Lietuvoje išsaugotas Oskaro Milašiaus rankraštis

Paryžiuje leidžiamame Oskaro Milašiaus bičiulių draugijos metraščio Cahiers de l’Association les Amis de Milosz šių metų numeryje (45) publikuojamas unikalus dokumentas. Tai – lietuvių kilmės prancūzų poeto ir prieškario lietuvių diplomato, Lietuvos atstovo Prancūzijoje Oskaro Milašiaus plunksnos paliestas modernaus kompozitoriaus ir abiejose Atlanto pusėse garsaus pianisto Vytauto Bacevičiaus (1905–1970 m.) operos Vaidilutė libretas. Jo pirmame puslapyje raudonu pieštuku įrašyta: Oscar W. de L. Milosz, o kiti puslapiai įstrižos rašto grafikos padalyti į charakteringus trikampius.

1930 m. V. Bacevičius parašė operą Vaidilutė ir svajojo išvysti ją pastatytą Paryžiaus operos scenoje. Libretą, atsisakius Vincui Mykolaičiui-Putinui, misterijos Nuvainikuota vaidilutė autoriui, parašė pats V. Bacevičius. Operos veiksmas vyksta senovės Lietuvoje, paskui „kinematografiškai“ persikelia į tuometinę Lenkiją, prie streiko apimto fabriko vartų, ir grįžta vėl į mitinius laikus. Paryžiuje tuo metu studijavusi Marija Mašiotaitė-Urbšienė libretą pažodžiui išvertė į prancūzų kalbą. Kaip jai pavyko išverstu kūriniu sudominti didįjį poetą, atskleidžiama publikacijos įžangoje – straipsnyje Vaidilutė. Vienos operos istorija, kurį parašė draugijos pirmininkė Žanina Koljė(Janine Kohler) ir paryžietis dailininkas bei draugijos narys Žibuntas Mikšys, dar anksčiau susidomėjęs libreto vertimu ir jo autentiškumu. Straipsnio autoriams talkino įžvalgas ir faktus pateikę muzikologas, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos profesorius Algirdas Ambrazas ir Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Retų knygų ir rankraščių skyriaus vedėja Jolita Steponaitienė, naudotasi naujausia muzikologine literatūra. Metraštyje pateikiamas ne poeto ranka rašytas, bet perspausdintas kūrinio prancūzų kalba tekstas ir pora libreto puslapių, išmargintų autentišku O. Milašiaus raštu bei vieno V. Bacevičiaus operos partitūros puslapio faksimilės.

Operos Vaidilutė lietuviškas ir prancūziški libretai, partitūros ir klavyro dalys nuo 1995 m. saugomi Lietuvos literatūros ir meno archyve Vilniuje, Vytauto Bacevičiaus fonde. Archyve ir Nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje galima pavartyti, pastudijuoti ir paryžietišką leidinį Cahiers de l’Association les Amis de Milosz, kurio puslapiuose gyvena poeto mistiko iš miglotų Čerėjos ir Eliziejaus laukų dvasia.

Egidija Kaulakytė,

Lietuvos literatūros ir meno archyvas