Aukštojo mokslo reforma: viskas nuspręsta?

Nerijus Stasiulis

Vyriausybės sprendimas parodė, jog, paklūstant akademinės nomenklatūros valiai, buvo visiškai sužlugdytos aukštojo mokslo reformos viltys, ir taip aukštųjų mokyklų degradacija pasiekė finišo tiesiąją.

Neatlikus jokios esminės pertvarkos, akademinės nomenklatūros pastangomis išpūsta aukštojo mokslo sistema (kuri yra ne kas kita, o didele dalimi studijų ir mokslo imitavimo bei pinigų rijimo mechanizmas) griebsis paskutinio šiaudo. Kadangi ji šiuo metu yra labai arti bankroto ribos, nebegali laukti, todėl jau šį rudenį bus priimtas neatšaukiamas sprendimas įvesti visuotinę studijų įmoką, kurios esmė – įstatymais priversti studentus padengti bankrutuojančios imitacinio aukštojo mokslo sistemos kaštus.

Apie kokybę kalbėti net neverta, ir degradacija jau užprogramuota. Bankrutuojančios sistemos neišgelbės jokie iš studentų prisiplėšti pinigai. Jau netrukus bus pasiekta kritinė riba, o „gelbėti“ aukštąjį mokslą bus patikėta Laisvosios rinkos instituto „ekspertams“, kurie su savo radikaliomis „laisvosios rinkos nematomos rankos idėjomis“ jau dalyvavo ne vienoje valstybinio turto „prichvatizavimo“ akcijoje. Rezultatas bus toks: palikus aukštąsias mokyklas „nematomos rankos“ valiai, jos ims konkuruoti anaiptol ne studijų ir mokslo kokybe, bet siekiu žūtbūt pritraukti ir prisivilioti kuo daugiau studentų, atnešančių savo pinigus. Čia laimės geriausia reklama ir didžiausias oportunizmas, pinigų darymo mašinos, bet ne geriausi universitetai. Taip aukštasis mokslas bus visiškai sužlugdytas.

Dalis aukštųjų mokyklų bankrutuos, o to tik ir laukia jų turimos žemės ir pastatų ištroškę nekilnojamojo turto rykliai. Kad nevyktų tikra reforma ir kuo skubiau būtų įvestas mokestis, meldžiasi ir bankai, nes jiems tai nauja injekcija, praktiškai neišsenkantis pajamų šaltinis – priversti už studijas visą kainą mokėti studentai turės imti paskolas.

Šitaip „privatizavus“ aukštąjį mokslą bus padarytas precedentas sužlugdyti ir kitas sritis. Jau rengiama sveikatos apsaugos „reforma“ pagal „laisvosios rinkos principus“. Tai atves valstybę prie nepataisomos degradacijos. Akademinė ir politinė nomenklatūra, aukštojo mokslo ir valstybės „elitas“ tikisi sausi išlipti iš balos. Susikūrę aprūpintą gyvenimą sau, nepatenkintiesiems jie mielai pasiūlys emigruoti į labiau ekonomiškai išsivysčiusias šalis, o darbo jėgos trūkumą kompensuos imigrantais iš Rytų. 10 proc. „elito“ ir 90 proc. aptarnaujančiojo personalo – tai niūri, bet reali Lietuvos vizija.

Mokesčio klausimas jau senokai būtų buvęs išspręstas „laisvosios rinkos“ ir akademinės nomenklatūros naudai, jeigu ne saujelė akademinės bendruomenės, studentų ir piliečių, praėjusią vasarą ir rudenį laiku pakėlusių triukšmą. Tai lėmė, jog akivaizdus aukštojo mokslo vedimas į degradaciją bent trumpam atidėtas. Buvo atsiradę vilčių, kad pajudės tikra, esminė aukštojo mokslo reforma.

Vyriausybė svarstė įstatymo pataisas, kuriomis universitetų valdymas patikimas iš visuomenės atstovų sudarytoms taryboms, nepriklausomoms nuo akademinės nomenklatūros, besipriešinančios bet kokioms reformoms. Deja, akademinė nomenklatūra dar kartą įrodė, kad aukščiau jos – tik dangus, o Vyriausybė patvirtino bei Seimui teiks Mokslo ir studijų įstatymą, kuris padėties niekaip nekeičia.

Klausimas tėra vienas – ar dabar atsiras pakankamai sąmoningų studentų, kurie drąsiai ir be kompromisų pasipriešins akademinės bei politinės nomenklatūrų savivalei? Jeigu ne, tuomet jau po kelerių metų visiems bus akivaizdu, kad belieka tik akyse degraduoti, emigruoti arba loti ir kaukti prieš mėnulį.

Ką jums daryti, spręskit patys.