Lietuvos technikos biblioteka optimizavimo išvakarėse
Pabaiga, pradžia Nr. 19
Šviesos spindulys šioje diskusijoje yra jau tai, kad ne vien Lietuvos technikos bibliotekos darbuotojai atėjo išsakyti savo nuomonę dėl LTB ateities. Atėjo skaitytojai, mokslininkai, architektai, verslo ir patentinės srities specialistai, spaudos darbuotojai. Ar tai ne pilietiškumo pasireiškimas? Tegu bet kuris, pareigūnas ar valdininkas, išdrįs pasakyti, kad čia susirinkusių žmonių balsai nieko verti, kad jie, tautos išrinktieji ar partijų paskirtieji, geriau išmano visus reikalus. Šiuo atveju jiems reikėtų čia išsakytas mintis stropiai fiksuoti savo bloknotuose ir pateikti atsakymus į diskusijoje išsakytas mintis. „Mokslo Lietuvoje“ tiems atsakymams išspausdinti rasime vietos. Nebent valdžia viską žino, jai patarimų nereikia, o žmonių balsų ji nelinkusi girdėti. Bet tikriausiai taip juk nėra.
Kultūrinis ir techninis bastionas Jolanta Kaušpėdaitė, architektė, projektų vadovė, LTB skaitytoja.
Esu šios bibliotekos skaitytoja nuo tų laikų, kai studijavau Vilniaus inžineriniame statybos institute (dabar Vilniaus Gedimino technikos universitetas). Bibliotekoje rinkau medžiagos kursiniams darbams, vėliau ir diplominiam darbui. Gerai žinau, kas buvo tie tarybinių laikų informacijos bado metai. Architektams, projektuotojams specialioji literatūra buvo sunkiai prieinama, todėl ypač ją vertinome. VISI Architektūros fakulteto biblioteka, kaip ir daugelis kitų, mūsų poreikių netenkino. Net Lietuvos nacionalinė M. Mažvydo biblioteka, kurioje tos specialios literatūros buvo, nebuvo tokia patogi, nes tekdavo ilgai gaišti, kol gaudavome užsakytus leidinius ir knygas. LTB buvo pati parankiausia daugeliui skaitytojų, ir ne vien architektams ar dizaineriams. Tie, kurie išties domėjosi savo specialybe, siekė gauti naujausios informacijos – gaudavo jos LTB.
Dabar informacijos šaltinių daug, kai kurios solidesnės projektavimo įmonės sugeba kaupti savo bibliotekas. Nuo 2000 m. dėstau Vilniaus dizaino kolegijoje. Studentus tenka pratinti būti žingeidžiais, neužsidaryti internetiniame pasaulėlyje. Norintiems gauti kuo daugiau profesinių žinių, siūlau lankytis ir bibliotekoje. Mūsų specialybė yra tarptautinė, tarptautiniai leidiniai ir žurnalai labai brangūs, o LTB turime galimybę jais pasinaudoti.
Šioje diskusijoje buvo svarstoma, kas yra šiandienė LTB – archyvas, mokslo įstaiga ar keliems tūkstančiams inžinierių tarnaujanti įstaiga. Mano nuomone, jeigu LTB atliktų net ir archyvo ar depozitinės bibliotekos funkciją, ir tai būtų gerai. Suprantama, būtina išlaikyti ir LTB sukauptus patentinės literatūros ir informacijos rinkinius.
Didelis šios bibliotekos privalumas, kad ji įsikūrusi miesto centre, Senamiestyje. Pritariu kolegos architekto Česlovo Šliažo požiūriui, kad Senamiestis visų pirma turi tarnauti kultūros reikmėms. Kuo mažiau Senamiestyje reikia leisti kurdintis bankams, verslo centrams, Maximoms, kuo daugiau – visuomenines erdves kuriantiems objektams. Visame pasaulyje miesto centruose stengiamasi formuoti kuo daugiau visuomeninių erdvių, o pramonė ir didieji prekybos centrai išsikelia į priemiesčius. Bibliotekos yra būtent tie kultūros centrai, kurie miesto centre labai pageidaujami. Kai mokslo „bastionai“ keliami į miesto pakraščius, kad ir į Saulėtekio studentų miestelį, tai ne visada geriausias sprendimas Vilniaus miestui, jo kultūriniam ir moksliniam gyvenimui.
