MOKSLASplius.lt

Netekome mecenato ir bičiulio

Vaclovas Dargužas (1920 01 06–2009 10 22)Lietuvą pasiekė liūdna žinia – po ilgos ir sunkios ligos 2009 m. spalio 22 d. mirė Šveicarijos lietuvių bendruomenės veikėjas, Vilniaus universiteto Garbės daktaras, VU bibliotekos mecenatas ir bičiulis dr. VACLOVAS DARGUŽAS.

Vaclovas Dargužas (nuo 1951 m. – ANDREAS HOFER) gimė 1920 01 06 Voveriškiuose (Šiaulių vlsč). 1940 m. baigęs Šiaulių berniukų gimnaziją įstojo į Lietuvos veterinarijos akademiją. 1944-aisiais V. Dargužas pasitraukė į Vakarus. Nuo 1945 m. gyveno Šveicarijoje. 1945–1949 m. mokėsi Berno universitete, 1948–1949 m. jame dirbo mokslo tiriamąjį darbą, apgynė daktaro disertaciją Kobalto veikimas organizme ir pasirinko veterinarijos gydytojo darbą. 1957 m. įkūrė vieną moderniausių veterinarijos klinikų Thune, o nuo 1995 m. vadovavimą jai perdavė sūnui. Gyvendamas ir dirbdamas Thune, V. Dargužas aktyviai įsitraukė į Šveicarijos politinį gyvenimą: dešimt metų buvo miesto parlamento narys, dirbo įvairiose kantono institucijose, buvo prekybos bendrovės Pro Baltikum, Kiwani ir kitų visuomeninių organizacijų narys. V. Dargužas buvo vienas iš Šveicarijos Lietuvių bendruomenės Berno skyriaus įkūrimo organizatorių, vicepirmininkas (1981–1990), pirmininkas (1991–2002), vėliau – Garbės pirmininkas. Dalyvavo Pasaulio lietuvių bendruomenės veikloje.

Dr. V. Dargužas ne tik domėjosi Lietuvos valstybės istoriniais dokumentais, bet ir sukaupė daug žemėlapių, kuriuose paminėtas Lietuvos vardas. Šį vertingą XVI–XX a. kartografijos rinkinį 1983 m. jis padovanojo Vilniaus universitetui. Kolekcijoje surinkti Lietuvos kartografijos raidą iliustruojantys Abiejų Tautų Respublikos ir kaimyninių šalių žemėlapiai. Tai garsių Amsterdamo, Augsburgo, Niurnbergo kartografų J. Janssonijaus, J. Dankertso, F. De Witto, T. K. Lotterio, M. Seutterio ir kitų darbai, spausdinti geriausiose to meto Vokietijos, Nyderlandų ir kitų šalių spaustuvėse. Be Lietuvos–Lenkijos žemėlapių yra ir aplinkinių kraštų: Ukrainos, Kuršo, Livonijos, Prūsijos, Rusijos, Silezijos ir kt. Rinkinyje yra miestų planų ir miestovaizdžių. Rinkinio pagrindas – Lietuvos diplomato Jurgio Šiaulio (1879–1948) žemėlapių kolekcija (įsigyta po jo mirties). Kolekcija taip pat buvo pildoma senaisiais žemėlapiais iš Europos aukcionų, antikvariatų ir mugių. Dr. Vaclovo Dargužo surinkti žemėlapiai įvairiose parodose Lietuvoje ir užsienyje garsina Lietuvos vardą, įspūdingiausi pristatomi Europos parlamentarams ir įžymiems svečiams. Bibliotekoje saugomas dr. V. Dargužo asmeninis archyvas, jo pastangomis ir rūpesčiu bibliotekai perduotas Lietuvos diplomato dr. Alberto Geručio archyvas ir biblioteka.

1990 m. birželio 20 d. Vilniaus universiteto rektorius ir senatas, išreikšdami universiteto profesorių ir studentų valią, suteikė dr. V. Dargužui Vilniaus universiteto globėjo vardą. 1991-aisiais V. Dargužui pirmajam jau Nepriklausomoje Lietuvoje atšventintoje Šv. Jonų bažnyčioje iškilmingai buvo suteiktas Vilniaus universiteto Garbės daktaro vardas.

Dr. V. Dargužas su šveicare žmona Ruth Romang išaugino tris sūnus – Markų Vytautą, Gabrielių Gintarą, Arą Luką, – šeimoje išsaugojo gimtąją kalbą, tradicijas ir papročius. Dr. V. Dargužas turėjo dvi brangias žemes – Lietuvą ir Šveicariją, – joms abiems dirbo ir su pagarba ir pasididžiavimu sakė: Mano šeima ir mes esame Lietuvos ir Šveicarijos piliečiai.

V. Dargužui buvo brangi Lietuva, jos kalba, teisingi ir kilnūs siekiai. Jis gyvai domėjosi Lietuvos ekonomika, socialinėmis problemomis, džiaugėsi teigiamais poslinkiais Tėvynėje, rūpinosi lietuvių išeivijos kultūros paveldo perdavimu Lietuvai, o kartu su žmona Ruth – labdara pavieniams asmenims ir organizacijoms Lietuvoje ir Punsko krašte.

Už nuopelnus Lietuvai 1998 m. apdovanotas Didžiojo Lietuvos Kunigaikščio Gedimino 4-ojo laipsnio ordinu.
Vasarop urna su tauraus lietuvio dr. V. Dargužo palaikais bus atvežta į Šiaulius ir palaidota šeimos kape šalia motinos.

Dr. Vaclovo Dargužo vardas visada pagarbiai bus prisimenamas ir minimas Vilniaus universitete ir Lietuvos mokslo pasaulyje.


Irena Krivienė, Nijolė Šulgienė,
Vilniaus universiteto biblioteka