Svėdasuose pagerbti literatūros klasikai
Poeto Justino Marcinkevičiaus 80-mečiui
Anykščių rajono Svėdasų seniūnijos gyventojai nuo seno itin daug dėmesio skiria savo kraštiečių ir kitų mūsų rašytojų kūrybai, jų atminimui įamžinti, kuria ir puoselėja savas literatūrines tradicijas.
Sunkiais karo ir pokario metais Svėdasų valsčiaus bendruomenė miestelio aikštėje išsaugojo žymiam savo kraštiečiui, lietuvių literatūros klasikui, švietėjui, Vytauto Didžiojo universiteto docentui, kanauninkui Juozui Tumui-Vaižgantui 1937 m. pastatytą paminklą, jo vardu yra pavadinę svarbiausią miestelio gatvę, o prieš 20 metų šį vardą, ilgai draustą tarybinės valdžios, vėl grąžino Svėdasų gimnazijai. Miestelio centre atminimo lenta pažymėtas namas, kuriame gimė ir augo žinoma prieškario metų rašytoja Bronė Buivydaitė, tarpukario Lietuvoje savo kūrinius pasirašinėjusi Tyrų Dukters slapyvardžiu. Čia saugomas ir kitų šio krašto rašytojų – Stepo Zobarsko, poeto, prozininko ir dramaturgo Vlado Baleišio, čia dirbusio etnografo, kunigo ir poeto Liudviko Adomo Jucevičiaus, kitų visuomenės veikėjų atminimas.
Sunkiais karo ir pokario metais Svėdasų valsčiaus bendruomenė miestelio aikštėje išsaugojo žymiam savo kraštiečiui, lietuvių literatūros klasikui, švietėjui, Vytauto Didžiojo universiteto docentui, kanauninkui Juozui Tumui-Vaižgantui 1937 m. pastatytą paminklą, jo vardu yra pavadinę svarbiausią miestelio gatvę, o prieš 20 metų šį vardą, ilgai draustą tarybinės valdžios, vėl grąžino Svėdasų gimnazijai. Miestelio centre atminimo lenta pažymėtas namas, kuriame gimė ir augo žinoma prieškario metų rašytoja Bronė Buivydaitė, tarpukario Lietuvoje savo kūrinius pasirašinėjusi Tyrų Dukters slapyvardžiu. Čia saugomas ir kitų šio krašto rašytojų – Stepo Zobarsko, poeto, prozininko ir dramaturgo Vlado Baleišio, čia dirbusio etnografo, kunigo ir poeto Liudviko Adomo Jucevičiaus, kitų visuomenės veikėjų atminimas.
Svėdasuose literatūrinis gyvenimas verda ir dabar. Atkūrus Nepriklausomybę, svėdasiškiai susibūrė į visuomenines organizacijas ir su užsidegimu tėviškėje ėmė plėtoti tautinę, kultūrinę ir edukacinę veiklą. Buvo įsteigta Svėdasų televizija, ėmė veikti Lietuvos šaulių sąjungos ir Lietuvai pagražinti draugijos skyriai, atidarytas Bendruomenės centras, Jaunimo kultūros ir paramos centras Versmė. Gyventojai, vedini literatūrinių interesų, susibūrė į klubus: Sietuva (seniūnijos ir mokyklos literatai), Tiesos ieškokime drauge (diskusijų mėgėjai), Šypsenėlė (vaikai), Euroskeptikai (globalizacijos kritikai ir lietuviškų tradicijų šalininkai), Medžio drožėjai (liaudies meno puoselėtojai), Pragiedruliai (Vaižganto kūrybos mylėtojai ir populiarintojai) ir kt.
