VILNIAUS ANYKŠTĖNAI PAMINĖJO NEPRIKLAUSOMYBĖS DIENĄ

Vytautas Rimša,
anykštėnas, Svėdasiškių draugijos „Alaušas“ tarybos narys

Šių metų vasario 7 d., šeštadienį, Pasaulio anykštėnų bendrijos Vilniaus anykštėnų sambūris Signatarų namuose Vilniuje labai iškiliai paminėjo mūsų tautos šventę – Vasario 16-ąją. Renginys prasidėjo 11 val. ir truko iki geros popietės, nes programa buvo plati ir įdomi.

Pasaulio anykštėnų bendrija (PAB) yra asociacija, telkianti visuose pasaulio kraštuose, Lietuvoje ir gimtinėje gyvenančius anykštėnus bendrai socialinei ir kultūrinei veiklai, skirtai savo gimtojo krašto ir Tėvynės labui. Ji įkurta 1992 m. liepos mėn., per šv. Onos atlaidus, Anykščiuose vykusiame pirmajame Pasaulio anykštėnų suvažiavime. Čia priimti pirmieji bendrijos įstatai, išrinkta bendrijos taryba ir pirmininkas Vilniaus anykštėnas prof. Antanas Tyla, kuris šias pareigas eina iki šiol (penktąją kadenciją). Per šį laikotarpį PAB atliko didelį kultūros, švietimo ir jaunosios kartos tautinio ugdymo darbą: surengti penki suvažiavimai, organizuota daug parodų, išleista nemažai knygų ir panašiai.

Plečiant bendrijos veiklą ir artėjant antrajam PAB suvažiavimui, anykštėnai bendrai veiklai ėmė burtis ir kituose mūsų šalies miestuose. Pirmieji šios veiklos ėmėsi Vilniaus anykštėnai, kai 1996 m. pradžioje šalies sostinėje susirinkusi iniciatyvinė grupė įkūrė PAB Vilniaus anykštėnų sambūrį (VAS), kuris dabar tapęs stipriausiu ir veikliausiu bendrijos padaliniu. Pastaruoju metu VAS vadovauja pirmininkė Rita Virbalienė. Sambūris jungia kelias dešimtis įvairaus amžiaus ir profesijos gana aktyvių narių.

Į šventišką, gėlėmis papuoštą, vėliavomis ir kitais valstybės simboliais padabintą Signatarų namų salę tą dieną paminėti iškilios Tautos šventės susirinko vos ne 100 Vilniaus anykštėnų.

Įžanginiu žodžiu oficialiąją minėjimo dalį pradėjo ir programą vedė mokytoja Liudgarda Juškaitė-Čepienė. Beje, ji pati perskaitė ir keletą patriotiškų, Tėvynei skirtų poeto Bernardo Brazdžionio eilėraščių, pasveikino Vilniaus anykštėnus su Lietuvos Nepriklausomybės diena.

Pranešimą apie Vasario 16-osios reikšmę Lietuvai skaitė prof. Regina Koženiauskienė. PAB pirmininkas prof. Antanas Tyla savo pranešime Vasario 16-toji: priežastis ir pasekmė nagrinėjo Lietuvos laisvės idėją, aprėpdamas jos raidą nuo Lietuvos karaliaus Mindaugo laikų iki pat pokario rezistencinio judėjimo pabaigos. Pranešimą jis papildė ir autentišku dokumentu, ištisai perskaitydamas minėjimo dalyviams 1949 m. Lietuvos laisvės sąjūdžio kovų deklaraciją. PAB vicepirmininkas, Vilniaus anykštėnas prof. Algirdas Čižas nuoširdžiai pasidalijo prisiminimais apie pasipriešinimo okupacijai apraiškas 1947 m. Anykščių gimnazijoje, kėlė labai opias šio meto jaunimo patriotinio auklėjimo, pagarbos valstybei ir jos simboliams – vėliavai bei himnui – ugdymo problemas.

Antrojoje minėjimo dalyje buvo atlikta gana apgalvotai sudaryta ir konkrečiai šiai progai priderinta koncertinė programa. Ją išpildė žinomos mūsų šalies operos solistės Rasa Juzukonytė ir Eugenija Klivickaitė bei akomponiatorė ir šio minėjimo meninės dalies vedėja Aušra Motuzienė. Koncerte skambėjo arijos iš nacionalinių (Vytauto Klovos Pilėnų. Jurgio Karnavičiaus Gražinos) ir klasikinių (Džakomo Pučini, Džiuzepės Verdžio, Franco Leharo – jos atliktos italų kalba) operų, taip pat lyrinės lietuvių kompozitoriaus Juozo Naujalio (Barkarolė) ir Stasio Šimkaus (Plaukia sau laivelis) dainos. Jų atlikėjos, rodos, sužavėjo visus klausytojus, nes jie labai šiltai sutiko solistes, ilgai joms plojo – kai kuriuos programos numerius teko net pakartoti...

Minėto sambūrio metu jubiliejinio gimtadienio proga taip pat buvo gražiai pasveikintas mūsų kraštietis, žinomas šalies dailininkas ir skulptorius Antanas Žukauskas. Jis savo ruožtu visus minėjimo dalyvius pakvietė apsilankyti LR Seime, kur vasario 13 d. atidaryta jubiliejinė jo tapybos darbų paroda.

Lietuvos Nepriklausomybės šventinis minėjimas paliko daug malonių prisiminimų. Jis baigėsi neformaliu ir nuoširdžiu kraštiečių bei kitų bendraminčių pasisėdėjimų prie karštos kavos puodelio. Ja pasirūpino patys Vilniaus anykštėnai. O prieš akis – nauji Vilniaus anykštėnų darbai, šventės ir susitikimai.