XIII-oji mokslo istorikų konferencija

Prieš trylika metų Vilniaus Gedimino Technikos universiteto (VGTU) Mokslotyros centro doc. dr. Algimanto Nako iniciatyva, visapusiškai palaikant ir remiant tuomečiam rektoriui prof. habil. dr. Edmundui Kazimierui Zavadskui buvo organizuota pirmoji Mokslo istorikų konferencija. Į ją susirinkęs nedidelis būrelis kas metai augo – konferencijos plėtėsi, apimdamos vis platesnes ir įvairesnes tyrinėjimų sritis.

2009 m. gruodžio 10 d. VGTU vyko jau XIII Lietuvos mokslo istorikų konferencija Mokslo ir technikos raida Lietuvoje, kurios (kaip ir visų ankstesniųjų) pagrindinis organizatorius – prof. Algimantas Nakas.

Konferencijoje sveikinimo žodį tarė rektorius prof. habil. dr. Romualdas Ginevičius, dalyvavo buvęs rektorius prof. habil dr. E. K. Zavadskas.

Konferencijos programoje numatyti 36 pranešimai, kuriuos rengė 43 autoriai (keletas pranešimų rengti dviejų mokslininkų).

Pranešimų medžiaga, kaip įprasta, prof. A. Nako iniciatyva jau buvo išspausdinta ir išdalyta prelegentams prieš konferenciją. Tad pranešėjai galėjo praplėsti ar pateikti naujus tyrinėjimų rezultatus.

Pranešimą Savarankiškos universitetinės veiklos keturiasdešimtmetis plenariniame posėdyje skaitė mgrs. inž. Vytautas Plakys, akcentuodamas, kad „2009 m. Vilniaus Gedimino Technikos universitetas pažymi prasmingą sukaktį – 40 metų, kai 1969 m. Vilniuje įkurta savarankiška aukštoji technikos mokykla – Vilniaus inžinerinis statybos institutas (VISI)“. Prelegentas pateikė plačią medžiagą, kurią iliustravo lentelėmis, diagramomis, schemomis, parodydamas VISI išaugimo į VGTU istoriją.

Prelegentai nemaža dėmesio skyrė žymioms asmenybėms: pedagogui Matui Kriščiūnui (prof. habil. dr. A. Ažubalis), matematikui Otui T. Folkui (doc. dr. J. Banionis), pulkininkui Vaclovui Žadeikai (V. Januševičienė), Kazimierui Masiliūnui (S. Mikeliūnienė), Petrui Būtėnui (L. Lapinskienė), Pranciškui Baltrui Šivickiui ir Konstantinui Račinskiui (dr. L. Petrauskienė), Juozui Virbickui (dr. J. Olechnjovičienė), K. J. Aleksai (dr. A. Šveistytė ir V. Apšegaitė), Juozui Matuliui (dr. J. Kankauskienė, dr. O. Kmitienė), Stanislovui Kerbedžiui (doc. dr. A. Nakas), Oginskiams (J. Norkevičius), Adomui Honariui Kirkorui (dr. M. Kuodytė).

Pristatyta draugijų veikla: Vilniaus mokslo bičiulių draugijos šaltinių publikacijos (habil.dr. H. Ilgievič), Vilniaus gamtos mokslo mėgėjų draugija (prof. dr. L. Klimka), įmonių istorija: Techninės pažangos keliu. Brolių Tilmansų Kaune įkurtos gamyklos istorijos bruožai (J. Rudokas), Šiaulių duona kombinato atsiradimas, jo veikla (R. Poderys).

Nagrinėtos kai kurių mokslų studijos ir aukštojo mokslo raida: Statybinių organizacijų problemos, kurias spręsti padėjo VISI prieš 40 metų (prof. habil. dr. A. Alikonis), Automobilių transporto katedros raida (asist. R. Brazys), Įmonių ekonomikos studijos Klaipėdoje 1934–1939 (doc. dr. R. Juzefovičius), Mokslo ir aukštojo mokslo raida Lietuvoje per 20 metų: nuo demokratijos iliuzijų iki autoritarizmo tvarkymo (prof. habil. dr. K. Makariūnas).

Mokslininkai skaitė pranešimus iš įvairių mokslo sričių: Mokslo ir valstybės institucijos: lietuviškos bendravimo kultūros grimasos (prof. habil. dr. J. A. Krikštopaitis), Progresų kriterijų problema vertinant mokslo istorijos raidą (doktorantas J. Motiejūnas), Zoopsichologija prof. K. J. Aleksos mokslinių problemų akiratyje (dr. A. Šveistytė, dr. V. Apšegaitė), Nuo paminklo žuvusiems už Lietuvos Nepriklausomybę Šiauliuose iki Prisikėlimo bažnyčios Kaune (mok. ekspertas S. Saladžinskas), Lietuvos istorija ženkluose – kurią dar vis atsimename (dr. B. Railienė), Mokslo istorijos publikacijos žurnale „Fizikų žinios“ (dr. E. Makariūnienė), Alfa karštųjų dalelių atmosferoje atradimas Lietuvoje (doc. dr. V. Pocius, dr. E. Vėbra), Dielektrikų metalizavimo technologijų raida (dr. M. Šalkauskas).

