Kokios reikia ‘Mokslo Lietuvos’
Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo ekspertai apžvelgė jau dešimtmetį remiamus kai kuriuos Lietuvos kultūros leidinius. Į vertinamųjų sąrašą pateko devyni leidiniai: ketvirčio žurnalas Archiforma, vaizduojamajam menui skirtas ir kas pusmetį pasirodantis leidinys Dailė, mėnesinis literatūros žurnalas Metai, kultūros žurnalai Naujasis Židinys ir Kultūros barai, savaitraščiai Literatūra ir menas bei Šiaurės Atėnai, savaitraštis Atgimimas ir dvisavaitinis Lietuvos mokslininkų leidinys Mokslo Lietuva.
Žinoma, mums labiausiai rūpi Mokslo Lietuvos ekspertinis vertinimas.
Vertina ekspertai Ekspertas - doc. dr. Almantas Samalavičius Apžvelgiant ir eksperto požiūriu vertinant SRTV fondo jau dešimtmetį remiamus Lietuvos kultūros leidinius, atsižvelgta į dvi svarbias ir įpareigojančias aplinkybes. Pirma, penkiolika nepriklausomo būvio metų - pakankamai ilgas laiko tarpas suformuoti šiuolaikiškus leidinių pavidalus, pertvarkyti turinį, suburti bendradarbių pajėgas ir t. t. Antra, Lietuva yra ES narė, todėl būtina savo kultūros projektus vertinti šiuolaikinės Europos kontekste. Šiomis prielaidomis ir buvo remtasi taikant kriterijus leidinių ekspertiniam vertinimui.
Mokslo Lietuva skelbiasi, esą jos tikslas ,,informuoti Lietuvos mokslo visuomenę apie svarbiausius mokslo ir kultūros įvykius, analitiškai gvildenti problemas, su kuriomis susiduria įvairių sričių Lietuvos mokslo atstovai…’ Galima konstatuoti, kad informavimo funkciją leidinys iš esmės (nors toli gražu ne be priekaištų) atlieka. Jame nemaža įvairių mokslo naujienų, aktualijų, institucijų informacijos. Tokio pobūdžio leidinys mokslo visuomenei reikalingas, tačiau turėtų būti gerokai išsamesnis ir pasižymėti itin gera duomenų kaupimo ir referavimo sistema. Deja, šiuo metu jos tiek, kiek suspėja konferencijose, seminaruose ar ministerijų posėdžiuose surinkti ir perteikti bene vienui vienintelis visur lakstantis Mokslo Lietuvos redaktorius. Nežinau Lietuvoje jokio kito leidinio, kurio didžiąją dalį sudarytų jo redaktoriaus užrašyti tekstai ir jo fotoobjektyvo užfiksuotos scenos. Šia prasme belieka paironizuoti, jog Mokslo Lietuva itin novatoriška. Su reiškinių analize leidiniui susidoroti sekasi gerokai sunkiau. Aiškiai matyti, jog stokojama intelektualinių pajėgų, gebančių operatyviai aptarti, analizuoti mokslo sferoje ryškėjančias problemas. Šiuo metu aktualizuojant problemas, jas aiškiai nusveria insituciniai mokslo įstaigų interesai. Pavyzdžiui, vienos konferencijos pristatomos per kelis numerius tarsi būtų dešimtmečio įvykiai, apie kitas nepateikiama nė kelių eilučių informacijos. Nemaža dalis publikacijų - paties redaktoriaus sporadiški pasikalbėjimai su mokslo vyrais ar institucijų vadovais. Šiuo atveju - kiek sugebama paklausti, tiek ir užrašoma. Nors Lietuvoje vyksta mokslo reforma ir įvairūs mokslo vertinimo rekonstrukcijos bandymai, leidinys į juos gilinasi perdėm paviršutiniškai; daugelis šios temos publikacijų tiesiog dėl savo lygio nebūtų spausdinamos jokiuose rimtesniuose kultūros leidiniuose. Redakcijai verkiant trūksta pastovesnių bendradarbių ir autorių, kurie šiuo metu geba analizuoti mokslo pertvarkos procesus, galiausiai - įdomiau aprašyti mokslo vykstančius procesus. Reportažai apie premijas, pagerbimus ar žurnalisto aplankytas konferencijas, deja, negali atstoti rimtos ir nuoseklios vykstančių procesų analizės. Šiuo metu disponuojamomis intelektualinėmis pajėgomis leidinys galėtų nebent pagilinti savo informacinį pobūdį, analitines aukštumas palikdamas tiems, kurie geba jas pasiekti. Kuklumas ne visados yda. Šiokių tokių potencijų leidinio raidai yra, tačiau jį pertvarkyti iki normalaus informacinio leidinio galėtų padėti tik gerai koordinuotos suinteresuotų institucijų ir leidėjų pastangos.
Ekspertas - Andrius Navickas
Prieš pradedant konkrečių leidinių analizę, būtina įvardinti svarbiausius kriterijus, kurie turėtų būti naudojami, vertinant leidinių privalumus ir bėdas. Mano įsitikinimu, kiekvieno analizuojamo leidinio atveju būtina iškelti šiuos pagrindinius klausimus:1. Ar Spaudos, televizijos ir radijo fondo (toliau - Fondas) parama įžiebė ugnį, kuri dega, plečiasi ir šildo ne tik nedidelį leidinio darbuotojų ratą, bet ir nemažą dalį visuomenės?
2. Ar leidinys tobulėja, permąsto savo uždavinius, atsižvelgia į konteksto pokyčius, ieško geriausio jų aktualizacijos būdo?
