Lietuvos padėtis nedžiugina

Visos Rytų ir Vidurio Europos šalys, t. y. posocialistinės šalys, nuo šio dešimtmečio pradžios patiria staigų demografinį nuosmukį, kuris labiausiai jaučiamas posovietinėse šalyse. Prasidėjo depopuliacija, daugiau žmonių miršta nei gimsta. Vyksta esminiai šeimos gimstamumo pokyčiai: mažėja vedybų, vedybos atidedamos vėlesniam laikui, vis dažniau šeimos kuriamos jų oficialiai neregistruojant, gausėja nesantuokoje gimusių vaikų. Šie pokyčiai, tokie spartūs ir taip staiga prasidėję visose posovietinėse šalyse, reikalauja bendrų pastangų juos vertinant. Svarbu įvertinti šių šeimos kitimo procesų fundamentalumą ir laikinumą. Kai kuriuos minėtus šeimos pokyčius lėmusios priežastys buvo ir postūmiu naujoms demografinėms tendencijoms. Šio dešimtmečio pradžioje pablogėjusios gyvenimo sąlygos lėmė nenorą įsipareigoti šeimai, vaikams. Kai nestabili situacija, keičiasi šeimos kūrimo strategija, šeimos formos.

Spalio pradžioje Vilniuje tarptautinę konferenciją "Demografinės raidos nuoseklumai ir prieštaringumai: prielaidos kartų kaitai" surengė Lietuvos filosofijos ir sociologijos institutas, Lietuvos demografų asociacija bei Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės.
Konferenciją organizuoti padėjo Europos demografinių tyrimų asociacija, rėmė Atviros Lietuvos fondo programa "Rytai - Rytai" bei Lietuvos valstybinis mokslo ir studijų fondas.
Konferencija truko dvi dienas. Norėta apžvelgti, kokia mūsų valstybės demografinė situacija, kodėl mūsų šalyje mažėja gyventojų, kokia padėtis šiuo požiūriu yra kitose panašaus likimo posovietinėse šalyse, palyginus su kitų pasaulio šalių demografine situacija. Norėta atnaujinti anksčiau mokslininkų užmegztus ryšius, prisiminti bendradarbiavimo patirtį, bendrai nutarti, kaip atkreipti valdžios dėmesį į sudėtingus socialinius reiškinius.

Profesorius Jonas Grigas

XX amžius buvo mokslo revoliucijos amžius, tačiau jis taipogi atvėrė plyšį tarp mokslo ir visuomenės. Tas plyšys palaipsniui virto ištisa praraja. Mokslininkų ir visuomenės uždavinys yra siaurinti šią prarają. Aš esu fizikas, vienas iš tų, kurį domino platesnis požiūris į mokslą ir pasaulį. Studijavau puslaidininkių fiziką, disertacijas apgyniau iš fazinių virsmų ir feroelektros, o docento ir profesoriaus diplomus gavau iš radiofizikos. Visą laiką stengiausi kuo daugiau sužinoti. Tačiau mūsų amžius yra žinių sprogimo amžius ir visko žinoti neįmanoma. Svarbių mokslo žinių yra tiek daug ir jų daugėja taip sparčiai, kad netgi nieko daugiau neveikdamas, o tik skaitydamas mokslo žurnalus, nespėtum sekti net siauros mokslo srities naujovių. Dar sunkiau yra jas paaiškinti visuomenei.

Ar atsilaikys rektorius? Iš kairės - Mokslo ir studijų departamento direktorius prof. R. Sližys, Vilniaus universiteto rektorius prof. R. Pavilionis ir Lietuvos mokslų akademijos prezidentas akad. B. Juodka

Spalio 23 d. Miškų ir saugomų teritorijų departamento salėje paminėtas Lietuvos žaliųjų judėjimo dešimtmetis. Žalieji prabilo tada, kai dar Sąjūdis tylėjo - nebuvo Sąjūdžio. 1987-1988 m. susikūrė pirmieji gamtosaugos klubai: Vilniuje "Žemyna", Kaune "Atgaja", Klaipėdoje "Žvejonė", Šiauliuose "Aukuras". Jų iniciatyva 1988 m. spalio 15 d. Dotnuvoje įvyko žaliųjų organizacijos steigiamoji konferencija. Susikabinę rankomis žalieji apjuosė Ignalinos AE, protestuodami prieš 3-jo bloko statybą, 1988 m. surengė aplinkosauginį protesto žygį, o po metų - Taikos žygį. Protestavo prieš Kaišiadorių HAE ir naftos terminalo prie Baltijos jūros statybą. Rengtos akcijos prieš sovietų kariuomenės daromą ekologinę žalą kraštui ir siekiant paspartinti Saugomų teritorijų įstatymo priėmimą.

