulio liekanos – išlikusios piramidės šventyklos, išmargintos hieroglifų raštais, kurie iššifruoti tik XX amžiuje. Apie šią kelionę ir rengiuosi papasakoti Mokslo Lietuvos skaitytojams.

Stebina, kad majai garbino saulės, mėnulio ir lietaus dievus, turėjo sudėtingus religinius šventinius ritualus. Majų žyniai daug dėmesio skyrė astronomijai, turėjo kalendorius, kuriuose buvo užrašyti skaičiavimai nuo 3114 m. pr. Kr. iki 2012 m. gruodžio mėn., buvo nustatę Mėnulio ir Veneros judėjimo kelių lenteles, numatydavo Saulės užtemimus. Majai žinojo nulio sąvoką ir jį žymėdavo kriauklės piešiniu; vienetą žymėjo tašku, o penketą – brūkšniu. Majai ligoms ar negalavimams gydyti plačiai vartojo iš augalų gaminamus vaistus. Jie turėjo mokyklas, kuriose žyniai mokė jaunuolius. Knygas rašė hieroglifais ant popieriaus juostų, kurias darė iš augalinio pluošto. Taip pat turėjo mažus būgnus ir iš nendrių darytas švilpynes.

Architektūra buvo įvairi. Kulto pastatai dažniausiai būdavo laiptuotosios piramidės, į kurias 91 laipteliu kopiama iš keturių pasaulio pusių. Tai sudaro 364 dienas per metus. Viršūnė atitikdavo 365 dieną. Šventyklas rėmė kolonados, o netoli sporto aikštelių buvo įrengtos pirtys. Kolonados dažnai puoštos stilizuotomis žmonių ar gyvūnų figūromis bei užrašais. Dar ir dabar Jukatano pusiasalio miškuose tyrinėtojai ir archeologai atranda senovės griuvėsius, nors netoliese gyvena vargingi indėnai, nieko nežinantys apie jų egzistavimą. Surastose VIII a. pab. freskose vaizduojamos puošnios procesijos, tvarkingai apsirengę žyniai, muzikantai, šokėjai su kaukėmis ir netgi belaisvių aukojimo scenos. Stebina ir akmeninės skulptūros, didelės jaguarų ir gyvačių galvos. Sunkiai įžengiamose Jukatano džiunglėse iki mūsų dienų išliko šventyklų likučių ir bareljefų, bylojančių apie buvusią majų galybę ir išsivysčiusią civilizaciją.

Apie X a. Jukataną užgrobė svetimšaliai toltekai, kurie Čičen Icą (Chichén Itza) pavertė sostine ir klestėjo iki XVI a., kuomet į šiuos kraštus pradėjo plūsti Ispanijos kolonistai ir užkariautojai. Užgrobę žemę jie indėnus vertė vergais ar baudžiauninkais. Vergija jiems buvo aiškinama krikščionybės skleidimu. Indėnai, negalėdami pakęsti žiaurumo ir priespaudos, dažnai sukildavo ir žūdavo nelygioje kovoje prieš geriau ginkluotus ispanus. Dvasininkas Bartolomė de Las Kasas 1552 m. išleistoje savo knygoje Trumpas indėnų sunaikinimo aprašymas teigė: „Krikščionybės skleidėjai sunaikino ištisas gentis ir sugriovė jų civilizaciją, degino šventyklose randamus rankraščius, daužė skulptūras, naikino jų papročius.“

Vienuolis teigė, jog majai ypač džiaugdavosi vaiko gimimu. Žyniai išrinkdavo jam vardą ir nustatydavo, kuris dievas jį globos, o kuris mėgins kenkti. Po krikštynų vaikui pridėdavo ir tėvo vardą. Įdomu, kad po vestuvių (kurios buvo leidžiamos jaunuoliui sulaukus 20 metų, o merginos galėjo ištekėti sulaukusios 18 metų) vietoje tėvo vardo, vaikinui buvo suteikiamas motinos vardas. Po vedybų jaunuolis gaudavo iš bendruomenės žemės ir net penkerius metus padėdavo dirbti žmonos tėvams. Jaunuoliams mergaites parinkdavo tėvai ir apsukrus piršlys. Svarbiausias majų maistas buvo kukurūzų paplotėliai, daug įvairių daržovių, troškinta paukštiena, žvėriena, žuvis. Iš kakavos gamino skanų gėrimą ir netgi išgaudavo į sviestą panašius riebalus. Po valgio plaudavosi rankas ir skalaudavo burną. Majai dažnai prausdavosi karštu ar šaltu vandeniu, o kūną tepdavosi kvepiančiais tepalais iš augalinių aliejų. Vyrai dėvėdavo juostas apie juosmenį, o moterys – ilgus medvilninius sijonus ir puošėsi kriauklių karoliais.

B. de Las Kaso nuomone, majai buvo svetingi, geros širdies, dosnūs ir kilnūs žmonės. Jiems žyniai nustatydavo netgi žemės ūkio darbų pradžios laiką. Valdovas buvo svarbiausias asmuo, tačiau renkamas tik trejiems metams. Jis privalėjo gyventi vienatvėje, atsisakyti valgių iš mėsos ir netgi moterų draugijos. Taigi majų visuomenės santvarka buvo labai panaši į senovės Rytų šalyse (pavyzdžiui, Asirijoje ir Egipte) egzistavusias normas.

Mūsų gidas, gimęs Kozumelio saloje, išsilavinimą gavęs Meksikoje, per ekskursiją pasakojo apie senovės majų laimėjimus, rodė ant odos nupieštą senąjį kalendorių.