Ši veikla davė vaisių. Iškiliai paminėtos miestelio įkūrimo 500 ir 505-osios metinės, pastatyti keli paminkliniai koplytstulpiai, sukurta vėliava ir herbas, Juozo Tumo-Vaižganto gimtinėje atnaujintas muziejus, išleisti keli laikraščio Alaušo varpas numeriai. Pastarajam užsidarius, 2006 m. pradėtas leisti naujas laikraštis Pragiedrulių žemė. Nuo 1991 m. Svėdasuose kasmet vyksta tradiciniai Vaižganto skaitymai, išleisti trys jaunųjų vietos literatų poezijos rinkiniai, rengiami jaunųjų literatų konkursai Karolio Širvinsko premijai gauti, jiems remti įsteigtas paramos fondas Baltasis balandis (vadovė Aldona Širvinskienė).
Lietuvos rašytojų ir Žurnalistų sąjungoms įsteigus 2002 m. Vaižganto premiją, jau devynis kartus iš eilės (pirmuosius dvejus metus ceremonialas vyko Vilniuje) laureatams ji teikiama rašytojo gimtinėje. Nemažai prie šių darbų geranoriškai yra prisidėję ir kitur gyvenantys kraštiečiai. Tarp jų – doc. dr. Juozas Lapienis, doc. dr. Romualdas Šimkūnas, dr. Rimantė Matlašaitienė-Grižaitė, ekonomistė Danutė Kindurytė-Peželienė, Svėdasiškių draugijos Alaušas tarybos nariai – Algimantas Indriūnas, Edmundas Baliukas, Vytautas Bublys, Vytautas Rimša ir daug kitų. Svėdasuose neseniai surengtas ir pirmasis draugijos Alaušas narių suvažiavimas, išrinkta nauja draugijos taryba.
Vis dėlto didžiausias iki tol literatūrinis renginys savo užmojais, programa ir dalyvių skaičiumi Svėdasuose ir rašytojo Juozo Tumo-Vaižganto gimtinėje Malaišių kaime įvyko per tradicinį šio krašto Mykolinių kermošių (2009 m. rugsėjį). Svarbiausi organizatoriai – Lietuvos rašytojų ir Žurnalistų sąjungos, Anykščių rajono savivaldybė, Lietuvai pagražinti draugija ir jos vietinis skyrius, Svėdasų seniūnija, viešoji miestelio biblioteka ir Kultūros namai, J. Tumo-Vaižganto gimnazija, Svėdasų krašto (Vaižganto) muziejus, Svėdasų bendruomenė, Vaižgantiečių klubo Pragiedrulys asociacija ir kt.
Svėdasiškiai sako, kad Vaižganto gimtinė seniai buvo tokį didelį literatūros gerbėjų sambūrį regėjusi. Šį kartą rinkosi žmonės ne tik Vaižganto prisiminti, bet ir pasveikinti naujo Vaižganto premijos laureato, garbaus mūsų tautos poeto Justino Marcinkevičiaus, besirengiančio sutikti neeilinį savo gimtadienį, seniai tapusio visuomenėje lietuvių tautos sąžinės ir garbės simboliu. Į šventę atvyko svečių iš Anykščių, Kupiškio, Rokiškio, Utenos ir kitų Aukštaitijos rajonų, o iš Kauno ir Vilniaus miestų – net keli rašytojų, žurnalistų, artistų ir kitų garbių svečių autobusai. Dalyviai vos tilpo erdviame buvusios Vaižganto sodybos kieme prie jo paminklo.
Po pamaldų Svėdasų bažnyčioje, pirmiausia Malaišiuose, prisimintos Vaižganto gimimo 140-osios metinės. Pranešimą apie literatūros klasiko kūrybą skaitė kraštietė iš Vilniaus doc. dr. Dalia Dilytė. Prisiminimais apie rašytoją pasidalijo Lietuvai pagražinti draugijos pirmininkas Juozas Dingelis ir Svėdasų bažnyčios klebonas Vydas Juškėnas, Vaižganto muziejaus Kaune direktorius Alfas Pakėnas, XXVII knygos mylėtojų draugijos atstovė Dalia Poškienė, o klasiko kūrinių ištraukas skaitė aktoriai Ferdinandas Jakšys ir dažnas svečias Vaižgantui skirtuose renginiuose Tomas Vaisieta. Pristatytas ir naujausias Svėdasų krašto muziejaus vedėjo, žurnalisto Vytauto Bagdono fotoalbumas Nusilenkime Vaižganto žemei (2009 m.). Renginį paįvairino gitaristo Kazimiero Jakučio ir Lapienių šeimos ansamblio dainos.
