Energetikos ir metrologijos paribiuose (2)

Tai reiškia, kad laboratorijos lygį, švelniai kalbant, sunku toliau kelti?

Daug priklausys nuo mokslo politikos šalyje. Kai nėra garantijų, visiškai neaiški ateitis, sunku telktis gabiausią jaunimą. Talentingiausieji į mokslą per daug nesiveržia. Žinoma, yra pavienių jaunuolių, kurie nuo mažens siekia mokslo, jiems įdomu, bet tokių nėra labai daug. Reikia kelti bendrą mokymo lygį – tiek viduriniojo, tiek aukštojo mokslo grandyje.

Tačiau tai tik viena problemos dalis. Jaunimas taip pat turi matyti perspektyvą, dalyvauti darbuose kuriant ir tiriant modernias technologijas. Taigi tik tinkamas švietimo ir mokslo finansavimas gali sukurti sąlygas gauti reikiamą išsilavinimą vidurinėje mokykloje, tęsti studijas universitetuose ir vėliau sėkmingai įsitraukti į mokslą žinant, kad užteks lėšų normaliai gyventi ir dirbti įdomų darbą. Švietimą ir mokslą laikydama neprioritetinėmis sritimis, valstybė nedaug ką pasieks.

Dažnai nelabai aišku, kokiais principai grindžiamas studijų programų pagal tam tikras specialybes pasirinkimas aukštosiose mokslo įstaigose. Faktai liudija, kad dar visiškai neseniai tai lėmė ne realūs praktiniai poreikiai ir ateities vizijos, bet tam tikrų suinteresuotų asmenų ar jų grupių trumpalaikiai konjunktūriniai interesai. Todėl dabar trūksta neprestižinių, bet reikalaujančių sunkesnių mokslo dalykų įsisavinimo, sričių specialistų, per daug yra nepagrįstai išreklamuotų „prestižinių“ sričių specialistų. Tie, kurie taip darė, nelabai susimąstė, kur studentai dirbs baigę aukštąją mokyklą.

Pamažu padėtis taisosi, bet paprastai taip jau būna, kad neapgalvotų veiksmų padarinius tenka ilgai ir sunkiai srėbti.

O kaip tas ateities perspektyvas „užuosti“? Ar daug kas šiandien gali pasakyti, kaip po 10 metų plėtosis Lietuvos pramonė? Apskritai, kas bus po 5 metų, kai gyvename laukiamos finansinės krizės išvakarėse.

Kad ir kaip būtų skaudu pripažinti, mes žengiame savo ekonominio išsivystymo keliu, paskui išsivysčiusias Europos šalis. Bet visi gerai žino, kiek metų, kokiais kartais necivilizuotais būdais ir sąlygomis buvo kaupiamas tų šalių pradinis kapitalas ir kokiomis sąlygomis gyveno Lietuva. Tačiau jeigu lygintume kultūrinį lygį ir išsilavinimą, kurį gauna Europos ir Lietuvos aukštųjų mokslo įstaigų absolventai, mūsų padėtis nepalyginamai geresnė. Netgi galima teigti, kad artėjame prie tų šalių lygmens, tik atvirkščiai – nusileidžiame beveik iš aukštesnio bent jau teorinio pasirengimo lygmens.

Taigi stengdamiesi pasivyti ekonomiškai išsivysčiusias Europos šalis, turime pasimokyti pirmiausia iš jų klaidų, įvertinti ir stengtis perimti teigiamą patirtį. Bet tai daug sunkesnis uždavinys, nei pasiduoti pagundoms pirmiausia perimti daugybę neigiamų dalykų.

Galiausiai atsitinka taip, kad mes parengiame gerus specialistus, bet nesugebame ir nesistengiame jų išlaikyti Lietuvoje. Europos šalims teikiame kvalifikuotą darbo jėgą, ir niekas nenori įvertinti, ar gaunama parama iš tikrųjų atperka patiriamus nuostolius.

Energetikos mokslų srityje nejau tas pats, kaip ir krepšinyje ar medicinoje?

Nors mūsų srityje yra savitų problemų, bet tendencijos analogiškos. Nesiimu šio trumpo pokalbio metu visko vertinti. Vienas dalykas visiškai aiškus, kad energijos poreikių dengimo problemos tikrai nelengvės. Neturint pakankamai savų energijos šaltinių, visuomet turėsime skirti daug dėmesio energijos taupymui ir tausojimui. Kol nebus visiškai tai suprasta, visuomenėje kils aštrių diskusijų dėl energijos kainų, bus ieškoma jų nuolatinio didėjimo kaltininkų. Ypač tai pasakytina apie politines diskusijas. Ar vis dėlto nevertėtų sukti tikresniu, nors ilgesniu ir sunkesniu keliu – švietimui ir mokslui valstybėje skirti deramą vietą ir orientuotis į pažangių technologijų bei produktų, reikalaujančių gilesnių žinių, bet teikiančių didesnę pridėtinę vertę, kūrimą.