Didžiausi ginčai dėl valstybinių mokslo institutų vertinimo jau praūžė, tačiau šis klausimas išlieka aktualus. Vertinimo rezultatai turi nemažą reikšmę tolesniam institutų gyvavimui. Be to, jie įdomūs ir dėl juose dirbančių mokslo darbuotojų darbo vertės. Šiame straipsnyje Biotechnologijos instituto direktorius habil. dr. Algimantas Pauliukonis norėtų apsistoti ties vertinimo principais, paliekant ramybėje procedūrinius klausimus bei konkrečius rezultatus. Gera vertinimo sistema turi adekvačiai parodyti realią padėtį, būti aiški ir paprasta. Tam, kad sistema būtų adekvati, turi būti atsižvelgta į realiai egzistuojančią mokslinių darbų specifiką. Dabartinės Studijų kokybės vertinimo centro (SKVC) Mokslo ir studijų institucijų vertinimo taisyklės (SKVC informacinis leidinys Nr. 2, 1996 m. gruodis) bei jų naudojimas daugelio institucijų buvo vertinami labai neigiamai, sukėlė daug nepasitenkinimo, kritikos ir t.t.

"MOKSLO LIETUVOS" SVEČIAS -
KAUNO TECHNOLOGIJOS UNIVERSITETAS

Universitetas - tai galimybių jūra, -

teigia Kauno technologijos universiteto prorektorius akademiniams reikalams, Informatikos fakulteto Programinės įrangos katedros prof. habil. dr. ALEKSANDRAS TARGAMADZĖ, kuris, be to dar yra KTU senato ir "Mokslo Lietuvos" redakcinės kolegijos narys.

Kauno technologijos universiteto prorektorius mokslo reikalams, Senato narys prof. habil. dr. ARŪNAS LUKOŠEVIČIUS šį rudenį dalyvavo Europos universitetų generalinėje asamblėjoje, į kurią buvo susirinkę 426 universitetų atstovai.
Renginys vyko Berlyno laisvojo universiteto salėje. Šis universitetas įkurtas lygiai prieš 50 metų tuometiniame Vakarų Berlyne. Konferencijoje taip pat buvo minimas Bolonijos Didžiosios universitetų chartijos pasirašymo dešimtmetis, apie tai pranešimą skaitė Bolonijos universiteto rektorius. Pirmasis asamblėjos pranešimas buvo pavadintas intriguojančiai - "Universitetai rizikos sąlygomis". Po to vyko diskusijos apie universitetų ateitį - kokią ją mato renginyje dalyvavę rektoriai.
Asamblėjos atgarsius prisiminėme ir kalbėdami su prof. A.Lukoševičiumi.

Amerikos biografijos institutas 1998-ųjų Metų žmogumi išrinko Lietuvos mokslininką prof. habil. dr. Antaną ŽILIUKĄ.
1992 m. profesorius buvo išrinktas Kauno technologijos universiteto pirmojo Senato pirmininku. Jis kartu su Lietuvos aukštųjų mokyklų ir valstybinių mokslo institutų Senatų (tarybų) pirmininkais organizavo ir pirmąją Lietuvos studijų ir mokslo institucijų senatų (tarybų) pirmininkų konferenciją, kurios pirmuoju prezidentu ir buvo išrinktas. Nuo 1994 m. profesorius yra Lietuvos mokslo tarybos narys, nuo 1996-ųjų - Lietuvos mokslų akademijos narys ekspertas. Šiuo metu A. Žiliukas yra universiteto Mechanikos fakulteto Deformuojamų kūnų mechanikos katedros vedėjas.

"Mokslo Lietuvos" skaitytojai profesorių prisimena iš straipsnių, skirtų prieškario aviacijos konstruktoriaus brigados generolo Antano Gustaičio gyvenimui ir kūrybai. A. Gustaičiui skirtą pranešimą prof. A. Žiliukas skaitė ir Dešimtajame mokslo ir kūrybos simpoziume Čikagoje, kur, beje, susitiko ir bendravo su A. Gustaičio dukterimis.
Profesoriaus idee fixe - atkurti A. Gustaičio konstrukcijos lėktuvą ANBO - 41, kuris ne šiaip papuoštų kurią nors Aviacijos muziejaus kertę, bet taptų bet kurios didesnės šventės būtinu atributu, mūsų aviacijos istorijos pasididžiavimu.
Kalbindami profesorių, tikimės, kad jo išsakytos mintys mūsų skaitytojų nepaliks abejingų.

