Du šimtai elektrolizės metų

Žurnalo Electrochimica Acta numeris skirtas Teodoro Grothuso elektrochemijos konferencijai Vilniuje

Prof. Eimutis Juzeliūnas

Chemijos instituto direktorius, T. Grothuso elektrochemijos konferencijos organizacinio komiteto pirmininkas

Spalio mėn. pasirodė žurnalo Electrochimica Acta specialusis numeris, skirtas tarptautinei Teodoro Grothuso (Theodor Grotthuss) elektrochemijos konferencijai, vykusiai Vilniuje 2005 m. birželio 5–8 dienomis. Electrochimica Acta leidžia Tarptautinė elektrochemikų draugija (The International Society of Electrochemistry, ISE). Šis žurnalas pagrįstai laikomas vienu labiausiai prestižinių elektrochemijos mokslo leidinių pasaulyje. Specialųjį numerį buvo patikėta redaguoti šių eilučių autoriui, redaktoriaus padėjėjos darbą nepriekaištingai atliko Chemijos instituto mokslo darbuotoja dr. Jurga Juodkazytė.

Tarptautinę T. Grothuso elektrochemijos konferenciją organizavo Chemijos institutas. Renginys buvo įtrauktas į oficialių ISE renginių sąrašą, jį taip pat rėmė Švietimo ir mokslo ministerija, Lietuvos mokslo ir studijų fondas, Lietuvos įmonės – AB Achema, Snaigė, Fermentas, Ekspla bei užsienio elektrocheminės aparatūros gamintojai Autolab ir Princeton Applied Research. Konferencijos metu vyko ir Europos korozijos federacijos seminaras. Šie įvykiai buvo plačiai atspindėti Mokslo Lietuvoje (2005 m. Nr. 13–15).

Rengiant konferenciją buvo siekiama paminėti žymaus elektrochemijos mokslo pradininko T. Grothuso paskelbtos elektrolitinės disociacijos teorijos 200 metų sukaktį bei apžvelgti naujausius šių dienų elektrochemijos laimėjimus. Lietuvos elektrochemikai jautė pareigą ir atsakomybę organizuoti renginį pirmiausia todėl, kad garsusis mokslininkas didelę gyvenimo dalį praleido Lietuvoje (Gedučiuose, Pakruojo r.). Konferencijoje dalyvavo žinomi mokslininkai iš daugiau kaip 30 valstybių. Pagrindinė pranešimų tema buvo elektros krūvio pernaša elektrocheminiuose tarpfaziuose. Daugelis autorių taip pat apibendrino pastarųjų metų laimėjimus panašiose srityse, pavyzdžiui, kuro elementai, spektroelektrochemija, mikrobiologinė korozija, laidieji polimerai, nanodariniai ir kita.

Žurnalo specialiajam numeriui buvo pateikta per 50 mokslo straipsnių. Įvertinti darbų kokybę redaktorius pakvietė apie 70 ekspertų. Visi jie – aktyviai dirbantys mokslininkai, pelnę tarptautinį pripažinimą. Atsižvelgus į recenzentų išvadas ir pastabas, publikuoti buvo priimtas 31 straipsnis, taigi apie pusė pateiktų darbų. Toks priimtų ir atmestų straipsnių santykis rodo aukštą pateiktųjų darbų kokybę.

