Švietimo ir mokslo ministras

Kornelijus Platelis

Pribrendo metas institute imtis ir kūrybinio darbo

Lapkričio 26-27 d. Vilniaus Gedimino technikos universiteto Antano Gustaičio aviacijos institute vyko kasmetė jau ketvirtoji tarptautinė mokslinė konferencija "Aviacija-98", skirta lakūno, aviacijos konstruktoriaus Antano Gustaičio 100-osioms gimimo metinėms. Konferencijoje dalyvavo Lietuvos, Latvijos, Estijos, Lenkijos, Prancūzijos aviacijos specialistai ir mokslininkai. Pasaulyje pastarajai šaliai atstovavo vienos didžiausių aviacijos kompanijų AIRBUS INDUSTRY iš Tulūzos specialistai. Didelei Lenkijos delegacijai vadovavo tos šalies Mokslų akademijos Fundamentinių technologijos problemų instituto prof. Adam Barkowski. Į "Mokslo Lietuvos" klausimus atsako šios konferencijos programinio komiteto pirmininkas, mokslo darbų rinkinio "Aviacija" redaktorius, Valstybinės komisijos A. Gustaičio 100-osioms gimimo metinėms paminėti narys, Aviacijos instituto direktorius prof. habil. dr. Jonas Stankūnas.

Praėjusių metų gruodžio 16 d. Vilniaus universitete paminėtas Filologijos fakulteto 30-metis. Renginio pradžioje maloni pareiga teko VU rektoriui prof. Rolandui Pavilioniui ir kalbininkui prof. Aleksui Girdeniui. Rektorius dviems Filologijos fakulteto mokslininkėms prof. Evaldai Jakaitienei ir doc. Erikai Sausverdei įteikė Norvegijos karaliaus šventojo Olafo riterių V laipsnio ordinus. Tai šios Skandinavijos valstybės karaliaus Haraldo V ir karalienės Sonjos praėjusių metų rugsėjo 4 d. apsilankymo Vilniuje ir senajame universitete atgarsiai.

Ar įsiplieks "Mokslo šviesa?"

Praėjusių metų gruodžio mėnesio viduryje pristatytas Vilniaus universiteto bibliotekos paramos fondas "Mokslo šviesa". Jo įkūrimo tikslas – gelbėti senąją biblioteką ir remti naujojo pastato statybas. Senasis Vilniaus universitetas tiesiog neįsivaizduojamas be savo garsiosios bibliotekos – tai universiteto siela. Žinių, kurias universitetas kaupia, kuria ir perduoda būsimoms kartoms, pagrindas.

Šiaurės šalių bibliotekų fenomenas. Šiaurės šalių bibliotekų modelis. Šias sąvokas vartoja dažnas bibliotekininkas, nebūtinai aplankęs kurią nors šių bibliotekų.
Vienos Šiaurės šalių - Suomijos - bibliotekos išsamiai aprašytos naujame V. Rimšos leidinyje, kurį išleido Lietuvos nacionalinė M. Mažvydo biblioteka. Ši knygelė padės ne tik pasižvalgyti po Suomijos bibliotekų sistemą, kurią sudaro mokslinės ir viešosios bibliotekos, bet ir susidaryti nuomonę apie jų veiklą, funkcijas, informacinį ir bibliografinį skaitytojų aptarnavimą, mokslinius bibliotekininkystės ir skaitybos tyrimus, jų rezultatus. Knygoje gausu faktų, dalykinės informacijos, istorinių ir kt. žinių.