3. Ar leidinys sugebėjo susikurti neginčijamai reikšmingą nišą Lietuvos viešajame gyvenime? Ar jis praturtina Lietuvos kultūrinį gyvenimą, sugeba palaikyti dialogą su kitais kultūros leidiniais?Trumpai pagrįsiu, kodėl iškėliau būtent šiuos klausimus. Tikiuosiu neklystu, jog Fondas nėra labdaros organizacija ar valstybės institucija, įsipareigojusi išlaikyti konkrečius leidinius, bet veikiau viešą erdvę bei valstybės prioritetus kultūriniame gyvenime puoselėjanti institucija. Taigi Fondo parama turėtų būti traktuojama pirmiausia kaip investicija į viešą erdvę.
Antra, gyvename sparčių pokyčių laikotarpiu. Keičiasi taip pat ir kultūrinis, visuomeninis mūsų gyvenimo kontekstas, iškyla nauji iššūkiai, mezgasi naujos svarbios diskusijos. Kiekvienas leidinys, mano įsitikinimu, turėtų įdėmiai stebėti savo veiklos kontekstą, reguliariai skirti laiko savirefleksijai bei savosios misijos permąstymui. Fondas remia ne komercinius leidinius, kurių tikslas gauti kuo daugiau pelno, bet leidinius, kurie siekia tam tikros misijos. Todėl labai svarbu nepamiršti klausimo - ar misija realiai įgyvendinama?
Pagaliau, Fondo parama orientuojasi į visuomeniškai reikšmingų projektų vykdymą, kurie skatina kultūrinį, pilietinį dialogą, o ne prisideda prie atskirų kultūrinių grupių saviizoliacijos ar kultūrinės fragmentacijos didėjimo. Tai reiškia, jog labai svarbiu kriterijumi turėtų būti tai, ar Fondo remiamas leidinys yra dialogiškas savo esme, ar nėra tapęs pernelyg hermetišku, sektantišku.
Analizuojami leidiniai labai skirtingi tiek savo misija, tiek tekstų pobūdžiu, poligrafija, pagaliau, ambicijomis. Pagal tematiką bei periodiškumą juos galima suskirstyti bent į keturias grupes [...].Mokslo Lietuva. Lietuvos mokslininkų sąjungos leidinys. Šis leidinys tvirtina, jog jo tikslas ,,informuoti Lietuvos mokslo visuomenę apie svarbiausius mokslo ir kultūros įvykius, analitiškai gvildenti problemas, su kuriomis susiduria įvairių sričių Lietuvos mokslo atstovai…’
Mano įsitikinimu, savaitraščio misija įgyvendinama tik nedidele dalimi. Natūralu tikėtis, kad Mokslo Lietuva yra geriausia tribūna mokslininkams išsakyti savo poziciją aktualiausiais visuomenės klausimais. Tačiau, deja, savaitraščiui būdingas mokslo vidaus problemų vengimas, savirefleksijos trūkumas, slystama paviršiuje, vengiant nėrimo į problemų tirštumą. Neaptiksime gilesnės diskusijos dėl humanitarinių ar socialinių mokslų problemų, neaptiksime akademinio gyvenimo skaudesnių problemų analizės. Dauguma proginių straipsnių ar ataskaitų apie renginius. Žiupsnelis mokslo populiarinimo ir tiek. Vargu ar šis leidinys yra tikrai reikšmingas Lietuvos mokslinio gyvenimo elementas. Deja, leidinyje pernelyg vyrauja mokslo institucijų viešieji ryšiai, o ne akademiškai sąžininga diskusija.
2005 metais leidinio tiražas tebuvo 900 egzempliorių, na o šiais metais dar šimtu mažesnis - 800. Atskirai atkreipti dėmesį norėčiau į leidėjų nurodytą leidinio savikainą. 8,5 litai - tai nepaprastai aukšta laikraščiui ir tikrai galima atrasti rezervų šią savikainą sumažinti.
Reziumuojant galima tvirtinti, jog Mokslo Lietuva iš visų apžvelgiamų leidinių atrodo prasčiausiai. Nors niša Lietuvoje tokio pobūdžio leidiniui tikrai yra, tačiau Mokslo Lietuva tėra tikrai akademiškų diskusijų apie Akademiją ir mokslą simuliacija.
Redakcijos žodis
Po ekspertų verdikto tampa akivaizdu: Mokslo Lietuvai reikia keistis. Lietuvos mokslininkų sąjungos taryba ir laikraščio redakcija apmąstė esamą padėtį, atsižvelgdama į ekspertų pastabas ėmėsi ryžtingų priemonių - nutarė daugiau dėmesio kreipti į pokyčius mokslo ir studijų gyvenime. Mėginsime rašyti ne vien apie ‘amžinąsias vertybes’, laikraščio vairalazdę suksime labiau į kasdienes aktualijas, pragmatiškesnes temas, ko, atrodo, vis įsakmiau reikalauja gyvenimo realybė ir laikraščiui keliami reikalavimai. Pirmuosius šių pokyčių rezultatus, tikimės, skaitytojai jau gali pastebėti. Bus siekiama pritraukti daugiau autorių, plėsti tematiką.
Kokio laikraščio reikėtų? Kas jame vertinga ir kas keistina? Čia jau žodis mūsų skaitytojams. Jie tikriausiai ras ką pasiūlyti, o svarbiausia - patys dažniau mums parašys.
Savo žodį turėtų tarti būtent skaitytojas, nes dirbame jam. Pasisakykite.