Kodėl to nesiimtų privati bendrovė

Šiuo metu, kaip sakiau, pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliojimus sukūrėme, ištyrėme ir įteisinome keturis etalonus, skirtus oro (dujų) greičio ir tūrio / debito bei skysčių (vandens ir naftos produktų tūrio / debito vienetų atkūrimui. Dar kartą noriu pabrėžti, kad turime reikalą su tekančių dujų ir skysčių srautais bei nurodytų vienetų verčių atkūrimu, t. y. su aukščiausio matavimo lygmens šioje srityje Lietuvoje ir Europos šalių etalonais per tarptautinius lyginimus užtikrinimu. Šios srities etalonai – sudėtingi aerodinaminiai ir hidrodinaminiai įrenginiai, aprūpinti šiuolaikiškomis matavimo priemonėmis. Į etalonus negalima taip paprastai žvelgti, neva, jie vieną kartą sukurti ir tokie išlieka ilgą laiką. Taip neturi būti ir, laimei, dažniausiai taip nėra. Mokslinėje įstaigoje tokie etalonai tampa šerdimi, apie kurią formuojasi kiti svarbūs energetikai tyrimai, nes juose visada reikia tiksliai matuoti srautus ir su jais pernešamą šilumą, teršalų kiekius, tirti pernašos ir degimo procesų efektyvumą ir t. t. Taip susiformuoja visas teikiamų paslaugų kompleksas – nuo matavimo netikslumo priežasčių, energetinių išteklių tiekimo ar vartojimo balansų, naujų gaminių tipo tyrimų ir įvertinimo iki teisės aktų ir norminių dokumentų rengimo. Bet koks mėginimas atskirti etalonus ir neišnaudoti jų teikiamų galimybių reikštų lėšų švaistymą ir personalo kompetencijos praradimą. Mano nuomone, mes Lietuvoje kuriame tyrimų, bandymų ir matavimų centrą ūkiui bei mokslui svarbioje srityje. Tai visiškai sutampa su Lietuvos energetikos instituto misija ir tikslais. LR Vyriausybės įgaliojimai institutui sukurti tokius etalonus buvo grindžiami iki jo instituto atliktais darbais, turima įranga ir personalo kompetencija.

Kad taip iš tikrųjų privalu elgtis, rodo kitų Europos šalių patirtis. Visos Europos šalys turi tokius centrus. Tai Fizikinis techninis institutas (PTB) Vokietijoje, Nacionalinis matavimų institutas (NMI) Olandijoje, Nacionalinis matavimų ir bandymų institutas (SP) Švedijoje, Technologinis (DTI) ir FORCE institutai Danijoje ir t. t. Visų jų veiklą Europoje vienija EURAMET organizacija, kurios nariais mes esame. Išlaikome savo narystę COOMET organizacijoje, kurioje vyrauja Rytų šalys, bet dalyvauja ir EURAMET nariai. Visų šių institutų veikla srautų matavimo srityje neapsiriboja etalonų išlaikymu, kaip mėginama retsykiais supaprastintai pateikti. Tai svarbi ūkio ir mokslo šaka, kuriai specialistus rengia Lietuvos universitetai.

Tad tokio tipo darbai turi būti sutelkti valstybės institute, nes daugeliu atvejų reikalingi nepriklausomos trečiosios šalies tyrimo ir analizės rezultatai, pagrįsti daug metų kaupiama informacija ir patirtimi. Tai atitinka LR Vyriausybės atitikties infrastruktūros plėtros programą siekiant paremti Lietuvos matavimo priemonių ir šilumos įrenginių gamintojus tiriant, bandant ir vertinant jų gaminamos produkcijos atitiktį nustatytiems reikalavimams.

Jauniems specialistams institute yra visos sąlygos tęsti studijas doktorantūroje ir formuoti aukštos kvalifikacijos personalą, gebantį spręsti sudėtingus uždavinius.

Ar Lietuvoje yra daug prietaisų, kuriuos tenka tikrinti Jūsų vadovaujamoje laboratorijoje? Prašau neįsižeisti dėl klausimo, bet nujaučiu, ko Jūsų bemat paklaus ne tokie geranoriški klausėjai: ar to patikros darbo negalėtų atlikti kokia nors privati matavimų firma? Būtų skatinamas vidutinis verslas.

Jei vertintume tai, kas buvo pasakyta, Jūsų klausimas susijęs tik su dalimi mūsų veiklos.

Lietuvoje oro, gamtinių dujų, vandens ir šilumos, naftos produktų, teršalų, išmetamų iš energetinių ir kitų objektų, srautų matavimui naudojama beveik 2 mln. matavimo priemonių. Čia taip pat reikia pridėti ir matavimo priemones, naudojamas įmonėse technologiniams procesams valdyti ir moksliniams tyrimams atlikti.

