Šviestukas vietoj balanos

Tačiau didžiausia puslaidininkinių šviestukų prietaika – bendrasis apšvietimas. Jam sunaudojama apie 20 proc. pasaulyje gaminamos elektros energijos. Vartotojų prieraišumas prie įprastinių lempų ir aukšta šviestukinių lempų kaina, nepakankama spalvinė atgava yra svarbiausios kliūtys, stabdančios šviestukų skverbtį į bendrojo apšvietimo rinką. Kaina vis krinta dešimt kartų per dešimtmetį ir patobulėjus technologijoms bei padidėjus gamybos apimtims gali greitai tapti patrauklia daugumai pirkėjų. Tačiau apšvietimui naudojant šiuo metu gaminamas šviestukines lempas, daiktų spalvos šiek tiek iškraipomos (spalvinė atgava blogesnė negu apšviečiant kaitrinėmis lempomis). Ieškoma vartotojui pakankamai pigių šios problemos sprendimų, o balti šviestukai skverbiasi į tas prietaikas, kur spalvinė atgava nėra svarbi. Jie naudojami avariniam apšvietimui, nešiojamuose žibintuvėliuose.

Spalvinė atgava nėra svarbiausias šviestuko parametras, jei šviestukas yra naudojamas būsto apšvietimui atokiame kalnų ar dykumų kaimelyje. Ten svarbu, kad šviestukas ilgai tarnauja ir eikvoja mažai elektros energijos. Elektros energiją tokiose atokiose vietovėse galima išgauti naudojant Saulės elementus, vėjo turbinas arba mažas hidroelektrines. Visų nedidelio kaimo namų minimaliam apšvietimui šviestukinėmis lempomis pakanka 200–300 vatų galios, t. y. tiek, kiek mes dabar sunaudojame vieno kambario apšvietimui.

Atrodytų, kad didžiausia kliūtis, dėl kurios šviestukai nešviečia kiekvienoje troboje atokiuose Pietų Azijos ar Subsacharinės Afrikos rajonuose, yra tokios apšvietimo sistemos kaina. Kaina yra tikrai didelė kliūtis, tačiau tokių kaimų apšvietimas yra kompleksinė problema. Dauguma būstų, neturinčių elektrinio apšvietimo, yra dūminės pirkios. Tokioje dūminėje pirkioje pakabinus puslaidininkinę lempą, ji neperšviečiamai aprūks suodžiais per keletą dienų. Tenka kartu su lempa įrengti ir metalinę krosnelę. Tokiai krosnelei reikia daug mažiau malkų nei atviram ugniakurui. Iš būsto dingsta dūmai, kurie kenkia akims, kvėpavimo takams. Tarptautinė sveikatos organizacija įvertino, kad dėl užterštumo dūmais būstų viduje kasmet pasaulyje dabar miršta apie 1,6 mln. žmonių.

Šviestukinis apšvietimas besivystančiose šalyse kelia jį turinčių žmonių gyvenimo kokybę – pailgina darbo dieną, sudaro sąlygas mokytis, skaityti. Tačiau šis pagerėjimas bus menkai juntamas, jei tie žmonės sirgs dėl nešvaraus vandens, kurį patys ir užteršia nesilaikydami asmeninės higienos normų. Be to, apšvietimui šviestukais atokiose vietovėse būtinas ir religinių bei bendruomenės autoritetų pritarimas. Pradžia sunki, tačiau tęsiant Kanados profesoriaus Dave Irvine-Halliday Nepale pradėtą iniciatyvą Light Up The World (Apšvieskime pasaulį) trisdešimt dviejų besivystančių šalių atokiuose kaimuose jau elektrifikuota per 14 000 namų. Dar neaišku, ar apšvietimas šviestukais pirma paplis Europoje ir Šiaurės Amerikoje, kur žmonės labai pripratę prie tradicinių lempų, ar besivystančiose šalyse, kur šviestukai keičia balanas ir spingsules. Kol kas prekeiviai Katmandu gatvėse Nepale siūlo daugiau įvairių šviestukinių lempų negu Gariūnų turgavietės pardavėjai. Kad tik netektų mums semtis nepaliečių patirties, jei uždarysime Ignalinos elektrinę dar nepastatę naujos…

Šiuolaikinių šviestukų šviesinis našumas teikia didelių perspektyvų

Himalajų aukštikalnėse būstui apšviesti nebereikia balanų ar aliejinių spingsulių

Namuose įrengus šviestukus nepaliečių vaikams atsiveria didesnės galimybės mokytis