Naujos teorijos amžių sandūroje

Neseniai pasiekė tarptautinės konferencijos "Bibliotekininkystė`PKdūJzĄ$ądžIsuSaNõž*sģß4b« ¾D2ö1Itsi’ŗ$ gwh%KHd  kŒqd!ā9%£5MģimÆ9rÓŚż$\Ť”³8øR·;öõkÕź±åEJźSifaHģ³ĪCd«?ÓŃTŁ- ø=
Ŗ$AlKßĻpAEĪXGĆz/GOlÄ CČNL½źc£">BiB~ø>½R$LYEbówtė7"}fśóF darrąmZ,@Ov®Oø(!ąķ#£kķ{Oķ¤8aś!?Æ")Ļ!čt}ģągīa-uĄĖ~@4Qvz ’a'ćkęפ}'M¦$As÷guDn ¦Rmįkl g)1Œč–Ģ½äśo««Ł1‘U O#
]GsšEz!mrjE©Ä8inkinius. "Bibliotekininkystės ir bibliografijos terminologija" - trečiasis LNB mokslo darbų tomas ir pirmasis, skirtas šiuolaikinėms bibliotekininkystės, bibliografijos bei gretimų sričių, tokių kaip knygotyra, informatika ir kt., terminologijos, terminografijos ir apskritai terminijos tyrimo, norminimo bei būklės klausimams aptarti.

Taip pavadinta knyga neseniai pasiekė Lietuvos mokslines bibliotekas, mokslo ir mokymo įstaigas, asmenines knygų kolekcijas. Ją parašė Vilniaus pedagoginio universiteto doc. dr. Jonas Dautaras, trejus metus iš eilės po keletą mėnesių stažavęsis Amerikos lituanistinio švietimo mokslinėse įstaigose ir kruopščiai rinkęs knygai faktografinę medžiagą. Greta autoriaus, ruošiant leidinį spaudai, dirbo nemažai žinomų Lietuvos ir JAV mokslininkų - mūsų tautiečių: moksliškai ją redagavo Šiaulių universiteto dr. Regina Kvašytė, recenzavo Čikagos universiteto prof. dr. Jonas A. Račkauskas, Vilniaus universiteto doc. dr. Vytautas Bernotas, Pedagoginio lituanistikos instituto Čikagoje direktorė Stasė Petersonienė. Vertingų patarimų dėl knygos turinio autoriui davė minėto Čikagos instituto lektoriai: Juozas Masilionis, Juozas Plačius ir kt. Knygą išleido Čikagos lituanistikos tyrimo ir studijų centras.

Tarp kitų "Aidų" leidyklos išleistų vienuolinės klasikos knygų Ignaco Lojolos "Autobiografija. Dvasinės pratybos" - išties skardus aidas, verčiantis suklusti, susikaupti ir prisiminti andainykštę Renesansinės Europos ir Barokinės Lietuvos epochą, jos istorines, mokslines (švietėjiškąsias) ir kultūrines idėjas. Reformaciją ir Kontrreformaciją. Jų prieštaras ir sąsajas. Arba tiesiog - šviesos karalijos sklaidą iki pat Valstybės sutemų, iki pat šių dienų.

Žinojau, kad Vilniaus Gedimino technikos universiteto Humanitarinių ir socialinių mokslų katedros docentas Algirdas Ažubalis rašo monografiją apie matematikos dėstymą, tiksliau, apie šio dalyko istorinę raidą. Tai turėjo būti anksčiau jo išleistų trijų knygučių apie mūsų krašto matematinio švietimo istoriją bei šio dalyko mokymo lietuviškoje mokykloje raidos savotiška tąsa - gilinimas ir apibendrinimas. Todėl daugelis nekantriai laukė pasirodant naujojo darbo. Tačiau, ko gero, beveik niekas nesitikėjo, kad jis bus toks solidus. Todėl ne vienas paėmęs į rankas "Žiburio" leidyklos išleistą Algirdo Ažubalio knygą "Matematika lietuviškoje mokykloje (XIX pr. - 1940 m.)" buvo maloniai nustebintas.

Lietuvos" redakciją pasiekė žurnalo "Gedimino universitetas" trečiasis numeris.