Tyrinėta Lietuvos bažnyčios istorija – šiai temai skirti keturi pranešimai: Pirmųjų Panevėžio bažnyčių istorija (gydytoja L. Knizikevičienė), Anykščių Šv. evangelisto apaštalo Mato bažnyčia: 2. Vitražai (kan. klebonas S. Krumpliauskas ir kun. vikaras M. Maasas), Šv. Mergelės Sopulingosios bažnyčia Salake: 2. Bažnyčios šventorius (dr. A. Vasiliauskienė, lic. N. Pipiras) ir Šv. Mergelės Marijos bažnyčia Nemunėlio Radviliškyje: istorinė apžvalga (dr. A. Vasiliauskienė, mgsr. kun. A. Šukys). Kaip matyti, du pranešimai – tai tąsa jau 12-oje konferencijoje skelbtų tyrinėjimų.

Ir kituose pranešimuose paliesta dvasininkija ir jos indėlis Lietuvos mokslui. Tarkime, doc. dr. Juozas Banionis pranešime Žymus Lietuvos universitetų matematikas Otas T. Folkas (1892–1989) kalbėjo apie tarpukario Lietuvos pirmojo ryškumo matematikos žvaigždę – O. T. Folką (O. T. Volk‘ą). Jis – katalikų kunigas, dviejų daktaro disertacijų (inžinerija ir filosofija) autorius, padėjęs pamatus dabartinės Lietuvos matematikos plėtotei, pateikęs pirmuosius matematikos mokslinius tyrinėjimus tarpukario Lietuvoje, išleidęs 4 vadovėlius, straipsnius iš matematikos filosofijos spausdinęs Logos ir Kosmos žurnaluose.

Gydytoja Liudvika Knizikevičienė, išleidusi itin vertingą ir svarbią knygą Pirmųjų Panevėžio bažnyčių ir Senamiesčio gatvės istorija (2007 m.), supažindino su Panevėžio Senamiesčio bažnyčių istorija, jų likimu, pateikė žinių parapijinės mokyklos veiklą, seniausias miesto kapines, apie nūdieną, kada dvasinė veikla įamžinta kryžiais, paminklais, informaciniais akmenimis.

Anykščių dekano kan. Stanislovo Krumpliauskas ir kun. vikaro Mangirdo Maaso pranešimas – tai pačios bažnyčios 100-mečio ir visiems anykštėnams gerai žinomo monsinjoro Alberto Talačkos (1921–1999) dešimtųjų mirties metinių paminėjimas garbingoje mokslo istorikų auditorijoje. Pranešimą skaitęs kun. M. Maasas pateikė Anykščių Šv. evangelisto apaštalo Mato bažnyčios spalvotus vaizdinius įrašus – vitražus, dėkojo, kad trijų langų bažnyčios vitražais papuoštas pranešimų medžiagos spalvoto viršelio vidinė pusė.

Primintina, kad šių metų balandžio 3 d. Lietuvos mokslo istorikų ir filosofų konferencijos Scientia et Historia – 2009 Edukacinė sekcija dekano kan. S. Krumpliausko iniciatyva vyko Anykščiuose. Tad Anykščių dvasininkų ryšys su mokslo istorikais stiprėja ir plečiasi.

Kaip apie Anykščių, taip ir apie Salako bažnyčią kalbama jau antroje mokslo istorikų konferencijoje. Pažymėtina, kad Salako Šv. Mergelės Sopulingosios bažnyčia 2011 m. minės 100-mečio jubiliejų, tad konferencijoje pateiktais duomenimis galės pasinaudoti jubiliejaus rengėjai. Šių metų pranešime (dr. Aldona Vasiliauskienė ir lic. Nerijus Pipiras) išsamiai aptarti Salako Šv. Mergelės Sopulingosios bažnyčios šventoriuje esantys antkapiniai paminklai, kryžiai, koplytėlės ir kiti statiniai. Pranešimą skaitė Kauno kunigų seminarijos klierikas N. Pipiras.

2009-ųjų rugpjūčio 15 d. – Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų dieną (Žolinės) iškilmingai paminėtas Šv. Mergelės Marijos bažnyčios Nemunėlio Radviliškyje 155-asis jubiliejus. Tad mokslo istorikų supažindinimas su šia reta akmenų bažnyčia, jos istorija – minėto jubiliejaus tąsa. Pranešimą parengė dr. Aldona Vasiliauskienė ir mgsr. kun. Andrius Šukys – Nemunėlio Radviliškio bažnyčios klebonas. Supažindinta su Švč. Mergelės Marijos vardu tituluotomis bažnyčiomis visuose aštuoniuose Panevėžio vyskupijos dekanatuose. Pristatyti Nemunėlio Radviliškyje dirbę dvasininkai. Daugiau dėmesio skirta čia paskutiniaisiais gyvenimo metais dirbusiam kun. Broniui Šukiui (1924–1970), nes 85-osios jo gimimo ir 60-osios kunigystės metinės taip ir liko nepastebėtos. Akcentuota, kad dvasininkas per 21 kunigystės metus dirbo net 15-oje parapijų (kai kuriose tik po kelis mėnesius), nes buvo nuolat saugumo stebimas.

VGTU Mokslotyros centras (direktorius dr. Algimantas Liekis) doc. dr. Algimanto Nako iniciatyva pradėjo leisti naują mokslo istorijos žurnalą Mokslo ir technikos raida (vyriausiasis redaktorius prof. habil. dr. R. Ginevičius), kurio šįmet išleisti du pirmieji numeriai. Tad antroji pagal populiarumą Lietuvos aukštoji mokykla – VGTU – atlieka svarbius darbus.

Dr. Aldona Vasiliauskienė, Šiaulių universitetas