MOKSLASplius.lt

ITALŲ KALBININKO GVIDO MIKELINIO DARBAI LIETUVAI

Prof. Gvido Mikelinio autografas renginio dalyviui2009 m. spalio 1 d. Lietuvos mokslų akademijoje įvyko Lietuvos mokslų akademijos užsienio nario, Parmos universiteto prof. Gvido Mikelinio (Guido Michelini) knygų D. Kleino Naujos giesmju knygos. Tekstai ir jų šaltiniai bei Mažosios Lietuvos giesmynų istorija: nuo Martyno Mažvydo iki XIX a. pabaigos sutiktuvės. Renginį organizavo Lietuvos mokslų akademijos Humanitarinių ir socialinių mokslų skyrius bei Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto Lietuvių kalbos katedra.

Knygų sutiktuves pradėjo ir vedė LMA mokslinis sekretorius n. k. Domas Kaunas. LMA užsienio narys prof. habil. dr. Gvidas Mikelinis papasakojo, kaip buvo tęsiami liuteronų giesmynų tyrinėjimai, renkama medžiaga iš pirminių šaltinių, rašomos monografijos.

D. Kleino Naujos giesmju knygos. Tekstai ir jų šaltiniai – pirmasis giesmyno Naujos giesmju knygos faksimilinis leidimas. Jame pateikiami išsamūs komentarai lietuvių ir vokiečių kalbomis, įvadas, giesmių sąrašai ir bibliografija. Pirmosios lietuvių kalbos gramatikos autoriaus Danieliaus Kleino giesmynas Naujos giesmju knygos – viena svarbiausių iki XIX a. vidurio pasirodžiusių lietuviškų knygų. Giesmynas, išleistas 1666 m. ir pakartotas be pakeitimų 1667 m., reikšmingas pirmiausia tuo, kad prisidėjo prie moderniosios lietuvių eilėdaros susidarymo. Iki šių dienų išlikę keturi knygos egzemplioriai saugomi užsienio bibliotekose (du iš jų – Valstybinėje Prūsijos kultūros paveldo bibliotekoje Berlyne, po vieną – Torūnės universiteto bibliotekoje ir Hercogo Augusto bibliotekoje Volfenbiutelyje).

Kitoje mokslinėje monografijoje Mažosios Lietuvos giesmynų istorija: nuo Martyno Mažvydo iki XIX a. pabaigos prof. G. Mikelinis aprėpė net keturis šimtmečius besivysčiusio fenomeno – Mažosios Lietuvos lietuviškų protestantiškų giesmynų – istoriją. Ligi šiol mažai turėta tokią gausią bažnytinę literatūrą apimančių, jos problematiką tiriančių veikalų.

Susitikime kalbėjo Lietuvių kalbos instituto tarybos pirmininkė, Kalbos istorijos ir dialektologijos skyriaus vadovė prof. habil. dr. Danguolė Mikulėnienė, mokslo darbuotojas Mindaugas Šinkūnas, VU Lietuvių kalbos katedros vedėjas doc. Arūnas Judžentis, akad. Zigmas Zinkevičius, akad. Justinas Marcinkevičius, LMA n. k. Domas Kaunas, LMA n. k. Algirdas Sabaliauskas ir kiti renginio dalyviai.


LMA Humanitarinių ir socialinių mokslų skyriaus
mokslinė sekretorė Aurika Bagdonavičienė


 


 

 

Pateikiame trumpą ištrauką iš prof. Gvido Mikelinio pasakojimo apie Mažosios Lietuvos giesmynų istorijos: nuo Martyno Mažvydo iki XIX a. pabaigos sudarymo aplinkybės.


