Tyrimų ir susirūpinimo objektas – oras

Š. m. liepos 1 d. 25 Europos šalių mokslininkai ir Lietuvos atstovai pradės vykdyti Europos Komisijos 7-osios bendrosios programos mokslo ir technologijos inovacinį projektą Europos kohortiniai tyrimai oro taršos efektams nustatyti (ESCAPE). Tai yra ES programos Aplinka ir sveikata dalis. Projekto vykdymo metu bus sukurta metodologija, skirta nustatyti kietųjų oro dalelių ir azoto oksidų sudėtį, įvertinti individualią šių dalelių ekspoziciją ir nustatyti ilgalaikės oro taršos poveikį žmonių sveikatai. Pirmą kartą viešai projektas ESCAPE buvo pristatytas Lietuvos žemės ūkio universiteto ir Vytauto Didžiojo universiteto XIV tarptautinėje konferencijoje Žmogaus ir gamtos sauga.

Apie naująjį projektą ir jame dalyvaujančio Lietuvos atstovo – Vytauto Didžiojo universiteto – mokslininkų šios srities darbus kalbamės su šio universiteto Aplinkotyros katedros profesore habil. dr. Regina GRAŽULEVIČIENE.

Tiriamas vanduo ir oras

Gerbiamoji Profesore, 2006 m. „Mokslo Lietuvos“ puslapiuose buvo rašyta apie kitą Europos Komisijos (EK) remiamą projektą, kuriame dalyvaujate su kitais Vytauto Didžiojo universiteto mokslininkais. Tai geriamojo ir buityje naudojamo vandens įtaka gimdyvėms ir jų vaisiaus sveikatai. Dabar pradedate tarsi antrąjį tyrimų etapą – atliksime ore esančių kietųjų dalelių ir azoto oksidų įtakos žmonių sveikatai tyrimą. Ar išties esama tiesioginio ryšio tarp šių abiejų projektų?

Pusantrų metų vykdome ES 6-osios bendrosios programos HiWATE projektą, skirtą nustatyti geriamojo vandens cheminės taršos dezinfekuojamosiomis medžiagomis įtaką nėštumo baigtims.

Šio projekto duomenų bazės kūrimas vykdomas pagal standartizuotus kriterijus tenkina EK reikalavimus, tad mums buvo pasiūlyta įsitraukti į 7-osios bendrosios programos integruotą projektą kodiniu pavadinimu ESCAPE. Jis skirtas gyvenamojoje aplinkoje esančių oro teršalų įtakai nėštumo baigtims, vėžinėms ligoms ir alergijų plitimui nustatyti.

Mintyje turimi rizikos grupių žmonės ar visi gyventojai?

Oro ir vandens taršos standartai buvo nustatyti sveikiems gyventojams – darbingo amžiaus vyrams. Tačiau ligi šiol nėra nustatytų bendrųjų standartų visai populiacijai, kurioje yra padidėjusios rizikos grupės ar padidėjusio jautrumo asmenų. Tokioms grupėms priklauso nėščios moterys, kūdikiai ir vaikai, kurių dar nesusiformavusi imuninė sistema, taip pat lėtinėmis ligomis (pvz., išemine širdies liga) sergantys asmenys.

Išvada lyg ir akivaizdi: ES susirūpinta dėl kenksmingų aplinkos veiksnių įtakos žmonių sveikatai, ypač padidėjusios rizikos žmonių. Ar išties ES šalyse šiuo metu aplinka yra problemiška, verčianti susirūpinti?

Epidemiologiniais tyrimais nustatyta, kad plinta vėžinės, alerginės ligos, o tarp kitų lėtinių ligų plinta širdies ir kraujotakos ligos. Manoma, kad jų plitimui įtakos turi aplinkos kokybė. Todėl ir siūloma peržiūrėti, ar iš tiesų nustatytos higienos normos, t. y. didžiausios leistinos koncentracijos, yra saugios visai populiacijai.

Ar tos normos bendros visai ES, o gal kiekviena šalis vadovaujasi savo normomis?

Šiuo metu nustatomos dvejopos normos: Pasaulio sveikatos organizacijos ir Europos Sąjungos. Atsižvelgiant į ES standartus, nustatomos nacionalinės higienos normos. Jas nustatant vienu ir kitu atveju susiduriama su daugeliu problemų, o kai kuriose valstybėse tos problemos yra specifinės. Pavyzdžiui, kalnakasybos, sunkiųjų metalų gavybos ar apdirbimo regionų aplinkoje – ore, dirvožemyje, paviršiniuose vandenyse – esama daug daugiau sunkiųjų metalų ir kitokių teršalų. Tos valstybės nėra labai suinteresuotos griežtinti normas. Tai tarimosi reikalas ir paprastai ilgai trunkantis procesas. Priimtas bendras sutarimas, kad teršalai, kurie toksiškai veikia ląsteles ir skatina senėjimo procesus, alergines ligas, vėžį yra šių dienų diskusijų objektas. Štai kodėl EK skiria lėšų, kad būtų sukurta šiuolaikinė metodologija, skirta didelių žmonių grupių gaunamų teršalų poveikiui sveikatai įvertinti. Kitaip tariant, siekiama nustatyti teršalų ekspozicijos pasekmes asmeniui.