Mūsų pašnekovas - KTU mokslinio centro "Vibrotechnika" direktorius, prof. habil. dr. VALENTINAS SNITKA.
1993-1994 m. V.Snitka dirbo vizituojančiu profesoriumi Campino universitete, Brazilijoje. Stažavosi Olandijoje, Izraelyje. Jungtinių Tautų Vystymo Programos remiamo mokslinių rezultatų komercializavimo tarptautinėje rinkoje projekto vykdytojas. NEXUS (Europos mikrosistemų technologijų kompetencijos tinklo) Valdybos narys ir atstovas Lietuvai. Niujorko mokslų akademijos ir Molekulinių mašinų (JAV) instituto narys.
Šį rudenį V.Snitka lankėsi JAV, Filadelfijoje ir Kalifornijoje, Silicio slėnio firmose, Pensilvanijos universiteto Vartono biznio mokykloje (Wharton Bussines Scool ), kur skaitė paskaitas ir pasirašė bendradarbiavimo sutartį dalyvauti bendroje mokymo programoje "Verslininkystė ir besivystančios rinkos" ("Entrepreunership and emerging markets"). Tai naujas kursas, Vartono mokykloje pradėtas tik šį rudenį.

Šiais metais sukako 30 metų, kai Higienos institute dirba dr. NATALIJA JATULIENĖ. Toks metų tarpsnis Higienos instituto, kurio ištakos siekia beveik 200 metų, apima tik pastarąjį veiklos periodą, o žmogui tai - mokslinės veiklos branda. Dr. N. Jatulienė atėjo dirbti į Institutą tuoj pat po studijų. Čia dirbdama apgynė daktaro disertaciją tema "Biologiškai oksiduojančių kontaktinių stabilizuojančių tvenkinių Lietuvoje sanitarinis - higieninis įvertinimas". Užsienio ir Lietuvos prestižiniuose leidiniuose yra paskelbusi daugiau nei šimtą mokslinių straipsnių. Dirbo moksline bendradarbe, moksline sekretore, direktoriaus pavaduotoja mokslo reikalams, vėl moksline bendradarbe, o pastaruoju metu ji yra Higienos instituto Ekologinės medicinos centro direktorė. Jos iniciatyva du dešimtmečius Higienos institute kas 2 metai organizuojamos Tarptautinės konferencijos visuomenės sveikatos mokslo problemoms spręsti. Jos sumanymu ir rūpesčiu pradėtas leisti kasmetinis serijinis mokslinių straipsnių rinkinys "Sveikata ir aplinka". Dr. N.Jatulienė atstovauja mūsų šaliai JT ir PSO rengiant tarptautinius dokumentus visuomenės sveikatos klausimais, susijusius su kai kuriais aplinkos veiksniais.
N. Jatulienė, nors ir labai užimta, maloniai sutiko atsakyti į keletą klausimų.

Daugelį Lietuvos mokslų akademijos bibliotekai, kuri įkurta 1941 m., keliamų reikalavimų vėliau vykdė bibliografai. Bibliografijos skyrius (tuo metu jis buvo vadinamas sektoriumi) atsirado 1948 m. rudenį. Tikslesnės datos, deja, taip ir nepavyko išsiaiškinti.
Bibliografijos sektorius turėjo užtikrinti kvalifikuotą mokslinių tyrimų, atliekamų Lietuvos MA institutuose, informacinį aptarnavimą.
1955 m. sektorius dirbo dviem kryptimis: mokslinės bibliografijos ir bibliografinės informacijos. Mokslinio bibliografinio darbo srityje reikia paminėti pirmą parengtą bibliografinę rodyklę, bylojančią apie Lietuvos TSR Mokslų akademijos 1941-1954 m. veiklą - "Lietuvos TSR Mokslų akademijos ir jos mokslo darbuotojų leidinių bibliografija. Knygos, 1941-1945".
1961 m. Bibliografijos sektoriaus bazėje įsteigtas Mokslinės bibliografijos skyrius. Savo darbą skyrius koordinavo su Lietuvos mokslų akademijos institutų veikla, su didžiosiomis TSRS ir Lietuvos bibliotekomis.
Remiantis 1980 m. kovo 10 d. Lietuvos TSR Mokslų akademijos Prezidiumo nutarimu "Dėl Lietuvos TSR MA institutų struktūros darbo profilio", buvo patvirtinta nauja skyriaus struktūra. Skyrius pavadintas Bibliografijos skyriumi. Skyrių sudarė Retrospektyviosios bibliografijos, Bibliografinis-informacinis, Automatizuotų katalogų ir Metodinis sektoriai.