Kaip sulaukti pripažinimo? - tai klausimas, kurį gvildena tiek mokslininkų kartų, kiek egzistuoja mokslas. Dar XVII a. Renė Dekartas (Descartes), kuris irgi domėjosi šiuo klausimu, atsakė taip: "… tie, kurie moksle žingsnis po žingsnio artėja prie tiesos, panašūs į tuos, kurie pradėję turtėti kuo toliau, tuo lengviau įgyja didesnį turtą, negu anksčiau įgydavo mažesnį, kol buvo neturtingi".
Kuo matuoti mokslininko pripažinimą? Ar jo publikacijų skaičiumi, ar kitais rodikliais?

Lietuvos mokslas, kuriam neužtenka finansavimo, iš kūrybos stadijos pereina į egzistavimo fazę. Suprantama, kad trečiojo tūkstantmečio pradžia nėra tas laikas, kai galima į tai numoti ranka. Jei ne dėl ko kito, tai bent iš baimės, kad Europos Sąjunga ims ir nebeįsileis bemokslės narės… Tad natūralu, kad atsakingi už mokslą valdžios pareigūnai suka galvas - kaip čia nedidinant finansavimo atgaivinti mokslą. Bet norint net ir šią problemą spręsti galima taikyti materijos tvermės dėsnį: nedidinat finansavimo duoti daugiau galima tik mažinant mokslo apimtį. Su tuo ir susitaikyta. Mažinsime mokslo apimtį. Vadinasi, teks mažinti tyrimų apimtis. Lengviausia tai būtų padaryti, jei pavyktų nustatyti, jog institutuose tik dalis tematikos yra mokslas, o kita dalis - nemokslas. Nefinansuojant tokios tematikos mažėtų institutų darbų apimtys, o kai kurie gal ir bankrutuotų.
Tai nustatyti lyg ir nebūtų sunku, bet reikia kriterijaus. Jei pasirinktas tyrimų vertinimo kriterijus priimtinas - finansuojame, nepriimtinas – baigiame finansuoti.
Kriterijus surastas. Tai mokslo straipsnių citavimo indeksas užsienio mokslo spaudoje...

"Magistro diplomą norėjau įgyti Amerikoj"

Įgyti išsilavinimą užsieny svajoja ne vienas Lietuvos jaunuolis. Tokioms svajonėms išsipildyti šiuo metu daug atvirų kelių. Ne naujiena mūsų šalyje ir studijos, kurias teikia "Fulbrhait" programa, finansuojama JAV vyriausybės. Apie pačią programą ir jos galimybes mūsų laikraštyje jau rašėme anksčiau, pristatėme ir Amerikoje studijas baigusį šios programos laimėtoją Svajūną Nekrašą. Tęsdami su Svajūnu pradėtą pokalbį, skaitytojams norime plačiau papasakoti, kaip siekiama išsvajoto tikslo, kokių pastangų reikia, nes laimingų atsitiktinumų būna labai retai.

Apie naują studijų kultūrą tapo įmanoma kalbėti po to, kai "Tempus" programos rezultatai įėjo į tą kultūrą kaip jau neatsiejama dalis. Apie tai pasakoja VU Komunikacijos fakulteto Komunikacijos ir informacijos teorijos katedros vedėjas doc. Arūnas AUGUSTINAITIS.

Vytauto Didžiojo universitete lapkričio pabaigoje vyko seminaras "Pasitikėjimo teismais problemos".

1997 m. balandžio 17-18 d. Botanikos institute vyko mokslinė konferencija "Lietuvos jaunųjų botanikų darbai". Šios konferencijos dalyvių pranešimai išspausdinti Botanikos instituto leidinyje "Lietuvos jaunųjų botanikų darbai".
Daugumos dalyvių ir svečių nuomone, tokios konferencijos vertingos kiekvienam pradedančiam mokslinę karjerą, todėl šiemet vėl maloniai kviečiame visus doktorantus, magistrantus ir asistentus (iki 35 metų) įvairiais lygmenimis tyrinėjančius botanikos objektus, į Botanikos instituto organizuojamą antrąją mokslinę konferenciją "Lietuvos jaunųjų botanikų darbai". Konferencija vyks 1999 m. balandžio 27-28 d. Vilniuje, Botanikos institute.

