Kaip žlugdomas Lietuvos mokslas ir studijos

Kita vertus, valdyti ir kvailinti mažai išsilavinusią visuomenę, kelti joje sumaištį bei drumstame vandenyje vykdyti asmeninius ir „grupinius“ projektus yra nepalyginamai lengviau negu išsilavinusių piliečių, tvarkingos demokratijos valstybėje sąžiningu bei kvalifikuotu darbu kurti gerovę visiems, o kartu ir sau.

Mokesčių mokėtojų pinigų skirstymas

Lietuvoje valdžia perskirsto apie 33 proc. šalyje sukuriamo bendrojo vidaus produkto (BVP). 2007 m. valdžios perskirstymas sieks apie 30 mlrd. litų. 1 paveiksle apytikriai pavaizduotas šių valdžios disponuojamų lėšų paskirstymas.

Matome, kad valstybė universiteto studento mokymui, studijoms, stipendijoms, paskoloms ir socialiniam rėmimui kartu sudėjus skiria mažiau negu moksleiviui, apytiksliai 2–3 kartus mažiau negu pensininkui ir apie 10 kartų mažiau negu kariškiui. Mokslui ir studijoms, kartu su studentų rėmimo ir kitomis mažai susijusiomis su studentų mokymu ir baziniais moksliniais tyrimais lėšomis, iš valstybės skiriama tik 0,8 proc. BVP. Tuo tarpu studijų proceso užtikrinimui ir su tuo susijusiems moksliniams tyrimams kartu su ūkio ir administracinėmis išlaidomis 48 universitetams ir institutams, kartu su bibliotekomis ir bazėmis tiesiogiai iš biudžeto 2006 m. skirta tik 341 mln. Lt, t. y. 0,42 proc. BVP. Tiek normalioje valstybėje būtina skirti vien fundamentiniams ir taikomiesiems moksliniams tyrimams, būtiniems studijų kokybės, šalies kompetencijos užtikrinimui ir mokslininkų rengimui. Taigi mūsų valstybei universitetinis mokslas ir moksliniai tyrimai kainuoja be galo mažai.

Nepaisant to, dabar tapo labai populiarūs mitai, kad aukštajam mokslui lėšų skiriama pakankamai, tik jos naudojamos neveiksmingai. Užtenka įvykdyti kažkokią reformą ir viskas bus gerai. Netgi LR Prezidentas ne kartą viešai pareiškė, kad lėšų aukštajam mokslui skiriama pakankamai, tik jos neveiksmingai naudojamos. Tarsi kitose srityse valstybės lėšos būtų naudojamos veiksmingiau. Tipiškas naujausias pavyzdys: „Maždaug po 13 mln. litų, kasmet skiriamų Narkotikų kontrolės ir narkomanijos prevencijos 2004–2008 m. programai, išmetami į balą. Valstybės kontrolė, atlikusi šios programos auditą, išvadas prieš keletą dienų pateikė Seimo Narkomanijos prevencijos komisijai. Su jomis susipažinęs ne vienas komisijos narys pakraupo: nė vienoje audito išvadų nėra užuominos, kad už programos įgyvendinimą atsakingas Narkotikų kontrolės departamentas būtų padaręs ką nors gera“. (Delfi, 2007 m. sausio 22 d.).

Už 13 mln. Lt Lietuvoje išsilaiko 10 mokslo institutų, rengiančių per 100 doktorantų, parašančių dešimtis knygų, keletą šimtų mokslinių straipsnių, dalyvaujančių kelių universitetų studijų procese, priimančių šimtus ekskursijų, surengiančių daugiau kaip tūkstantį kitokių renginių (Planetariume, observatorijose ir kitur). Juose dalyvauja dešimtys tūkstančių moksleivių ir mokslo naujienomis besidominčių žmonių. Tačiau negi tai kam nors rūpi. Kad mokslo ir studijų lėšos naudojamos neveiksmingai, ir tikrai daugiau jų nereikia, pastarojo dešimtmečio mokslo ir studijų „reformatoriai“, mokslo tvarkytojai ir valdytojai įtikino beveik visą Lietuvą.