Knyga savo vertės neprarado Astolda Šadienė, LTB LIBIS administratorė, Spaudinių komplektavimo skyriaus sektoriaus vedėja.
Mūsų biblioteka nuo 2000 m. dalyvauja Lietuvos integralioje bibliotekų informacijos sistemoje. Bibliotekos katalogai prieinami visiems skaitytojams, su mūsų fondais galima susipažinti ir elektroninėje erdvėje. LIBIS taip pat nuolat tobulinama. Mūsų biblioteka dalyvauja automatizavimo procesuose – netrukus neišėjus iš namų bus galima tapti bibliotekos skaitytoju, užsisakyti skaitytojo bilietą internetu, prasitęsti iš bibliotekos paimtų knygų grąžinimo terminus, elektroniniu būdu užsisakyti ir gauti visateksčius dokumentus, dokumentų kopijas ar jų skaitmenines dalis, prenumeruoti ir užsisakyti informaciją apie bibliotekoje gautus naujus ar skaitytojo pasirinkta tema, dokumentų rūšį, leidinius. Šiuo požiūriu neatsiliekame nuo kitų bibliotekų naujų technologijų diegimo srityje.
Marija Brantienė, LTB Bibliografijos skyriaus vedėja.
Visa studentija dabar „pakibusi“ internete, nors iš jo visos žinių pilnatvės negausime. Įsiminė vienos kolegijos bibliotekos vadovo žodžiai: paieška internete – lyg adatos ieškojimas šieno kupetoje. Man atrodo, studentai po truputį pradeda suprasti, kad internete ne tiek jau daug kokybiškos medžiagos. Vis dėlto knygose išlieka svarbiausi sukauptos kokybiškos medžiagos šaltiniai. Internete norint kokybišką medžiagą pasiekti, reikia labai gerai išsiaiškinti įvairių svetainių patikimumą, bet ir jose pateiktos žinios gali būti ne pačios giliausios. Knygos gali duoti daug daugiau. Tenka atlikti paiešką įvairiais klausimais. Įsitikinome, kad net 1957 m. ir anksčiau išleistos knygos labai reikalingos mokslininkams ir inžinieriams (pavyzdžiui, renkant medžiagą kad ir apie garo generatorius).
Bibliografijos skyriuje turime sukaupę referatinių žurnalų fondą. Gaila, kad apie jį net ne visi aukštųjų mokyklų dėstytojai žino.
Mūsų bibliotekos stiprybės Daiva Kalvaitienė, LTB Organizacijų aptarnavimo skyriaus vedėja.
Šiandien svarbiausios tikslinės skaitytojų grupės, kurios lankosi Organizacijų aptarnavimo skyriuje – dizaineriai, architektai, inžinieriai, besidomintieji transporto reikalais. Neatsitiktinai diskusijoje pasisakė du architektai. Nemažai dizainerių metų metus čia lankosi, nes bibliotekoje randa literatūros, kurios nėra kitose bibliotekose. Mūsų paslaugomis naudojasi labai skirtingų poreikių įmonės. Atlikome apklausą ir supratome, kad esame reikalingi. O labiausiai reikalingi mažoms arba vidutinėms architektūrinėms ir dizaino firmoms. Didelės, stiprios bendrovės jau pajėgia ir pačios įsigyti ar prenumeruoti jiems rūpimus leidinius, bet toli gražu ne visos.
Mūsų bibliotekos stiprybė – specializacija: komplektuojami išskirtiniai dokumentai, kurie jokioje kitoje bibliotekoje nekomplektuojami – tai patentai ir standartai. Organizacijų aptarnavimo skyriuje labai populiari atrankinės informacijos paslauga, kuria noriai naudojasi organizacijos
Antroji LTB stiprybė – vieta. Net ir naujoji deimanto formos Baltarusijos nacionalinė biblioteka, kurioje lankėmės prieš trejus metus, iš miesto centro perkelta į naują rajoną, prarado 30 proc. skaitytojų. Su šios bibliotekos darbuotojais kalbėjomės kaip profesionalai – atvirai, apie visas mūsų darbo subtilybes. Kai biblioteka iškeliama už miesto, prarandami tie skaitytojai, kurie lankėsi dešimtmečius. Nenorėčiau, kad taip atsitiktų ir mums.