Daugelis šių matavimo priemonių patenka į teisinės metrologijos sritį ir, siekiant apsaugoti vartotojus nuo netikslios vartojamų išteklių apskaitos, jos turi būti periodiškai tikrinamos. Šilumos, vandens, dujų tiekėjai ir įmonės turi daugiau kaip 20 laboratorijų, kuriuose yra dar daugiau įrenginių darbinių matuoklių patikrai atlikti. Ši veikla reglamentuojama Valstybinės metrologijos tarnybos ir prižiūrima Valstybinės metrologijos inspekcijos.

Mūsų vaidmuo šioje srityje – pirmiausia užtikrinti, kad visų šių įrenginių metrologinės charakteristikos atitiktų nustatytus reikalavimus ir būtų išlaikoma matavimų sietis su Lietuvos valstybės etalonais, o per juos – su Europos šalių etalonais. Tam tikslui panaudodami mobilius darbinius etalonus ir kitą įrangą, periodiškai atliekame šių įrenginių tyrimus ir bandymus bei tarplaboratorinius matavimų lyginimus. Mes patys privalome dalyvauti EURAMET ir COOMET organizacijų techninių komitetų organizuojamuose tarptautiniuose lyginimuose (iki šiol dalyvavome daugiau kaip 10 kartų). Todėl galime pareikšti, kad tarptautiniu mastu matavimų sietis yra išlaikoma. Lietuvoje svarbiausių išteklių apskaita vykdoma ne blogiau, nei Europos šalyse.

Antra, minėtų laboratorijų įranga dažniausiai skirta labai konkretiems tikslams ir turi ribotas galimybes arba, pavyzdžiui, oro (dujų) greičio etalono aerodinaminis įrenginys yra vienintelis Lietuvoje. Todėl natūralu, kad neatsisakome uždengti tų spragų ir teisinės metrologijos srityje. Talkiname Latvijos metrologams. Naudodamiesi savo patirtimi sukonstravome, pagaminome ir įrengėme 3 patikros įrenginius Moldovos dujų ūkyje ir vieną Maskvos dujų skaitiklių gamykloje. Tai gana svarbi finansinė paspirtis laboratorijai, kuri sėkmingai derina mokslinius ir taikomuosius darbus. O tai, kad daug metų sugebėjome išgyventi, nepatyrėme krizės ir dar įsigijome naujos įrangos bei aparatūros, – geriausias įrodymas, jog esame reikalingi.

Laboratorijos kolektyvą sudaro apie 30 darbuotojų, iš kurių – 1 habilituotas daktaras, 5 mokslo daktarai, 3 doktorantai, 2007 m. apginta daktaro disertacija. Galima teigti, kad einame teisingu keliu, o svarbiausia – teikiame tikrai paklausias ir Lietuvos ūkiui bei mokslui svarbias paslaugas, ugdome sau pamainą.

Taigi šiuo ilgu pasisakymu gal kiek išsklaidžiau mintis, kad tokio darbo galėtų imtis privati bendrovė, kurios prigimtinis tikslas yra visiškai suprantamas, bet kiek kitoks, nei dažniausiai manoma.

Kaip mokslinei įstaigai mums svarbu ne tik teikti konkrečią paslaugą, bet ir išsiaiškinti procesų esmę, jei reikia, atlikti tyrimus, išanalizuoti rezultatus, numatyti jų pagerinimo ir pritaikymo sritis dabar arba ateityje. Tokio darbo pavyzdys – kelerius metus trukęs tyrimas ir bendradarbiavimas su Valstybine metrologijos tarnyba. Bendrą darbą vainikavo Lietuvoje membraninių dujų skaitiklių atrankinės patikros taisyklių įteisinimas. Šios taisyklės leis optimizuoti beveik 700 tūkst. skaitiklių patikras. Bendradarbiaudami su AB Lietuvos dujos atliekame ilgalaikį gamtinių dujų tiekimo ir vartojimo ne balanso priežasčių ištyrimą ir jų pašalinimą, metrologines laboratorijas aprūpiname patikros įrenginiais. Taip pat dalyvaujame rengiant Metrologijos įstatymą ir jo pakeitimą, net 6 techninius reglamentus, įgyvendinančius Europos direktyvas, ir kitus norminius dokumentus. Laboratorijos kolektyvas prisideda ir prie Kauno technologijos universiteto Metrologijos instituto rengiamų Lietuvos metrologų mokymo kursų ir informacijos skleidimo priemonių.

Tiesiog natūraliai tapome Lietuvos ūkio ir mokslo infrastruktūros grandimi, kurios reikalingumą pripažino ūkis ir neišvengiamai pripažins mokslą vertinančios struktūros, kai tik taip nebeslėgs finansavimo problemos.

Kalbėjosi Gediminas Zemlickas