Vieną rudeniškai melancholišką spalio pabaigos dieną Vilniaus universiteto Botanikos sode, buvusio Kairėnų dvaro parke, pristatyta viešoji įstaiga "Istoriniai želdynai". Ši nepelno organizacija įkurta š.m. spalio 13 d. Steigėjai - Lietuvos Respublikos Kultūros ministerija, Kultūros vertybių apsaugos departamentas, Vilniaus universiteto Botanikos sodo draugų klubas, Lietuvos kraštovaizdžio architektų sąjunga, Lietuvos dendrologų draugija ir viešoji įstaiga "Kultūros informacijos, vadybos ir investicijų centras". Renginio atidaryme dalyvavo Seimo pirmininko pavaduotojas R.Ozolas, kultūros ministras S.Šaltenis, Vilniaus apskrities, diplomatinio korpuso, visuomeninių organizacijų atstovai ir kiti svečiai, VU Botanikos sodo darbuotojai. Tai aiškiai parodo, kad visuomenės susidomėjimas parkais, senaisiais želdynais vis didėja. Tikriausiai ne be VU Botanikos sodo draugų klubo, kuriam vadovauja energingoji Loreta Musanja, įtakos. Viešosios įstaigos "Istoriniai želdynai" įsteigimas – dar viena iniciatyva, kuriai pradžią davė VU Botanikos sodo draugų klubas. Reikšminga tai, kad kultūros ministras S. Šaltenis suprato iniciatyvos reikšmę ir ją palaikė.

Rūpindamasis mokslo ateitimi, UNESCO generalinis direktorius Federico Mayor knygoje "Manana siempre es tarde" ("Rytoj visada vėlu") pastebėjo, kad "revoliucingiausias mūsų dienų procesas ir stipriausias pamatas pradedant naująjį tūkstantmetį yra geresnių vilčių turėjimas, kai nedaugelis žmonių mokslo žinias perteikia daugeliui". Pasitikdami naująjį tūkstantmetį mūsų šalies mokslininkai taip pat turi apie daug ką pamąstyti, dėl ko ginčytis. Gera proga - Lietuvos MA salėje spalio 22 d. vykusi konferencija "Mokslas pasitinkant Lietuvos tūkstantmetį".

Neseniai habil. dr. Stepui Janušoniui Lietuvos energetikos institute teko dalyvauti diskusijoje, kurioje buvo svarstoma: naudinga ar nenaudinga būtų Lietuvoje iš grūdų pertekliaus gaminti spiritą kaip kurą, įmaišant jo 10% į benziną. Toks sprendimas pasaulyje žinomas. Jo pritaikymas Lietuvoje reikštų, kad dešimtadalis benzininio kuro būtų gaminama Lietuvoje, jo nebereikėtų importuoti.
Diskusija rėmėsi tyrimais, kurie turėjo atsakyti į vienintelį klausimą: brangesnis ar pigesnis bus šis kuras už gryną benziną? Gana detaliai buvo aptartos jo kainą lemiančios priežastys, kritikuoti vienokie ar kitokie požiūriai.
Oponentai laikėsi savo nuomonių, bet priimta nuostata, kad toks kuras bus brangesnis, ir todėl plėtoti šią biomasės energetikos sritį Lietuvoje neverta.
Nepolemizuodamas dėl šio sprendimo, straipsnio autorius nori iškelti kitą problemą: ar kartais mokslininkai neperžengia ribos, pamiršdami pagrindinę mokslo prielaidą - ceteris paribus?

Spalio 22 d. Lietuvos mokslininkų sąjungos būstinės salėje vyko jaunųjų mokslininkų, norinčių dalyvauti LMS darbe, susirinkimas. Jaunieji kolegos atvyko iš Kauno, Klaipėdos ir Vilniaus mokslo institucijų.
Posėdžio metu buvo perskaityti šie pranešimai: "LMS ir jos uždaviniai" (dr. Juras Ulbikas), "Mokslininkų sąjungos institutas ir jo darbai" (habil. dr. Stepas Janušonis) ir "Sveikas gyvenimo būdas" (prof. Elena Moncevičiūtė - Eringienė).