2002 m. pavasarį, kai jau buvau parengęs M. Mažvydo, J. Bretkūno ir L. Zengštoko giesmynų leidimus, perrašęs didžiąją dalį D. Kleino 1666 m. giesmyno šaltinių, svečiavausi Klaipėdos universitete. Būtent tada kilo idėja tęsti liuteronų giesmynų tyrinėjimus apimant visą Mažosios Lietuvos giesmynų istoriją nuo Martyno Mažvydo iki Fridricho Kuršaičio. Per kelerius metus surinkęs reikiamą medžiagą 2007 m. pabaigoje pradėjau rašyti Mažosios Lietuvos giesmynų istoriją. Per porą mėnesių spėjau parašyti pirmuosius keturis skyrius, nes po ranka turėjau jau apdorotą medžiagą. Daugiau pastangų reikalavo skyrius apie F. U. Glazerio giesmyną, iš kurio išaugo anksčiau mano tyrinėtoji Pagérintų Giesmjû-Knygų 2-oji dalis. Iš pradžių parengiau medžiagą apie 1740 m. leidimą (Kélių Nobaźnų Giesmių pavadinimu) naudodamasis kserokopija iš unikalaus Hallės egzemplioriaus, dr. Gertrūdos Bensės monografija apie XVIII a. lietuvių giesmynus ir savo surinktais duomenimis apie ryšius su tuomečiais (pirmiausia – Karaliaučiaus) giesmynais.


Gegužės mėnesį dar kartą viešėdamas Vilniuje įvairiose miesto bibliotekose tyrinėjau nemažai XIX a. lietuviškų giesmynų. Pasidariau Kristupo Giedraičio Naujų ēwangēlißkų Giesmju Knygēlių (1895) ir J. Berento–F. U. Glazerio 1745 m. giesmyno kserokopijas: vieną iš Vilniaus universiteto bibliotekos egzemplioriaus, kitą iš M. Mažvydo bibliotekos mikrofilmo (originalas saugomas Peterburge). Iš Mokslų akademijos bibliotekos dar pavyko pasiskolinti vieną iš dviejų 1757 m. oficialaus giesmyno mikrofilmų (originalas saugomas Peterburge), iš kurio Parmoje pasidariau skaitmeninę kopiją. Padedant Vilniaus universiteto bibliotekos darbuotojai Nijolei Šulgienei internete radau prieinamą Torūnės universiteto bibliotekoje saugomą mokyklinį giesmyno Achtzig Kirchenlieder für die Schule egzempliorių su tomis pačiomis giesmėmis kaip ir jo vertime 80 Giesmes Szuilēms.

Po metų monografija buvo baigta – išsiunčiau į Klaipėdą dekanui prof. Rimantui Balsiui. Maždaug po savaitės atsitiktinai sužinojau, kad Göttingeno universiteto bibliotekoje saugomas vienas labai retas 1750 m. lietuviškas giesmynas (Das littauische Gesangbuch). Tuoj pat užsisakiau jo antraštinio lapo ir pratarmės kopijas. Buvo matyti, kad tai svarbus A. F. Šimelpenigio giesmyno 1750 m. leidimas, kurio anksčiau žinomi egzemplioriai dingo per Antrąjį pasaulinį karą. Nutariau, kad reikia būtinai važiuoti į Göttingeną ir pakeisti visas savo monografijos citatas iš 1757 m. leidimo, atsiradus publikacijai, kuria pirmą sykį siūlomas iš dviejų dalių susidedantis A. F. Šimelpenigio giesmyno modelis. Todėl 2009 m. sausio pabaigoje skridau į Vokietiją. Gavęs šią puikios būklės knygą (kurioje daug puslapių anksčiau net nebuvo atskleisti) surinkau reikiamą medžiagą, užrašydamas ją ranka ant monografijos citatų, kurias reikėjo pakeisti. Taip atsirado mano Mažosios Lietuvos giesmynų istorija, prieš 2009 m. vasarą išleista Klaipėdos universiteto leidykloje.

 


Nuotraukoje:

 

Prof. Gvido Mikelinio autografas renginio dalyviui