Ką sako pušų ir ąžuolų rievės (2)

R. Pukienė. Kai ateityje Europos dendrochronologai susijungs į bendrą tinklą, vykdydami bendrus projektus galės išsiaiškinti, į kokias šalis nukeliavo LDK, Lenkijos, Skandinavijos mediena. Manau, sužinosime daug įdomių dalykų.

ML. Kokiame bendrų tyrimų tarpsnyje esame, kiek esame pažengę ir kiek atsiliekame?

R. Pukienė. Nemanau, kad šioje tyrimų kryptyje būtume atsilikę. Naudojant dendrochronologinį tyrimų metodą nereikia bent kiek brangesnės aparatūros, o svarbiausia vertybė tampa tyrinėtojo patirtis. Net ir be didesnių investicijų šių tyrimų kryptis galima sėkmingai plėtoti. Svarbu, kad būtų daugiau tyrinėtojų, kurie būtų suinteresuoti šį tyrimo būdą naudoti.

Kaip prarandamavertinga informacija

ML. Kiek tai svarbu – tiksliai nustatyti ir žinoti medinių radinių amžių?

R. Pukienė. Vilniaus Žemutinės pilies teritorijos archeologiniuose sluoksniuose aptinkame labai daug medienos radinių, gaminių iš medžio. Ne išimtis –Klaipėdos senamiesčio ir Klaipėdos pilies teritorijos. Tyrinėjant medines statinių konstrukcijas tikslus nustatytas amžius – labai svarbu. Kas dar netiriama – tai architektūros paminklų, rekonstruojamų pastatų medinės konstrukcijos, kurias ištirti net nereikalaujama. Dažniausiai saugomi pastatų fasadai, o stogų konstrukcijos pakeičiamos be didesnių sentimentų. Tas pats pasakytina apie medines perdangas ir kitus technologinius elementus iš medžio. Jie pakeičiami ir išmetami, niekas jų netiria. Taip prarandama vertinga informacija. Vertinant iš dendrochronologo pozicijų, prarandame visą informaciją apie medžių augimą tais metais. Kad ir iš XVII a. turime labai nedaug medžiagos, o ją galėtume gauti iš istorijos ir architektūros paminklų, taip pat ir paminklais nepaskelbtų senamiesčio pastatų tyrinėjimo.

Šalia Sereikiškių parko sostinėje stovi vadinamieji Kirdėjų rūmai (B. Radvilaitės g. 6). Juos rekonstruojant buvo pakeistos perdangos ir stogo konstrukcijos, o senos, pastatytos 1840 m., išmestos, įrengtos naujos mansardos. Vargu ar tiems perstatytojams kilo mintis, kad praradome vertingos informacijos. Paveldosaugininkai buvo sustabdę tuos darbus, bet... Taip nuolat prarandame daug reikšmingos informacijos.

ML. Kaip panašiais atvejais daroma kitose šalyse?

R. Pukienė. Kiek žinau, Anglijoje yra įstatymas, kad jeigu objektas saugomas valstybės ir vyksta rekonstrukcija, privaloma atlikti ne tik architektūrinius, bet ir dendrochronologinius tyrimus. Stengiamasi išsaugoti geriau išsilaikiusias medines konstrukcijas, o jeigu sutrūnijusios, dendrochronologai privalo jas ištirti, kad bent informacija apie medieną ir konstrukcijas būtų išsaugota.

Kaip prakalbinamos medžių rievės

ML. Tikriausiai ir tų dendrochronologų Anglijoje yra gerokai daugiau negu Lietuvoje? Beje, kiek jų esama?

R. Pukienė. Šiuo metu su istorine mediena kokie trys dirba. Kaune – dr. Adomas Vitas, Klaipėdoje archeologas Mindaugas Brazauskas. Yra ir specialistų, dirbančių su dabar augančiais medžiais. Tai prof. Vida Stravinskienė, dr. Jonas Karpavičius Vytauto Didžiojo universitete, dr. Romas Pakalnis buvusiame Botanikos institute (dabar Aplinkos tyrimų centras).

ML. O miškininkai?

R. Pukienė. Jie medžių rieves matuoja, tačiau jų tikslas – žinoti, kokį tūrį medienos pavyko priauginti per dešimtį metų ir pan.