Švietimo ir mokslo ministerijoje ministras Kornelijus Platelis susitiko su šalies apskričių viršininkais bei jų atstovais ir aptarė švietimo sistemos padėtį. Apskričių viršininkai supažindinti su pradėtomis pertvarkomis rajonuose ir klausimais, kuriuos apskričių administracija galėtų padėti spręsti.

Šių metų pačioje pradžioje priimta ir paskelbta nauja Lietuvos Mokslo klasifikacija (VALSTYBĖS ŽINIOS, Nr.6,1998 01 16). Daug ką stebina tai, kad lygiai prieš 50 metų atsiradęs ir sukėlęs daugybę visokiausių interpretacijų ir net politinių bei ideologinių aistrų mokslas – kibernetika (B115) naujoje klasifikacijoje atsidūrė ne fizinių (P) ar technologinių (T), bet biomedicininių (B) mokslų "karalijose" (pagal gyvojo pasaulio klasifikavimą).
Aiškiai matoma, kad mokslo klasifikatoriams iškyla problema - kur dėti kibernetiką?!
Ar logiška, kad kibernetika yra pateikiama tik kaip mokslo šaka, net ne kryptis, kaip bendrųjų biomedicininių mokslų krypties pusšakė ar biofizikos krypties šaka?
Pabandykime prisiminti kibernetikos atsiradimo ir jos sampratos raidos istoriją nūdienos požiūriu ir suvokti pateiktos mokslo klasifikacijos nesusipratimų esmę bei žvilgtelėti į šio mokslo perspektyvą.

Šių metų spalio 24 d. Irkutske staiga mirė prof. habil. dr. Algimantas Janušauskas

Pabaiga. Pradžia Nr. 17

Pedagogas, doras žmogus Mokslininkas P. Šivickis buvo geras savo srities specialistas. Studentai jam jautė pagarbą. Bendravo ir dirbo su žmonėmis, neskirstydamas jų pagal tautybę, pažiūras. Tačiau buvo principingas. Buvę tokių atvejų, kad jo egzaminus laikydavę po kelis kartus net aspirantai (vienam tekę net septynis kartus laikyti tą patį egzaminą). Nors pažinojo ir dirbo kartu, bet nuolaidų nedarė niekam. Prie mokinių darbų ar straipsnių niekada neprirašydavo savo pavardės, nors turėjo tam teisę, nes daug įdėdavo darbo konsultuodamas, patardamas, mokydamas.

Dažnai skaudžiai jaučiame, kad mūsų kalbėjimuose, mąstymuose vis mažiau tokių sąvokų, kaip "meilė", "atjauta", "gailestingumas". Ir tai skelbia moralinių vertybių krizę, skatina nihilizmą. Rusų religinis filosofas I.Iljinas ta proga rašė: "Taip, žmonėse maža meilės. Jie išgujo ją iš mokslo, iš tikėjimo, iš meno, iš politikos ir auklėjimo. Būtent dėl to žmoniją ištiko dvasinė krizė, dar neregėta savo gilumu ir užmoju Nevalia gyventi be meilės. Be jos esame pasmerkti su visa savo kultūra. Meilė - mūsų viltis ir išsigelbėjimas". Mums daug kuo gali pagelbėti ir pažintis su Nikolajaus Berdiajevo (1874-1948) meilės filosofija. Be to, šį garbų religinį mąstytoją paminėti ir Lietuvoje skatina ženklios jo metinės: 50-osios mirties, o kitąmet 125-osios gimimo. Ta proga tikimės sulaukti "Asvejos" leidykloje spaudai parengtos trilogijos "Menas mylėti". Vieną jos dalį ir sudarys N.Berdiajevo straipsnių rinkinys "Erosas ir asmenybė".

Nikolaj Berdiajev

Fragmentas iš spaudai parengtos knygos
"Erosas ir asmenybė"

Pabaiga. Pradžia 1997 m.
Nr. 16, 17, 1998 m. Nr. 10

Sovietmečiu pats žodis "dvaras" buvo didžiojo blogio sinonimas. Tada nesirūpinta buvusių dvarų sodybomis - vis labiau nykstančiomis nevykusio kolektyvinio ūkininkavimo laikais. Žvelgiant į praėjusių amžių gyvenimo būdą vien iš tuometinės ideologijos varpinės, nesirūpinta ir specifinės dvarų kultūros liekanomis.
Tačiau dvarai ištisus šimtmečius buvo neatskiriama Lietuvos dalis.

Trakų nacionaliniame parke įsisiautėjo bebrai Gedimino Zemlicko nuotrauka