Numeris pradedamas redaktoriaus įžanginiu straipsniu. Pradžioje trumpai apžvelgiami T. Grothuso mokslai Prancūzijoje 1803–1805 m., kur jo mokytojais buvo tokie garsūs mokslininkai kaip C. L Bertholletas, J. L. Gay-Lussacas, A. F. Fourcroy’us, L. N. Vauquelinas, L. J. Thénardas, R. J. Haüy’us. Vėliau T. Grothusas išvyko į Italiją. Ten dalyvavo Aleksandro von Humboldto tiriamojoje ekspedicijoje į Vezuvijaus ugnikalnį. Italijoje ir buvo publikuota elektrolitinės disociacijos teorija, kurią autorius pateikė prancūzų kalba parašytame veikale: Mémoire sur la décomposition de l’eau et des corps, qu’ elle tient en dissolution ą l’aide de l’électricité galvanique. Par C. J. T. de Grotthuss. Rome, 1805. Darbas buvo gana greitai išverstas į anglų bei vokiečių kalbas ir paskelbtas mokslo periodikoje (Annales de chimie et de physique, 58, 1806; Tilloch’s Philosophic Magazine, 24, 1806; Reportery of Arts, 9, 1806). Originalųjį leidinį sudarė 25 trumpi paragrafai. Medžiaga suskirstyta į dvi pagrindines dalis: Galvaninės elektros įtaka vandenyje ištirpusioms medžiagoms bei Skysčių skaidymo galvanine elektra teorija. Pirmajame skyriuje autorius aprašė rezultatus, gautus leidžiant elektrą per vandeninius tirpalus: įvairių metalų nitratus, švino acetatą, alavo chloridą, geležies sulfatą, aukso ir platinos nitrochloridus, sieros ir azoto rūgštis. Elektra buvo generuojama panaudojant dar visai nesenai išrastą Voltos elementą (Volta’s pile). Voltos elemento 200 metų sukaktį Tarptautinė elektrochemikų draugija paminėjo 1999 metais. Buvo surengta konferencija Italijoje, Pavijos universitete.

T. Grothusas padarė išvadą, kad elektros lauko poveikis tarp elektrodų yra pasiskirstęs lygiagrečiomis linijomis. Šis modelis vėliau buvo cituojamas genialiojo Maiklo Faradėjaus darbe (M. Faraday, Experimental researches in Electricity, 1, London, 1839). T. Grothusas teigė, kad vandens skaidymo mechanizmo išaiškinimas padėtų giliau suprasti šios medžiagos cheminę prigimtį. Autorius taip pat postulavo, kad elektrolizės metu vandens ar ištirpusios medžiagos molekulės skyla į neigiamą ir teigiamą krūvį turinčias daleles, kurios gali vėl susijungti. Beje, didelės įtakos autoriaus pažiūrų formavimuisi turėjo Voltos elemento įvaizdis. T. Grothusas teigė, kad tirpale turėtų egzistuoti toks elektrinis mikropoliariškumas, kuris būtų analogiškas Voltos elemento makropoliariškumui. Savo kūrinį autorius baigia didingu teiginiu, kad elektros reiškiniai yra svarbiausia gamtos reiškinių varomoji jėga. Po 200 metų tai skamba kaip geriausias Teodoro Grothuso atminimo įamžinimas.

Kiek neįprastai gamtamoksliniams žurnalams, Electrochimica Acta specialusis numeris pradedamas ne eksperimentiniu, bet istoriniu filosofiniu straipsniu apie krūvio pernašos kilmę materijos mikrostruktūrose bei T. Grothuso indėlį į šią sritį. Straipsnį parašė žymus T. Grothuso biografas ir tyrinėtojas prof. Juozas Krikštopaitis (Kultūros, filosofijos ir meno institutas).

Džiugu, kad iš 31 specialiajame numeryje publikuojamo straipsnio, net 10 parašė autoriai iš Lietuvos. Lietuvos mokslininkams nebuvo taikoma jokių lengvatų ar privilegijų, taigi galima teigti, kad lietuvių autorių darbai yra gero tarptautinio lygio, o straipsnių gausa rodo mokslininkų aktyvumą. Ne mažiau iškalbingas ir tas faktas, kad vos paskelbus šio specialaus numerio straipsnius internete, A. Ramanavičiaus, A. Ramanavičienės ir A. Malinausko apžvalga Electrochemical sensors based on conducting polymer-polypyrrole pateko į dažniausiai skaitomų žurnalo Electrochimica Acta straipsnių dešimtuką. Maloniai nuteikia ir Lietuvos autorių iš įvairių mokslo institucijų įvairovė. Savo darbus paskelbė mokslininkai iš Chemijos instituto, Vilniaus universiteto Fizikos ir Chemijos fakultetų, Imunologijos instituto ir Kultūros, filosofijos ir meno instituto. Manome, kad specialusis Electrochimica Acta numeris yra gana ženklus Lietuvos mokslininkų įnašas į elektrochemijos laimėjimų raidą bei savo krašto populiarinimą tarptautinėje mokslo visuomenėje.

Nuotr: Teodoro Grothuso medalis.