ML. Ar kiekvieną tiriamą medinį daiktą pavyksta datuoti dendrochronologiniu metodu?

R. Pukienė. Neretai man atneša keletą medinių daiktų ir sako: „Datuok“. O tame daikte tik 30 rievių. Man to per maža. Turi būti mažiausiai 50 rievių. Serija turi būti ilga, tada koreliacija su etalonu statistiškai patikimesnė. Turi būti tinkama tyrimui medžio rūšis, kuriai turime etaloninę skalę. Taip pat būtų gerai iš tiriamos konstrukcijos turėti keletą pavyzdžių, tada galėtume išvesti vidurkius, niveliuodami individualius serijų skirtumus.

ML. Bet toje konstrukcijoje gali būti kelių skirtingų medžių pavyzdžių, atvežtų iš skirtingų vietų.

R. Pukienė. Jos ir turi būti iš skirtingų medžių. Jeigu bus vieno medžio, negausime papildomos informacijos. Tačiau vietovė turi būti artima. Pavyzdžiai, kurių rievių ritmika labai skiriasi, atmetami.

ML. O jei skirtingas tų medžių augimo laikotarpis?

R. Pukienė. Gali būti ir skirtingas laikotarpis. Neseniai teko tyrinėti Vilniaus žemutinės pilies tilto konstrukcijų liekanas iš XVI amžiaus. Paaiškėjo, kad poliai yra iš anksčiau stovėjusio tilto, o statramsčiai visai kito laikotarpio. 30 metų skirtumas tarp tų laikotarpių. Archeologams kartais padedame išskirti įvairius tos konstrukcijos statybos ar perstatymo laikotarpius.

ML. Esate archeologų dešinioji ranka? O gal visai savarankiška tyrinėtoja?

R. Pukienė. Archeologai tiekia man medžiagą ir domisi mano išvadomis. Juos paprastai domina medžio kirtimo data, t. y. kada pastatytas iš tos medienos statinys. Tačiau savo tyrimuose galiu išpešti gerokai daugiau informacijos, ir visų pirma apie klimato sąlygas, jau minėtus saulės aktyvumo ciklus, miškų augimo dėsningumus skirtingais amžiais. Archeologų šitie dalykai nedomina, tad tuos tyrimus tęsdama jau esu savarankiška mokslininkė. Galiu tą medžiagą analizuoti nepriklausomai nuo archeologų poreikių.

ML. Ar dažnai vykstate į tarptautines konferencijas?

R. Pukienė. Stengiamės daugiau dalyvauti tarptautinėse konferencijose, nes Lietuvoje nedaug šios krypties tyrinėtojų. Šiemet važiuosime į pasaulinę dendrochronologų konferenciją Rovaniemi mieste Suomijoje. Kasmet stengiamės išvažiuoti į Europos dendrochronologų konferencijas. Stengiamės palaikyti ryšius su kitų šalių tyrinėtojais, taip pat ir su medienos prekybos kilmės tyrinėtojais, tos srities tarptautiniais ekspertais.

Iš Vilniaus žemutinės pilies kultūrinių sluoksnių yra surinkta apie 3000 įvairių medinių konstrukcijų nuopjovų – pavyzdžių dendrochronologiniams tyrimams. Išanalizuota kol kas gal koks penktadalis. Ištirtų pavyzdžių rievės, papildžius informacija iš istorinių pastatų medžio konstrukcijų, leido sudaryti tūkstančio metų trukmės etaloninę pušies rievių chronologiją ir 330 metų ąžuolo etaloną. Nustatytos medžių kirtimo datos atskleidė kartais ir netikėtų chronologinių detalių apie nerašytą Lietuvos istoriją. Ateityje laukia nemažai atradimų. Datuoti medienos pavyzdžiai išsaugomi – tobulėjant dendrocheminiams, elementų izotopinės analizės, genetiniams ir kitiems tyrimo metodams datuotos metinės rievės bus unikalus archyvas įvairiems moksliniams tyrimams.

Kalbėjosi Gediminas Zemlickas

Nuotraukose:

Dabartinio pušies kamieno skerspjūvis

Dr. Rūtilė Pukienė pasakoja apie Vilniaus žemutinės pilies medinius radinius

Mediniai radiniai iš Žemutinės pilies XIV–XV a.