Trečioji stiprybė – pastatas. Buvusio Šv. Ignoto jėzuitų naujokyno pastato erdves panaudojame ne tik bibliotekinių paslaugų teikimui. Tai išskirtinės patalpos parodų ekspozicijoms. Rengiame įvairias menines parodas, tačiau mūsų prioritetas – teminės parodos, skirtos pramonės paveldui, technikos istorijai. Ypatingas dėmesys skiriamas patentinės informacijos sklaidai, nes stengiamės atstovauti savo steigėjo interesams (Valstybinis patentų biuras yra LTB steigėjas). Kreipiuosi į oponentus. Jeigu mūsų veikloje yra trūkumų, nurodykite juos. Manau, esame lankstūs ir galime pasitaisyti. Jeigu kažkam rūpi bibliotekos pastatas, vargu ar verta analizuoti LTB stiprybes ir silpnybes. Viskas bus nuspręsta be mūsų... Skaudu, kad apie LTB (ir ne tik!) naikinimą prabilta, kai Lietuva švenčia savo vardo paminėjimo tūkstantmetį, o Vilnius – Europos kultūros sostinė 2009. Atrodytų, kad šiemet turime vienytis kultūros vertybių puoselėjimui ir išsaugojimui, o ne jų naikinimui.
Mūsų biblioteka visada dirbo ne statistiniams rodikliams, bet žmogui, Nacionalinės bibliotekų savaitės metu rengiame akcijas, pavyzdžiui, nemokamai dalijame skaitytojų bilietus. Ekonominio nuosmukio metu 5–7 litai kai kuriems žmonėms gali būti labai brangūs. Užsiregistravę mūsų bibliotekoje ir turėdami vieningą bilietą, skaitytojai laukiami ir kitose 68-iose Lietuvos bibliotekose, nes šis pažymėjimas suteikia jiems tokią teisę.
Nudžiūvo gėlė? Atnešk į biblioteką ir gėlė atgis Daiva Kalvaitienė. Į mūsų renginius, parodas gali ateiti lankytojai net ir neturėdami skaitytojo pažymėjimo. Į parodas atėjusieji žmonės registruojami tik kaip lankytojai, bet ne kaip skaitytojai. Taip elgiamės, kad kuo daugiau žmonių apsilankytų mūsų renginiuose. O dažnas, užsukęs čia kartą, sugrįžta ne kartą ir kaip lankytojas, ir kaip skaitytojas. Tačiau lankytojas nėra toks svarbus bibliotekų statistikos rodiklis kaip skaitytojas. Nes biblioteka visų pirma turi rūpintis savo tiesioginių paslaugų teikimu, o ne įvairių renginių organizavimu. Jeigu gėlė namuose vysta – atneškite ją į mūsų biblioteką ir pamatysite, kaip ji čia atsigaus, iš naujo pražys. Išties bibliotekos patalpas gaubia ypatinga aura. Matyt, kadaise vienuoliai neatsitiktinai pasirinko šią vietą.
Skaitytoją reikia „išsiugdyti“, pripratinti jį naudotis bibliotekos paslaugomis taip, kad be mūsų jis negalėtų gyventi. Mums be galo malonu, kai skaitytojas, kuris mūsų bibliotekoje lankėsi dar būdamas studentas, ateina vieną dieną ir pasako: „Laba diena, jūs mane užauginote, o šiandien aš pas Jus sugrįžau kaip įmonės savininkas“. Šie lojalūs skaitytojai – mūsų veiklos variklis. Dirbame jiems ir panašiems į juos. Didžiuojamės skaitytojais, kuriuos patys išsiugdėme.
Jei užsukusiam į biblioteką dėstytojui patiko mūsų fondai, aptarnavimas, tai ir jo studentai apsilankys, nepaisant to, kad studentas turi teisę naudotis savo akademine biblioteka, tiesiogiai orientuotą į besimokantį jaunimą. Visuomet yra galimybė rinktis.
