Dėl Jūsų ir mūsų ateities

Taip pavadintas redakcijos pranešimas išspausdintas Mokslo Lietuvoje kovo 18 d. Iš jo sužinome apie pernelyg kuklią Spaudos, radijo, televizijos rėmimo fondo paramą mokslininkų laikraščiui. Pranešimas rodo, kad laikraštis ilgai neišsilaikys. Redakcija laukia skaitytojų pasiūlymų.

Mes skaitome Mokslo Lietuvą nuo pirmųjų pasirodymo dienų. Laukiame kiekvieno laikraščio numerio, daugumą jų duodame paskaityti ir savo draugams.
Mokslininkų laikraštis yra vienintelis laikraštis, kurį malonu ir naudinga perskaityti visą, prie kai kurių straipsnių sugrįžti. Gauname ir tris dienraščius. Juos peržiūrime, ne visuose numeriuose aptinkame bent vieną skaitytiną straipsnį, nes nusikalstamo pasaulio veikla mūsų nedomina. Mes domimės įkvepiančiais iškiliausių, doriausių žmonių darbais. Tai mokslininkai, pedagogai, inžinieriai, menininkai, meistrai, geriausi darbininkai. Deja, apie tokius dienraščiai beveik nerašo...

Atsiliepdami į Mokslo Lietuvos redakcijos prašymą, čia pateiksime pasiūlymų, kuriuos įgyvendinus laikraštis taptų nepalyginamai populiaresnis, veiksmingesnis, gal ir išspręstų finansines problemas.

Mums, nė kiek neabejojame – ir kitiems skaitytojams, būtų malonu ir naudinga kiekviename laikraščio numeryje rasti informacijos apie Mokslų akademijos, mokslinio tyrimo institutų, atskirų mokslininkų veiklą, jų darbus, ryšius su užsienio mokslininkais, apie išradimų pritaikymą gyvenime ir jų duodamą naudą, apie kitus išradėjus ir racionalizatorius. Juk buvo, rodos, ir dabar yra Išradėjų ir reacionalizatorių draugija.
Šis laikraštis privalėtų pranešti apie mokslininkų planus, apie kiekvieną išradimą, apie kiekvieną apgintą disertaciją. Tokiems pranešimams užtektų informacijos, net trumpų žinučių. Prie dabarčiai aktualiausių išradimų, jau duodančių ūkiui naudos, reikėtų sugrįžti išsamiais straipsniais, reportažais.
Laikraštis privalėtų bent keliais sakiniais pranešti ne tik apie visas mokslinio tyrimo institutų, aukštųjų mokyklų, jų fakultetų ir katedrų surengtas mokslines konferencijas, bet ir apie studentų pratinimąsi prie mokslinės veiklos. Juk yra akademinio jaunimo mokslinės organizacijos. Visi mokslinius darbus dirbantys ir jiems besirengiantys norėtų žinoti, ką veikia jų kolegos, gyvenantys kituose miestuose. Dabar padėtis šia prasme apgailėtina. Daugelyje universitetų yra, pavyzdžiui, lietuvių kalbos katedros. Jų dėstytojai privalo dirbti ir dirba mokslinius darbus, bet nežino, kokias temas savo darbams pasirinkę kitų universitetų kalbininkai – jei ką sužino, tai tik per pažintis.
Graudu, kad apie mokslininkus nieko nenutuokia visuomenė. Ši civilizacijos viršūnė atsidūrusi pogrindyje, įslaptinta labiau nei bet kuri nusikaltėlių grupuotė. Rašydami šį laišką bandėme sužinoti, kiek Lietuvoje yra mokslinio tyrimo institutų, kiek mokslininkų,  doktorantų, kiek disertacijų bent pernai apginta. Nepavyko...
Laikraščiui būtinas nuolatinis skyrelis Naujos knygos. Savaitraštis Literatūra ir menas kiekviename numeryje spausdina naujų grožinės literatūros knygų sąrašus. O kaip su mokslininkų knygomis? Kur įmanoma apie jas sužinoti? Knygynų lentynose? Bet mokslinių darbų tiražai maži, retas knygynas jų gauna. Eiti į bibliotekas, tyrinėti naujų knygų katalogus?
Suprantame susiklosčiusią padėtį: Mokslo Lietuvos redakcijoje dirba vienas žurnalistas (vyriausiasis redaktorius), dvi stilistės ir dizaineris. Sunku suprasti, kaip jie sugeba padaryti visai neprastą laikraštį. Norint, kad kiekviename laikraščio numeryje būtų 10–20 ir daugiau aktualiausių informacijų, reikėtų dar bent vieno žmogaus.

Kol nėra galimybių jį turėti, padėtų artimesni ryšiai su Mokslų akademijos, mokslinio tyrimo institutų, visų aukštųjų mokyklų, Išradėjų ir racionalizatorių draugijos, kitų panašaus pobūdžio organizacijų bei įstaigų vadovais. Būtų gražu, kad jie paskirtų visuomeninius Mokslo Lietuvos informatorius, kurie nuolatos pranešinėtų mokslininkų laikraščiui, per jį – visai Lietuvai, apie pabaigtus, dirbamus ir žadamus dirbti mokslinius darbus. Kodėl elektroniniais laiškais nepaprašius jų tokios pagalbos sau ir laikraščiui? Mokslo darbuotojai be galo brangina laiką, bet neetatiniais korespondentais galėtų būti ir pareigingesni techniniai darbuotojai.
Esame įsitikinę: žinios apie mokslininkų, kitų išradėjų kasdieninius darbus padarytų laikraštį patrauklesnį ir padidintų jo tiražą. Net studentai, ypač doktorantai, nori žinoti apie mokslo pasiekimus, apie kitų universitetų studentų ir doktorantų pirmuosius mokslinius žingsnius.
Jei Mokslo Lietuvos turinys atitiktų savo pavadinimą, laikraštį pamėgtų ne tik mokslininkai, ne tik aukštųjų mokyklų dėstytojai, studentai, bet ir mokytojai, inžinerijos technikos darbuotojai, net žemesnio išsilavinimo žmonės, nes absoliučiai daugumai mūsų tėvynainių rūpi gražūs ir visuomenei naudingi darbai.
Mums atrodo, kad vien šias mintis įgyvendinus Mokslo Lietuva taptų laukiamiausiu visų gerais darbais besidominčių smalsuolių laikraščiu. Netrukus jis galėtų tapti savaitraščiu, ateityje – ir švariu, purvo vengiančiu dienraščiu. Tokios Mokslo Lietuvos, kokią mes įsivaizduojame, naudą sunku pervertinti.
Dalelytę savo brangaus laiko ir uždarbio šiems kilniems tikslams, bent prenumeratai, nedelsdami turėtų paskirti mokslininkai, kiti mokslinio tyrimo institutų ir aukštųjų mokyklų darbuotojai.

habil. dr. prof. Audronė KAUKIENĖ,
rašytojas Kostas KAUKAS