Atvykę į Tulumo majų gyvenvietę beveik 2 km ėjome pėsčiomis iki vartų, esančių 3 m aukščio mūrinėje sienoje, kuri saugojo senąją gyvenvietę. Gerą pusdienį du gidai vedžiojo mus ir pasakojo apie šventyklas, piramides, gyvenamuosius namus bei kitų išlikusių griuvėsių paskirtį.

Tulumo aikštėje stovėjo keletas naujų viešbučių, kavinukių, kuriose apsigyvendavo ilgesniam laikui atvykę turistai. Vėliau kateriu buvome nuplukdyti į milžinišką dvylikos aukštų laivą, kurio kajutėse buvo apsistoję 2720 keleivių. Išsilaipinant prieš ekskursijas laivo vadovybė vis primindavo, kad papuošalus ir vertingus daiktus geriau palikti kajutės seifuose, kad krante išvengtume vagysčių ir apiplėšimų. Dalis laivo keleivių, ypač su mažais vaikais, pasilikdavo laivuose, nes jiems buvo rengiami įvairūs atrakcionai, sporto žaidimai, stalo teniso ir kiti užsiėmimai, maudynės baseinuose ir kt. Sugrįžus iš ekskursijų, laive vykdavo koncertai, teatro spektakliai ir netgi nemokamos šokių pamokos, o norintieji galėjo pasimankštinti erdviose treniruoklių salėse, žaisti mini krepšinio, teniso ir tinklinio aikštelėse. Kelionės pabaigoje įvyko atsisveikinimo koncertas, kurio dalyviai buvo patys keliautojai.

Plaukiodami kruiziniu laivu ne tik patyrėme nerūpestingų atostogų akimirkų, bet ir galėjome stebėti Kubos ir kitų salų vaizdus. Pakeliavęs po senųjų civilizacijų – majų, toltekų ir actekų – išlikusių miestų griuvėsius, apsilankęs piramidėse bei šventyklose, kurios Ramiojo ir Atlanto vandenynų pakrantėse egzistavo jau 1000 m. pr. Kr., o buvo surastos tik XX a. pr., supranti, kiek dar mažai žmonija žino apie šių tautų istoriją, nes ispanų užkariautojai stengėsi sunaikinti didžiumą įrašų ar užrašų šventyklose. Galbūt todėl dauguma smalsių keliautojų stengėsi filmuoti ir fotografuoti ne tik išlikusias majų civilizacijos piramides, bet ir kolonadų įrašus bei tapybos liekanas.

Išplaukę iš Jukatano pusiasalio, kuris archeologų vadinamas majų civilizacijos lopšiu, po paros pasiekėme įspūdingą Didžiąją Kaimano (Grand Cayman) salą. Joje stebino ne tik nuostabiai tvarkingas paplūdimys su pavėsinėmis ir gultais, bet ir gaiviųjų gėrimų, ledų, kokteilių bei kavos barai. Čia pageidavusieji galėjo paplaukioti katamaranais, krautuvėlėse pasigrožėti kriauklių kolekcijomis ir liaudies menininkų suvenyrais. Nestigo gražių žydinčių gėlių ir vešlių palmių.

Po naktinio plaukimo palikę svetingą Džordžtauno (George Town) uostą ir jo vakarinį paplūdimį, priplaukėme Jamaikos Ocho Rijos (Ocho Rios) uostą. Jamaikos salos ilgis – daugiau kaip 150 km, plotis – 11 tūkst. km; joje gyvena 2,5 mln. gyventojų. Krikščionių čia yra daugiau kaip 60 procentų. Sostinė Kingstonas stipriai nukentėjo per 1907 m. įvykusį žemės drebėjimą, todėl jis dar vadinamas „Karibų Pompėja“. Jamaikoje auga kavamedžiai, kakavmedžiai, cukranendrės, bananai ir kiti atogrąžų vaisiai. Kasmet šiltas klimatas žiemos laikotarpiu privilioja daug turistų.

Keliautojus žavi lianos, įstabios gėlės, apsilankymai kavamedžių, kakavmedžių ar mango ir kitų vaisių plantacijose. Beveik visi keliautojai aplanko 600 pėdų ilgio Duno upės krioklius, istorijos muziejų, pasakojantį apie aravako genties laikus. Visus lankytojus žavi didžiulis botanikos sodas, kuriame galima sutikti vietinių gyvūnų. Ocho Rijos uoste yra Kolumbo parkas – muziejus atvirame ore, kuriame gausu senovinių pabūklų, 1492 m. atvežtų ispanų keliautojo Kristupo Kolumbo.

Botanikos sode auga daugiau kaip 114 rūšių augalų, gyvena per 300 rūšių gyvūnų ir roplių bei kelios dešimtys rūšių margaspalvių papūgų. Paplūdimyje įrengta sporto mėgėjams skirta vandens bazė, kurioje galima išsinuomoti nardymo įrangą ir iš arčiau pažvelgti į koralinius rifus bei margaspalves žuveles. Žvejybos mėgėjams organizuojamos popietės ekskursijos bambukiniais plaustais. Netoli krantų galima pamatyti atplaukiančius delfinus ar jūrų vėžlius.

Jau žiburių šviesoje Karibų jūra išplaukėme į šiaurę, praplaukėme rytines Kubos salos pakrantes, o anksti ryte pasiekėme Grand Turko anglų valdomą salyną, kuriame taip pat buvo numatytos ekskursijos.

Kelionei įpusėjus, sugebėjau prisirinkti gana įdomių kriauklių, koralo nuolaužų, pakrantės smėlio pavyzdžių, taip pat kalkakmenio, iš kurio majai statė namus ir piramides. Taigi stengiausi papildyti savo geologinių pavyzdžių kolekciją tolimojo Užatlantės regiono egzotiškos gamtos pavyzdžiais.

Dailininkų ir drožėjų darbeliais prekiaujama ir Botanikos sode

Majų piramidės Kozumelio vietovėje