Dabar pasigirdo siūlymai beveik visą universitetinio mokslo naštą sukrauti ant studentų ir jų tėvų pečių, nematant kitų, nepalyginamai „riebesnių“ valdžios išlaidų grafų (išskyrus mikroskopinį mokslo institutų stulpelį), valstybei nusiimant finansinę atsakomybę už universitetus ir institutus tik pasiliekant teisę „valdyti“, o valdžios perskirstomus 33 proc. BVP paliekant bet kam (didžiąją dalį – pravalgymui), tik ne mokslui ir studijoms. Turint mintyje, kad Lietuvoje net 27 proc. vaikų gyvena (lietuviško, o ne europietiško) skurdo sąlygomis, Latvijoje – 22 proc., Čekijoje – 9 proc., (Veidas, 2007 m. kovo 22 d.), tai jeigu toks aukštojo mokslo finansavimo modelis ir galimas, teoriškai į pagerėjimą gali atvesti tik po kelerių (5–8) metų, nes tik naujai priimami studentai atsineštų po dešimttūkstantinį „krepšelį“ kiekvienais metais. O kol tai įvyks, jau dabar nedelsiant būtina bent padvigubinti mokslo ir studijų biudžetinį finansavimą. Nors iki 1,5 proc. BVP, vietoj seniai prižadėtų 2 proc. BVP. Tik tokiu atveju 2008 m. jaunas mokslų daktaras „į rankas“ gautų apie 2 tūkst. Lt, o vidutinis dėstytojo ir tyrėjo atlyginimas priartėtų prie 2008 m. vidutinio šalies tarnautojo atlyginimo.

„Lietuvoje į mokslininką dažniausiai žvelgiama kaip į mokslinį rekrutą, represuotiną ir kitaip išnaudotiną žmogiškąją priemonę, kuri geriausiai turėtų atsiskleisti sudarant jam kuo sunkesnes veiklos sąlygas“ [...]. „Lietuvos mokslui gresia fizinis ir dvasinis išnykimas...“ (Naujasis židinys-Aidai, 2005 m. gegužės mėn.).

„Lietuvos aukštojo mokslo stiprioji pusė yra ne tik nemokamos studijos studentams, bet ir dėstytojų darbas labdaros pagrindais. Tai leidžia valstybei sutaupyti biudžeto lėšų ir investuoti jas į perspektyviausias valstybės pažangos sritis – žemės ūkį ir asfaltą.“ (Dienos citata, Delfi komentatorius, 2007 m. kovo 15 d). „Tiksliai kaip į taikinį, net reklama buvo BPD, kur asfaltą delnu trankė“, „ […] žmogus visai nepajuokavo, tiesiai į dešimtuką pataikė“ „Visame pasaulyje visos šalys siekia, kad jų tauta būtų kuo labiau išsimokslinus, bet Lietuvai to nereikia. Čia siekiama visiškai sunaikinti mokslą, daroma, kad jis būtų prieinamas tik elito palikuonims. Matomai, valstybės pareigūnams nėra „otkato“ iš mokslo.“ „Gerai pasakyta. Bet valdžia apsimes šito negirdėjusi.“ (Citatos komentarai, ten pat).

„Ar pasidavę fatalizmui ir nesiimdami valingų politinių sprendimų neartėjame prie oligarchinio valdymo, prie modelio šalies su įtakinga oligarchų grupe ir didele, tačiau lengvai manipuliuojama skurdo klase?“ (2005 m. metinis LR Prezidento V. Adamkaus pranešimas)

1 pav. Valdžios iš mokesčių mokėtojų surinktų lėšų (apie 33 proc. BVP) paskirstymas, BVP procentais

PS – pensijos, socialinė ir sveikatos apsauga (apie 1 mln. pensininkų), ŠV – švietimas (apie 650 tūkst. moksleivių), ŽŪ – žemės ūkis, VV – valstybės valdymas, VT – viešoji tvarka ir visuomenės apsauga, KA – krašto apsauga (pusė lėšų – 19 tūkst. – personalui išlaikyti), Un – universitetai (144 tūkst. studentų, 2 tūkst. doktorantų, 4 tūkst. mokslininkų ir t. t. ), MI – valstybės ir universitetų mokslo institutai (1,4 tūkst. mokslininkų, 300 doktorantų ir t. t.), bU ir bI – būtina universitetams ir mokslo institutams pagal vyriausybės patvirtintą Metodiką (Valstybės žinios, 2006, Nr. 108-4114), daugkartinius valdžios įsipareigojimus ir pažadus. Šaltiniai: LR Finansų ministerija, Statistikos departamentas, valstybės biudžeto įstatymai, LR Vyriausybės nutarimai, LR Švietimo ir mokslo ministro įsakymai dėl asignavimų mokslo ir studijų institucijoms paskirstymo, Lietuvos konvergencijos 2005 m. programa. Santykinė straipsnyje pateikiamų diagramų paklaida neturėtų viršyti 10 procentų. Atkreiptinas dėmesys, kad dėl nebiudžetinių lėšų įskaitymo į biudžetą ir neteisingos metodikos Statistikos departamento skelbiamas aukštojo mokslo ir mokslinių tyrimų biudžetinis finansavimas, lyginant su tikruoju, yra padidintas apie 20–50 procentų.