Įteikta ir Vaižganto literatūrinė premija. Ją 2009 m. Rašytojų ir Žurnalistų sąjungos skyrė (11-ąjį kartą) žinomam rašytojui Justinui Marcinkevičiui už eseistikos ir publicistikos knygą Pažadėtoji žemė (2009), poetui įteikta ir Svėdasų seniūnijos premija Už kūrybinius nuopelnus Svėdasų kraštui. Ji skiriama pirmąjį kartą. Beje, 1999 m. birželį Justinas Marcinkevičius Svėdasuose lankėsi per tradicinius Vaižganto skaitymus, skirtus Juozo Tumo-Vaižganto 130-osioms gimimo metinėms. Šventė vyko šv. Arkangelo Mykolo bažnyčios šventoriuje.
Kas šiandien nežino iškilaus mūsų tautiečio, nusipelniusio meno veikėjo (1975 m.), liaudies poeto (1978 m.), daugelio respublikinių ir tarptautinių premijų laureato Justino Marcinkevičiaus ir jo kūrybos? Daug kas iš poeto gerbėjų ir šiandien mena (net deklamuoja!) ankstyvąją, liaudies dainų motyvais perpintą poeto lyriką, Dvidešimtąjį pavasarį (1956 m.) ir kitas poemas, žavisi klasikinėmis, istorinėmis jo dramomis apie tragišką ir painią mūsų tautos praeitį (Mindaugas, 1968; Mažvydas, 1976; Katedra, 1971 m.) ar kitais kūriniais. Jie padeda žmogui susivokti gyvenime, suprasti tikrąsias vertybes, siekius ir idealus, geriau orientuotis kasdienybėje, mokytis iš savo tautos istorinės praeities.
Tą dieną pasveikinti savo mylimo poeto į Malaišius plūdo minios žmonių. Sveikino Lietuvos rašytojų ir Žurnalistų sąjungų vadovai – Jonas Liniauskas ir Dainius Radzevičius, buvę ankstesniųjų Vaižganto premijų laureatai, rašytojai – Gintarė Adomaitytė ir Rimantas Vanagas, Anykščių rajono meras Sigutis Obelevičius, Svėdasų bendruomenės atstovai – seniūnas Valentinas Neniškis ir bibliotekos vedėja Elena Bublienė, Pasaulio anykštėnų bendrijos Vilniaus sambūrio vadovė Rita Virbalienė, Svėdasiškių draugijos Alaušas atstovai – doc. dr. Juozas Lapienis ir Vytautas Rimša, buvę šio krašto tremtiniai, Rokiškio rajono bendruomenės atstovas Vytautas Šlikas ir, žinoma, daug individualių poeto talento gerbėjų...
Nuoširdžiai padėkojęs už dėmesį jo kūrybai, Vaižgantui, iš kurio jaunystės metais mokėsi meilės tautai, tėvynei ir literatūrai, poetas Justinas Marcinkevičius ėmėsi autografų, kurių jau laukė ištisa šios prasmingos šventės dalyvių eilė. Tuo metu žiūrovams koncertavo Anykščių kultūros centro Svėdasų kultūros namų etnografinis ansamblis, vadovaujamas Rožės Lapienienės. Tik vėlyvą popietę prasidėjo vaišės ir neformalus bendravimas su poetu Justinu Marcinkevičiumi.
