Enciklopedija gyvam kraštui – Mažajai Lietuvai

Lyg vaikščiotų po Šventąją žemę

Karaliaučiaus Šv. Šeimynos lietuvių katalikų parapijos klebonas kanauninkas Anupras Gauronskas, sveikindamas MLE III tomo kūrėjus, prisiminė laikus, kai ryžosi vykti kunigo misijai į Karaliaučiaus kraštą. Labiau patyrę kunigai įspėjo, koks tai sudėtingas kraštas, tad vargu ar paprasta bus pritapti. Juk ten gyvena nauji žmonės, suvažiavę iš įvairių Tarybų Sąjungos vietų, senųjų gyventojų neliko. Vis dėlto A. Gauronskas ryžosi ir nenusivylė. Rado žmones, kurie ten gyvendami jaučia, kad tai nepaprastas kraštas, ir ne vienas sutiktasis A. Gauronskui yra sakęs, kad vaikšto čia tarsi po Šventąją žemę. Tragiškas Karaliaučiaus krašto senųjų gyventojų likimas, tačiau tai gyvas kraštas – Mažvydo, Donelaičio, Rėzos, Vydūno žemė. Lankydamas šių lietuvių raštijos ir kultūros milžinų gyventąsias vietas kunigas A. Gauronskas tvirtina jaučiąs po kojomis iš šios šventos žemės sklindančią ypatingą jėgą, kuri kunigą stiprina jo kasdienėje veikloje. Daugybę kartų kunigui Anuprui teko šį kraštą išvažinėti skersai ir išilgai, susitikti su daugybe įvairiausių žmonių, o dabar štai tą kraštą laiko savo rankose – Enciklopedijos naujo tomo pavidalu.

Truputį perfrazuojant kunigą A. Gauronską, būtų galima pasakyti, kad Mažosios Lietuvos enciklopedija – tai Didžiosios Lietuvos mažas lopinėlis. Mažas, bet labai reikšmingas, iš ten plito lietuviškas spausdintas žodis. Todėl labai svarbu, kad apie Mažąją Lietuvą žinotų ne tik Didžiojoje Lietuvoje, bet ir pasaulyje. Todėl ši Enciklopedija ir taps įvairiakalbė, to rengėjams reikia tik palinkėti.

Karaliaučiaus miesto Liudviko Rėzos lietuvių kultūros draugijos pirmininkė Laima Meščeriakova-Drazdauskaitė dėkojo visiems, kurie nuoširdžiai įsimylėję šį kraštą, kadangi be meilės ir pasiaukojamo darbo negimtų ir MLE tomai. Juk ir Karaliaučiaus miesto lietuviai susibūrė į savo kultūros draugiją tam, kad galėtų išlaikyti savo lietuviškumą. Tik būdami kartu gali to pasiekti. Enciklopedijų kūrėjai sugeba tą veiklą įamžinti, atranda tuos lietuvybei nusipelniusius asmenis, kurių darbai išliks Lietuvos kultūros istorijoje.

Tarsi mažas gintaro inkliuzas

Prof. Domas Kaunas pastebi nuolat tobulėjančius MLE tomus, III tomas gerokai skiriasi net nuo I tomo. Specialisto akis bemat atkreips dėmesį į kokybiškesnį redakcinį darbą: labai vaizdinga iliustracinė medžiaga, ne tik svariai papildanti tekstus, bet ir atliekanti savarankišką informacinę funkciją. Tai MLE vyriausiojo redaktoriaus pavaduotojo leidybai Vytauto Kaltenio nuopelnas. D. Kaunas atkreipia dėmesį į gerą knygos dizainą. Ji patogi vartyti, kokybiška spauda, o spalvotos iliustracijos vertintojui netgi priminė mažus inkliuzus gintare. Sunku būtų to krašto spaudos lygį suvokti be spalvotų iliustracijų: vestuvių liudijimo, Birutės draugijos nario bilieto, spėjamo didžiojo prūsų herbo iš XVI a. rankraščio, dailininko Eduardo Gizevijaus Prūsų piešinio (XIX a.) ir kitų dalykų, kurie šiam Enciklopedijos tomui teikia net tam tikro prašmatnumo.

Pasak D. Kauno, MLE dabar pradėsianti kelionę per bibliotekas, tapusi ir asmeninių bibliotekų vertinga knyga dar ilgai tarnaus kaip žinių šaltinis ir lietuviškosios kultūros parankinė knyga visiems, kuriems rūpi tą kultūrą pažinti. Po visų numatytų leidybos darbų profesorius paragino pagalvoti ir apie elektroninę MLE versiją, kuri dar labiau išpopuliarins šį vertingą veikalą. Dar ankstesnių tomų sutiktuvėse kalbėta ir siūlyta parengti MLE ne tik kompaktiniame diske, bet ir prenumeruojamą, on-line versiją. Metai iš metų kartojami siūlymai rodo jų teisingumą ir vykdymo būtinumą.

Kadangi MLE I tomo tiražas jau išsemtas, D. Kaunas siūlo po visų didžiųjų MLE užbaigos darbų pagalvoti apie tomo naują leidybą, bet ne kartojant, o iš I tomo parengiant du tomus, nes atsiranda vis naujos vertingos medžiagos, kuri turi būti prieinama, žinoma skaitytojams. Mažoji Lietuva nusipelno daugiatomės ir daugiakalbės enciklopedijos.

O pabaigai pasiremsime Vytauto Gocento mintimi: MLE reikšmė pirmiausia vertintina šviečiamuoju, moksliniu ir kultūriniu požiūriu, tai puiki parankinė priemonė mokykloms, universitetams, turistams, bet ne tik. Tai svarbus veikalas sprendžiant Karaliaučiaus krašto ateities problemą, kuri vis dar neapibrėžta tarptautinės teisės požiūriu: Berlyno-Potsdamo 1945 m. sutartyje numatyta sušaukti tarptautinę taikos konferenciją šiai problemai spręsti. Tačiau ji ligi šiol taip ir nesušaukta.

Gediminas Zemlickas