Su Kauno technologijos universiteto Tarptautinių studijų centro direktoriumi prof. habil. dr. Vytautu Ostaševičiumi, Europos Komisijos ekspertu, diskutuoja "Mokslo Lietuvos" vyriausiasis redaktorius Gediminas Zemlickas.

Karaliams prilygintas poetas (2)
Tęsinys. Pradžia 1998 m. Nr. 22

Rašytojas Tomašas Lubienskis Vilniaus universiteto Teatro salėje savo problemišką kalbą pradėjo nuo klausimo, kuris dažnai skamba panašiuose renginiuose - kurios tautos poetas yra Adomas Mickevičius? Įstabu, kad šio klausimo nevengia lenkų rašytojas ir būtent knygos mylėtojų klubo "Swiat ksiązki" iš Lenkijos renginyje. Nežinau, ar visi klubo nariai prieš išvyką į Vilnių jau buvo spėję perskaityti naują T. Lubienskio knygą "M kaip Mickevičius", bet rašytojui užduodami ganėtinai subtilūs ir drąsūs klausimai rodė, kad auditorija labai gerai susipažinusi ne tik su didžiojo poeto kūryba, bet ir su jo biografijos peripetijomis.

Prof. Arnoldo Piročkino paskaita "Dėl Adomo Mickevičiaus priklausomybės" toli gražu nebuvo skirta vien tiems, kuriems Adomas Mickevičius - tai tik lenkiškai rašęs lietuvis. Tema vis dar tebėra aktuali. Tuo labiau, kad į seną ginčą tarp lietuvių ir lenkų pastaruoju metu įsiterpė ir baltarusiai. Gal teisingiau būtų pasakius, tam tikri baltarusių veikėjai. Kaip gi tuos dalykus nagrinėti siūlo prof. A. Piročkinas?

Pirmosios lietuviškos knygos 450 metų sukakties minėjimo valstybinės komisijos sekretorius, Vilniaus universiteto Knygotyros katedros vedėjas prof. Domas Kaunas atsako į “Mokslo Lietuvos” klausimus.

Lietuvos mokslininkai pernai minėjo žymaus mokslininko biologo (zoologo), buvusio Filipinų, Kauno ir Vilniaus universitetų profesoriaus Pranciškaus Baltraus Šivickio 116-ąsias gimimo metines.
Manome, kad skaitytojams bus įdomūs prisiminimai apie žymųjį gamtininką, išsakyti Lietuvos mokslų akademijoje surengtoje popietėje, į kurią susirinko mokslininkai, profesoriaus bendražygiai, mokiniai, mokinių mokiniai, artimieji.

"Vertybės, kurias aš sukaupiau,
primins mane..."

Dabar "Alkos" muziejaus archeologijos skyriaus saugyklos lentynose gausiai pririkiuota dėžučių su pačiais įvairiausiais, pačiais rečiausiais žemaičių krašto archeologiniais radiniais. Prieš akis atsiveria ištisos epochos, žmonių gyvenimai ir jų likimai... Tuo besidomint švysteli klausimas: kas visa tai surinko iš pačių atkampiausių Žemaitijos pakraštėlių? Kas visus šiuos radinius privertė prabilti ir pasakoti savo legendas mums - dabarties žmonėms? Tuomet prisimenamas žmogus, kuris ilgai tyrinėjo Žemaitijos kapinynus ir gyvenvietes. Prisimename Vitą Valataką, inteligentišką, liesą, skvarbių akių ir įdėmaus žvilgsnio žmogų, trisdešimt metų paskyrusį darbui "Alkos" muziejuje.

(3) Jėga, apgynusi nepriklausomybę

Pabaiga. Pradžia 1998 m. Nr. 21

Toliau tęsiame Vilnias universiteto istoriko doc. Vytauto Lesčiaus monografijos "Lietuvos kariuomenė (1918-1920)" pristatymą.