Poetas visuomet dirbo savo tautai, jos kultūrai, švietimui, humanizmui ir pažangos idealams. Jo kūriniai žadino tautiečių siekius, ryžtą, laisvės troškimą. Kaip viename interviu sakė pats rašytojas, „<...> gal kartais ir į Atgimimą atlydėjo juos (žiūrovus, skaitytojus – V. R.) koks Mindaugas ar Mažvydas?..“ (V. Ž., 2008, gruodžio 27, p. 6). Be abejo! Minėti jo kūriniai tarybiniais metais lietuviams buvo laisvės, demokratijos tautinės savigarbos ir filosofinių apmastymų šaukliai, atgaiva pavargusiai sielai. Jie ir dabar pakiliai teigia aukštas filosofines, moralines ir dorovines tautos vertybes.
Menant tuos gražius netolimos praeities įvykius, šiandien galima tvirtinti, kad visai neseniai – vos prieš keletą mėnesių, būtent čia – Svėdasuose ir Malaišiuose, prasmingai suskambo pirmoji lietuvių liaudies poeto Justino Marcinkevičiaus 80-ųjų gimimo metinių jubiliejaus preliudija. Suskambo gražiai derėdama, kartu su kito, gerbiamo mūsų tautos literatūros milžino Juozo Tumo-Vaižganto gimimo 140-osiomis metinėmis. Argi tai nesimboliška?
Praėjus keliems mėnesiams, šiandien savo mylimo poeto gimtadienį mini visa Lietuva. Gausu jam skirtų renginių šalies viešosiose ir mokslinėse bibliotekose, mokyklose ir muziejuose, kitose kultūros įstaigose, miestų, rajonų ir kaimų bendruomenėse. Iškiliai tauta šiandien pagerbia savo Poetą!
Tvirtos sveikatos ir naujų literatūros kūrinių ateityje šiandien Jums, Poete, linki ir Svėdasiškių draugija Alaušas ir visi kiti šio senojo Sėlių krašto – Vaižganto žemės žmonės.
Ši veikla davė vaisių. Iškiliai paminėtos miestelio įkūrimo 500 ir 505-osios metinės, pastatyti keli paminkliniai koplytstulpiai, sukurta vėliava ir herbas, Juozo Tumo-Vaižganto gimtinėje atnaujintas muziejus, išleisti keli laikraščio Alaušo varpas numeriai. Pastarajam užsidarius, 2006 m. pradėtas leisti naujas laikraštis Pragiedrulių žemė. Nuo 1991 m. Svėdasuose kasmet vyksta tradiciniai Vaižganto skaitymai, išleisti trys jaunųjų vietos literatų poezijos rinkiniai, rengiami jaunųjų literatų konkursai Karolio Širvinsko premijai gauti, jiems remti įsteigtas paramos fondas Baltasis balandis (vadovė Aldona Širvinskienė).
Lietuvos rašytojų ir Žurnalistų sąjungoms įsteigus 2002 m. Vaižganto premiją, jau devynis kartus iš eilės (pirmuosius dvejus metus ceremonialas vyko Vilniuje) laureatams ji teikiama rašytojo gimtinėje. Nemažai prie šių darbų geranoriškai yra prisidėję ir kitur gyvenantys kraštiečiai. Tarp jų – doc. dr. Juozas Lapienis, doc. dr. Romualdas Šimkūnas, dr. Rimantė Matlašaitienė-Grižaitė, ekonomistė Danutė Kindurytė-Peželienė, Svėdasiškių draugijos Alaušas tarybos nariai – Algimantas Indriūnas, Edmundas Baliukas, Vytautas Bublys, Vytautas Rimša ir daug kitų. Svėdasuose neseniai surengtas ir pirmasis draugijos Alaušas narių suvažiavimas, išrinkta nauja draugijos taryba.
Vis dėlto didžiausias iki tol literatūrinis renginys savo užmojais, programa ir dalyvių skaičiumi Svėdasuose ir rašytojo Juozo Tumo-Vaižganto gimtinėje Malaišių kaime įvyko per tradicinį šio krašto Mykolinių kermošių (2009 m. rugsėjį). Svarbiausi organizatoriai – Lietuvos rašytojų ir Žurnalistų sąjungos, Anykščių rajono savivaldybė, Lietuvai pagražinti draugija ir jos vietinis skyrius, Svėdasų seniūnija, viešoji miestelio biblioteka ir Kultūros namai, J. Tumo-Vaižganto gimnazija, Svėdasų krašto (Vaižganto) muziejus, Svėdasų bendruomenė, Vaižgantiečių klubo Pragiedrulys asociacija ir kt.