ML. Kuo LTB skiriasi nuo akademinių bibliotekų? Daiva Kalvaitienė. Akademinės bibliotekos orientuotos į studentus ir dėstytojus, o LTB pirmiausia skirta verslo žmonėms, inžinieriams, įmonėms ir organizacijoms, besimokančiam žmogui, t. y. neturinčiam baigto formaliojo išsilavinimo (aukštojo, profesinio) ar mokymosi visą gyvenimą šalininkui. Neneigsiu, kad esame populiarūs tarp studentų, nors akademinė bendruomenė nėra mūsų pagrindinė skaitytojų grupė. Tačiau džiaugiamės visais skaitytojais, kurie užsuka pas mus.
LTB jau seniai išaugo iš savo pavadinimo „marškinėlių“, bet mums šis pavadinimas svarbus, nes komplektuojamų fondų pagrindą sudaro ekonominė, techninė-inžinerinė literatūra. Mūsų ištikimieji dizaineriai, architektai, kraštovaizdžio ir apželdinimo specialistai žino, ko gali tikėtis iš mūsų. Galiu paminėti vieną reikšmingiausių įvykių 2009 m. – šių metų pavasarį LTB dalyvavo 1-ojoje Europos verslumo savaitėje. Renginius Lietuvoje koordinavo Ūkio ministerija. Finansinė parama nebuvo teikiama. Mūsų bibliotekos projektas buvo pavadintas Informacijos greitkeliu verslumo link. Neišsiplėsiu kalbėdama apie šį renginį. Apie jį galite pasiskaityti LTB svetainėje adresu http://tb.lt/Apie%20mus/projektai.htm. Pasakysiu tik tiek, kad LTB buvo vienintelė šalies biblioteka, dalyvavusi šioje verslumo savaitėje. Norėjome atkreipti dėmesį į tuos žmones, kurie LTB traktuoja vien kaip patentų ar kitų specializuotų dokumentų saugyklą. Norėjome praplėsti kai kurių skaitytojų gretas, pavyzdžiui, įtraukti landšafto specialistus, floristus ir pan. Projekto partnerystei pasikvietėme Lietuvos floristų asociaciją, Vilniaus paslaugų verslo darbuotojų profesinio rengimo centrą ir Vilniaus pedagoginį universitetą.
Jeigu tarp mūsų skaitytojų sumažėjo inžinierių, ieškome naujų tikslinių grupių. Jeigu ne mes juos, tai jie mus randa. Verslininkystės savaitės metu įsiminė vienas pasisakymas: „Jūsų bibliotekos nerealūs fondai – tiek naudingos literatūros. Kai mano verslas žlugs, būtinai ateisiu pas jus skaityti“. Tai juokas pro ašaras. Seminare iš 60 pareiškusių norą dalyvauti floristų net pusė negalėjo atvykti. Smulkaus verslo įmonėse darbuotojų skaičius tiek sumažintas, kad pačiam bendrovės direktoriui kartais tenka stovėti už prekystalio vietoj galimybės dalyvauti savo profesiniame renginyje. Paradoksalu, tačiau ekonominis sunkmetis diktuoja savas taisykles. Bibliotekos tikslas – jausti savo vartotojų pulsą ir maksimaliai prisitaikyti prie besikeičiančių informacinių poreikių.
Kalbant apie bibliotekos stiprybes, norėčiau paminėti vieną svarbų dalyką. LTB dar prieš 20 metų išskirtinai pasirūpino žmonėmis su negalia. 1998 m. lankytojams su invalidų vežimėliais buvo pritaikytos pirmojo aukšto patalpos: įvažiavimas į biblioteką, fojė, katalogus, skaityklą ir kt. Manyčiau, tai irgi daug ką pasako apie mus kaip instituciją, besirūpinančią žmogumi. Galbūt todėl iki šiol vyksta gražus nevienadienis bendradarbiavimas su įvairiomis draugijomis, kurios dirba su specialiųjų poreikių turinčiais žmonėmis.
