Apie ekspertizę (2)

Kita vertus, žmonės kultūros bei kitus leidinius skaito, kur pakliuvo, ne vien viešose erdvėse. Taip rodo visi iki šiol šalyje ir užsienio valstybėse atlikti skaitybos tyrimai. Kaip tik dėl to ir knieti šio eksperto paklausti, o kaip tada, jeigu aš, pavyzdžiui, kultūros leidinį mėgstu skaityti ne viešoje, bet privačioje erdvėje? Tarkim, vakarais savo kambarėlyje? O jeigu jį skaitau savo lovoje prieš miegą? Tai nejaugi žinodamas, kad SRTR fondo vadovai pirmiausia darys „investiciją į viešą erdvę“ su vienu ar kitu kultūros leidiniu turėsiu pusnuogis lėkti iš savo lovos ieškoti tos „viešos erdvės“ (troleibuso, skvero, parko, gatvės, pliažo, paupio ir pan.), kur galėčiau šį leidinį paskaityti, kad tik tam ar kitam mano pamėgtam leidiniui skaitydamas kokių nors papildomų blogybių nepridaryčiau, kad tik jis SRTR fondo investiciją per tą nelemtą „viešą erdvę“ gautų?

Kaip žmonės sako, iš didelio rašto išėjo iš krašto. Skaitai tokius ir kitus panašius iš užsienio kalbų atklydusius stilistinius posakius ar sąvokas, nieko naujo ir aiškaus nesakančius, visai prie lietuvių kalbos nepritampančius, bet vis labiau ir labiau brukamus į mokslinę lietuvių kalbą. Tada susimąstai, iš kur tas savo gimtosios kalbos, tokios senos ir garbingos, menkinimas bei darkymas? Kas tai – duoklė abejotinai šių laikų madai, aklas užsienio specialistų mėgdžiojimas ir sekimas jais, ar pašėlęs noras atrodyti kuo šiuolaikiškiau ir nauju, svetimu terminu ar fraze (nors ir visai netinkama, sunkiai suprantama, kupina dviprasmybių) bent kiek padidinti savąjį mokslininko įvaizdį? O gal visa tai – vien varganas neišmanymas, neleistinas savo kalbos negerbimas ir nedovanotinas jos teršimas?

Prie tos pačios mūsų laikų lietuvių kalbos menkinimo nelaimės priskirčiau ir kitas bėdas, plintančias šalies mokslininkų veikloje, kurios priklauso vien tik nuo pačių Lietuvos mokslininkų supratimo, jų reiklumo sau ir kitiems, pagaliau patriotizmo ir, žinoma, išprusimo, požiūrio, intelekto, kultūros. Tai – ir plačiai šiuo metu plintąs mokslo traktatuose, disertacijose ar magistrų darbuose užsienio mokslininkų bei kitų specialistų pavardžių rašymas vien originalo forma, visai be lietuviškos tų pavardžių transkripcijos (kokiose apgailėtinai komiškoje situacijoje dėl to vėliau tardami lietuviškai tas užsieniečių pavardes kartais atsiduria patys autoriai bei jų kolegos! O ką kalbėti apie kitus skaitytojus? Kur dar nepagarba savajai kalbai?). Tai – ir nežinia iš kur atklydęs lietuvių bei kitų šalių autorių, minimų moksliniuose straipsniuose, disertacijose, magistrų darbuose, vardų (ką ten vardų, net ir vardo inicialų!) neberašymas ir t. t.

Tokiais atvejais visada pasižiūriu, kas tokios mokslinės monografijos, straipsnio ar mokslinio jų rinkinio autorius, recenzentai ir redaktorius, disertacijos ar magistrantūros baigiamojo darbo mokslinis vadovas, oponentai, galiausiai – kas tos mokslo ar mokymo įstaigos vadovas? Toks savo gimtosios kalbos negerbimas, elementarios rašto kultūros ir etikos nepaisymas labai daug ką sako ne vien apie tos institucijos, bet visų jos specialistų, ypač jos vadovų mokslinį lygį, mokslinę etiką, kultūrą, intelektą, pagaliau dalykinius reikalavimus, mokslo darbų preciziškumą bei jų įforminimo reglamentus. Bet visa tai atskira ir labai svarbi tema. Palikime ją kitam kartui...