HiWATE projektas skirtas vandens tyrimams, o pradėtasis ESCAPE – oro teršalų poveikiui nustatyti ir higienos normoms peržiūrėti.

Šiuolaikinei metodologijai sukurti reikia ir šiuolaikinių priemonių. Kokios bus naudojamos „ESCAPE“ projektui?

Projektui vykdyti pasitelkta geografinė informacinė sistema (GIS), modernios fizikinių matavimų priemonės, šiuolaikinė fizikinė aparatūra, pavyzdžiui, atominiai absorbciometrai, masės spektrometrai, naujausia dujų chromatografijos technika, skirta nustatyti oro teršalų sudėtį ir patikslinti standartus.

Su kokiais didžiausiais sunkumais susiduriate?

Tik projektai, kurių vykdyme dalyvauja visi kompetentingi partneriai, turi galimybę laimėti EK dotacijas. Tai, kad mums buvo pasiūlyta dalyvauti integruoto projekto rengime, rodo VDU mokslininkų kompetencijas, pripažinimą. Tačiau mes, skirtingai negu mūsų užsienio partneriai, vykdantys ES remiamus BP6 ir BP7 mokslinius projektus, susiduriame su finansiniais sunkumais. Lietuvoje iki šiol nėra sukurta mechanizmų EK inicijuotiems mokslo projektams remti. Todėl mokslininkams, įsijungusiems į ES mokslinių tyrimų erdvę, kyla galvos skausmas, kur gauti projektui vykdyti būtinų 25-50 proc. nacionalinių lėšų, nes EK skiria 75-50 proc. būtinųjų lėšų.

Išties didelė problema, kurią būtina neatidėliotinai spręsti.

Vykdant Europos Komisijos mokslinius projektus, vieni iš svarbiausių yra žmogiškieji ir finansiniai ištekliai.

Kodėl esame tokie skirtingi

Manome, kad organizmo prisitaikymas prie kintančių sąlygų todėl ir sutrinka, kad pažeidžiama imuninė sistema. O ši sistema sutrinka ilgą laiką kad ir nedidelėmis dozėmis veikiant aplinkoje esančioms kenksmingoms medžiagoms. Pastebėta, kad ne visi gyventojai yra vienodai pažeidžiami, net ir veikiant toms pačioms teršalų koncentracijoms. Galimas dalykas, žmonių genetinės struktūros yra skirtingos: spėjama, kad esama tam tikro geno polimorfizmo, skatinančio medžiagų apykaitą, toksinių medžiagų pašalinimą iš organizmo. Tokiems asmenims ne taip pavojingos vidutinės ar mažesnio dydžio teršalų koncentracijos. Individai, kurių genetinėje struktūroje įvyko tokio geno pakitimų arba dėl aplinkos pokyčių susilpnėjo detoksikacija organizme, yra ypač pažeidžiami. Šiuose projektuose EK pasiūlė analizuoti ir genetinį polimorfizmą, t. y. nustatyti padidėjusio jautrumo asmenis. Vadinasi, bus kreipiamas dėmesys ne tik į oro teršalus, specifinio jautrumo asmenis, bet ir į padidėjusio imlumo ligoms asmenis.

Užsiminėte apie tam tikrą geną, skatinantį medžiagų apykaitą, detoksikacijos procesus. Tai hipotezė ar įrodytas dalykas, kad esama geno, kuris padeda organizmo imuninei sistemai prisitaikyti prie aplinkos?

Šiuo metu jau beveik įrodyta, kad toks genas egzistuoja. Eksperimentai atlikti su gyvūnais. Dabar atliekami tyrimai, kai iš žmogaus kraujo išskiriama DNR ir tiriami genetiniai pakitimai. Nustačius tam tikrų genų pakitimų buvo teigiama, kad tie žmonės gali būti kandidatai susirgti vėžinėmis ligomis. Molekulinės genetikos rezultatai yra naudojami ankstyvajai vėžio diagnostikai. Dabar manoma, kad kai kurie genetinės informacijos pokyčiai gali turėti įtakos ne tik vėžiniams, bet ir alerginiams susirgimams, net moterų reprodukcijai, naujagimių sveikatai. Sutrikus metabolizmui ar esant metabolizme dalyvaujančių struktūrų pakitimų, sutrinka svetimų medžiagų pašalinimas iš organizmo, kūdikiai gimsta laiku, bet nespėję pasiekti vidutinio nacionalinio svorio vidurkio normos, kiti gimsta apsigimę.