Svėdasiškiai sako, kad Vaižganto gimtinė seniai buvo tokį didelį literatūros gerbėjų sambūrį regėjusi. Šį kartą rinkosi žmonės ne tik Vaižganto prisiminti, bet ir pasveikinti naujo Vaižganto premijos laureato, garbaus mūsų tautos poeto Justino Marcinkevičiaus, besirengiančio sutikti neeilinį savo gimtadienį, seniai tapusio visuomenėje lietuvių tautos sąžinės ir garbės simboliu. Į šventę atvyko svečių iš Anykščių, Kupiškio, Rokiškio, Utenos ir kitų Aukštaitijos rajonų, o iš Kauno ir Vilniaus miestų – net keli rašytojų, žurnalistų, artistų ir kitų garbių svečių autobusai. Dalyviai vos tilpo erdviame buvusios Vaižganto sodybos kieme prie jo paminklo.
Po pamaldų Svėdasų bažnyčioje, pirmiausia Malaišiuose, prisimintos Vaižganto gimimo 140-osios metinės. Pranešimą apie literatūros klasiko kūrybą skaitė kraštietė iš Vilniaus doc. dr. Dalia Dilytė. Prisiminimais apie rašytoją pasidalijo Lietuvai pagražinti draugijos pirmininkas Juozas Dingelis ir Svėdasų bažnyčios klebonas Vydas Juškėnas, Vaižganto muziejaus Kaune direktorius Alfas Pakėnas, XXVII knygos mylėtojų draugijos atstovė Dalia Poškienė, o klasiko kūrinių ištraukas skaitė aktoriai Ferdinandas Jakšys ir dažnas svečias Vaižgantui skirtuose renginiuose Tomas Vaisieta. Pristatytas ir naujausias Svėdasų krašto muziejaus vedėjo, žurnalisto Vytauto Bagdono fotoalbumas Nusilenkime Vaižganto žemei (2009 m.). Renginį paįvairino gitaristo Kazimiero Jakučio ir Lapienių šeimos ansamblio dainos.
Įteikta ir Vaižganto literatūrinė premija. Ją 2009 m. Rašytojų ir Žurnalistų sąjungos skyrė (11-ąjį kartą) žinomam rašytojui Justinui Marcinkevičiui už eseistikos ir publicistikos knygą Pažadėtoji žemė (2009), poetui įteikta ir Svėdasų seniūnijos premija Už kūrybinius nuopelnus Svėdasų kraštui. Ji skiriama pirmąjį kartą. Beje, 1999 m. birželį Justinas Marcinkevičius Svėdasuose lankėsi per tradicinius Vaižganto skaitymus, skirtus Juozo Tumo-Vaižganto 130-osioms gimimo metinėms. Šventė vyko šv. Arkangelo Mykolo bažnyčios šventoriuje.
Kas šiandien nežino iškilaus mūsų tautiečio, nusipelniusio meno veikėjo (1975 m.), liaudies poeto (1978 m.), daugelio respublikinių ir tarptautinių premijų laureato Justino Marcinkevičiaus ir jo kūrybos? Daug kas iš poeto gerbėjų ir šiandien mena (net deklamuoja!) ankstyvąją, liaudies dainų motyvais perpintą poeto lyriką, Dvidešimtąjį pavasarį (1956 m.) ir kitas poemas, žavisi klasikinėmis, istorinėmis jo dramomis apie tragišką ir painią mūsų tautos praeitį (Mindaugas, 1968; Mažvydas, 1976; Katedra, 1971 m.) ar kitais kūriniais. Jie padeda žmogui susivokti gyvenime, suprasti tikrąsias vertybes, siekius ir idealus, geriau orientuotis kasdienybėje, mokytis iš savo tautos istorinės praeities.