Dar vienas didelis priekaištas ekspertams būtų tas, kad vertinimuose apie kultūros leidinius jie nepaskelbė savo atliktų ekspertizių faktinių duomenų – konkrečių skaičių bei deramai apibendrintos (tarkime, atliktos matematiniais statistiniais ar kitais metodais) jų analizės. Tiesa, iš redakcijos prierašo matome, kad šiame laikraštyje yra spausdinami ne visų devynių leidinių, o tik Mokslo Lietuvos ekspertų vertinimai. Šiuo atveju ekspertai turėjo skaitytojams skelbti ne vien savo nuomonę, bet pateikti ir šio laikraščio ekspertizės faktografinius duomenis, pirmiausia tuos, kurie pagrįstų ir motyvuotų jų pačių padarytus laikraščio vertinimus. Be to, ten, kur laikraštis lyginamas su kitais kultūros leidiniais, turėjo būti skaitytojams paskelbti dar ir tai įrodantys (bent jau fragmentiški) kitų leidinių ekspertizių lyginamieji duomenys. Mat moksle norint palyginti kokius nors dviejų ar daugiau tiriamųjų objektų požymius be lyginamosios analizės niekaip neišsiversi. Kodėl ekspertai jos neatliko?

Taigi ekspertų vertinimuose, kaip minėta anksčiau, liko gana daug neaptartų kultūros leidinių ekspertizės(-ių) metodologijos ir metodikos dalykų. Be viso to neįmanoma atlikti geros mokslinės ekspertizės. Kiti ekspertizės metodikos klausimai minėtuose ekspertų vertinimuose suformuluoti labai abstrakčiai ar paminėti tik prabėgomis. Tai rodo, kad ekspertizės metodologijai ir metodikai ekspertai skyrė per mažai dėmesio. Manau, dėl to atlikdami ekspertizes jie nebeįstengė net surinkti šių ekspertizių empirinių duomenų. Veltui gaištume laiką jų ieškodami minėtų ekspertų vertinimuose. Konkrečių ekspertizės faktų ir duomenų apie tyrinėtus kultūros leidinius vertinimuose nėra nė vieno. Visa tai kelia daug klausimų ir pagrįstas abejones. Jas toliau ir aptarsime.

Ar buvo atliktos kultūros leidinių ekspertizės?

Į pastarąjį klausimą sunku atsakyti net ir labai stropiai išanalizavus ekspertų vertinimus. Ir toliau lieka mįslė – kodėl ekspertų vertinimuose nėra jų rezultatų? Pagaliau ar buvo gauti, deramai apdoroti ir apibendrinti bent kokie nors šių ekspertizių duomenys? Jeigu buvo, tai kodėl jie nepaskelbti? Na, o jei ekspertizių išvis nebuvo, tai iš kur tada atsirado minėti kultūros leidinių ekspertų vertinimai, koks yra šių vertinimų mokslinis lygis bei patikimumas, kiek ekspertų vertinimai pagrįsti realiais faktais?

Toliau tęsiant ekspertizių ir jų rezultatų paiešką, vis dėlto reikia prisiminti vieną šiuo atveju itin svarbų faktą. Laikraštis Mokslo Lietuva paskelbė šių dviejų ekspertų ir šio vieno laikraščio (iš devynių tirtų leidinių) vertinimus. Tad lai minėti ekspertai nerūstauja dėl visų šių mano pastebėjimų, jeigu jie atliko visų SRTR fondo remiamų kultūros leidinių ekspertizes, kaip dera šiuos dalykus ištyrė, o ekspertizių duomenis ir visą kitą jų metu surinktą faktografinę medžiagą (ekspertizių statistinius duomenis, apibendrintus faktografinių analizių matematinius rodiklius, schemas, ekspertų vertinimų apibendrinimus ir pan.) perdavė tiesiai užsakovams.