Tą dieną pasveikinti savo mylimo poeto į Malaišius plūdo minios žmonių. Sveikino Lietuvos rašytojų ir Žurnalistų sąjungų vadovai – Jonas Liniauskas ir Dainius Radzevičius, buvę ankstesniųjų Vaižganto premijų laureatai, rašytojai – Gintarė Adomaitytė ir Rimantas Vanagas, Anykščių rajono meras Sigutis Obelevičius, Svėdasų bendruomenės atstovai – seniūnas Valentinas Neniškis ir bibliotekos vedėja Elena Bublienė, Pasaulio anykštėnų bendrijos Vilniaus sambūrio vadovė Rita Virbalienė, Svėdasiškių draugijos Alaušas atstovai – doc. dr. Juozas Lapienis ir Vytautas Rimša, buvę šio krašto tremtiniai, Rokiškio rajono bendruomenės atstovas Vytautas Šlikas ir, žinoma, daug individualių poeto talento gerbėjų...
Nuoširdžiai padėkojęs už dėmesį jo kūrybai, Vaižgantui, iš kurio jaunystės metais mokėsi meilės tautai, tėvynei ir literatūrai, poetas Justinas Marcinkevičius ėmėsi autografų, kurių jau laukė ištisa šios prasmingos šventės dalyvių eilė. Tuo metu žiūrovams koncertavo Anykščių kultūros centro Svėdasų kultūros namų etnografinis ansamblis, vadovaujamas Rožės Lapienienės. Tik vėlyvą popietę prasidėjo vaišės ir neformalus bendravimas su poetu Justinu Marcinkevičiumi.
Poetas visuomet dirbo savo tautai, jos kultūrai, švietimui, humanizmui ir pažangos idealams. Jo kūriniai žadino tautiečių siekius, ryžtą, laisvės troškimą. Kaip viename interviu sakė pats rašytojas, „<...> gal kartais ir į Atgimimą atlydėjo juos (žiūrovus, skaitytojus – V. R.) koks Mindaugas ar Mažvydas?..“ (V. Ž., 2008, gruodžio 27, p. 6). Be abejo! Minėti jo kūriniai tarybiniais metais lietuviams buvo laisvės, demokratijos tautinės savigarbos ir filosofinių apmastymų šaukliai, atgaiva pavargusiai sielai. Jie ir dabar pakiliai teigia aukštas filosofines, moralines ir dorovines tautos vertybes.
Menant tuos gražius netolimos praeities įvykius, šiandien galima tvirtinti, kad visai neseniai – vos prieš keletą mėnesių, būtent čia – Svėdasuose ir Malaišiuose, prasmingai suskambo pirmoji lietuvių liaudies poeto Justino Marcinkevičiaus 80-ųjų gimimo metinių jubiliejaus preliudija. Suskambo gražiai derėdama, kartu su kito, gerbiamo mūsų tautos literatūros milžino Juozo Tumo-Vaižganto gimimo 140-osiomis metinėmis. Argi tai nesimboliška?
Praėjus keliems mėnesiams, šiandien savo mylimo poeto gimtadienį mini visa Lietuva. Gausu jam skirtų renginių šalies viešosiose ir mokslinėse bibliotekose, mokyklose ir muziejuose, kitose kultūros įstaigose, miestų, rajonų ir kaimų bendruomenėse. Iškiliai tauta šiandien pagerbia savo Poetą!
Tvirtos sveikatos ir naujų literatūros kūrinių ateityje šiandien Jums, Poete, linki ir Svėdasiškių draugija Alaušas ir visi kiti šio senojo Sėlių krašto – Vaižganto žemės žmonės.
Nuotraukose:
Poetas pagerbtas tradiciniu Svėdasų ąžuolų vainiku
Renginys prasideda...
Poetas dėkoja organizatoriams už Vaižganto ir Svėdasų seniūnijos premijas
