Greimai ir Prienai

Prof. Karolis Rimtautas Kašponis

Prienų rajone skiriamas didelis dėmesys įžymių Lietuvos žmonių, susijusių su šiuo kraštu, atminimui. Išsiskiria paminklas Lietuvos didžiajam kunigaikščiui Kęstučiui, skulptūra įžymiam filosofui Antanui Maceinai, kurie abu yra iš šimto iškiliausių tūkstantmečio lietuvių, pažymėtų paminkle Vienybės medis Vilniuje. Laiko tėkmė, pakitusios gyvenimo sąlygos, atsivėrę ryšiai su pasauliu, kultūrinis bendravimas sudaro mums naujas galimybes ir skatina plėsti šią tradiciją. Norime atkreipti dėmesį dėl Juliaus Greimo ir jo sūnaus Algirdo Juliaus Greimo ryšių su šiuo kraštu, Prienais.

Julius Greimas gimė 1882 m. Užnemunėje, Šilavoto kaime, Liudvinavo parapijoje, Suvalkų gubernijoje ūkininko šeimoje. 1902 m. baigęs Veiverių mokytojų seminariją, kuri yra Prienų rajono ribose, mokytojavo įvairiose pradžios mokyklose. 1927 m. gavo vidurinės mokyklos mokytojo vardą, buvo pradžios mokyklų inspektorius. Nuo 1931 m. buvo Marijampolės apskrities I rajono pradžios mokyklų inspektorius. Į šį rajoną įėjo Prienų miesto ir valsčiaus pradinės mokyklos. J. Greimas daug nuveikė tobulinant šiose mokyklose mokymo procesą, stiprinant mokyklų materialinę bazę, plečiant mokyklų tinklą, vystant užklasinį darbą, rūpinantis vaikais iš neturtingų šeimų.

J. Greimas įgijo didelį autoritetą Prienų mieste ir valsčiuje. 1934 m. gruodžio 21 d. jis išrinktas miesto burmistru, kuriuo buvo iki 1940 m. (Lietuvos centrinis valstybės archyvas, toliau: LCVA, f. 1020, ap. 7, b. 667, l. 58). Jo iniciatyva buvo atlikta daugybė svarbių darbų: tvarkomos gatvės, miesto centras, jis rūpinosi Prienų žmonių gerove, švietimu ir kultūra, ypač jautrus buvo neturtingoms šeimoms.

J. Greimas buvo Lietuvos tautininkų sąjungos Prienų apylinkės pirmininkas, apdovanotas Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino ordinu (IV laipsnio, 1929), Šaulių žvaigždės ordinu (1938), Trijų liepsnų ordinu (II laipsnio, 1937), sidabro medaliu „Už ryžtingumą“ („Za otvagu“, 1915).

1941 m. birželio 16 d. politinių motyvų pagrindu J. Greimas buvo išvežtas į Rešotų lagerį Nižnij Ingašo rajone Krasnojarsko krašte, kur sunkiomis gyvenimo sąlygomis, neišgyvenęs nė metų, mirė 1942 m. sausio 23 d. (bylos nutraukimo data). Palaidotas simboliškai šeimos kape Petrašiūnų kapinėse Kaune. Žmona Konstancija Mickevičiūtė kalinta Jabogano lageryje, Altajaus krašte, iš kur pabėgo į Lietuvą, bet buvo suimta ir vėl išvežta į Jaboganą. Į Lietuvą grįžo 1954 m. ir 1956 m. mirė, palaidota šeimos kape Petrašiūnų kapinėse Kaune.

Prienuose vasaromis, atostogų ir švenčių metu gyveno ir jo sūnus – Vytauto Didžiojo universiteto Kaune ir vėliau Grenoblio universiteto Prancūzijoje studentas Algirdas Julius Greimas. Tai rodo jam adresuoti į Prienus atsiųsti oficialūs Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos raštai (LCVA, f. 387, ap. 6, b. 956, l. 3, 4), Prienuose gyvenant parašytoji 1937–1938 mokslo metų Grenoblyje darbo ataskaita Lietuvos Respublikos Švietimo ministerijai (LCVA, f. 391, ap. 9, b. 298, l. 15) bei jo autobiografiniai duomenys 1985 m. paskelbti spaudoje, kuriuose, atsakydamas į klausimą: „kur Jūs labiausiai jaučiatės namuose (...?)“, pabrėžia, kad „... prisimena krūmais apaugę Šešupės krantai, pasivaikščiojimai su tėvu Prienų giriose“ (Greimas A. J. Iš arti ir iš toli. Vilnius: Vaga, 1991, p. 36). Taigi matyti jo ryšiai su Prienais.

Algirdas Julius Greimas – pasaulinio garso mokslininkas, vienas semiotikos mokslo kūrėjų, lietuvių mitologijos tyrinėtojas, Paryžiaus semiotikos mokyklos pagrindėjas, kalbininkas. Jis, kaip ir M. K. Čiurlionis, yra vienas žinomiausių lietuvių pasaulyje, turintis mokinių ir pasekėjų įvairiose šalyse. Jo mokslo darbai išversti į daugelį kalbų. A. J. Greimas yra vienas iš pagrindinių šiuolaikinių mąstytojų, gretinamas su tokiais mokslininkais kaip S. Freudas, F. Nietsche, F. Kafka (Lechte J. Penkiasdešimt pagrindinių šiuolaikinių mąstytojų. Vilnius: Charibdė, 2001, p. 156–162). Išsiskiria jo knygos, apimančios ilgą istorinį Lietuvos periodą – Lietuva Pabaltijy (istorijos ir kultūros bruožai, lietuvių ir prancūzų kalbomis, kartu su S. Žuku) ir Tautos atminties beieškant (lietuvių tautos šaknų ir tikėjimo ieškojimas), už kurią 1989 m. paskirta JAV lietuvių bendruo-menės premija.

Ypač svarbus A. J. Greimo veiklos bruožas – mokėjimas sutelkti žmones mokslo darbui. Jis pagrindė ir vadovavo Paryžiaus semiotikos mokyklai, iškėlė idėją suburti pasaulio mokslininkus tarptautiniam muzikos reikšmės (Musical Signification) tyrimui, kurio X kongresas 2008 m. vyko Vilniuje ir Kaune ir apie kurį Mokslo Lietuva išsamiai rašė, pateikdama visą ciklą straipsnių ir pokalbių.

A. J. Greimo pagrindinis devizas buvo: „... siekiame suvienyti žinojimą, o ne (...) pakeisti jį“ (Greimas A. J. Iš arti ir iš toli. Vilnius: Vaga, 1991, p. 94). A. J. Greimas statė proto tiltus tarp žmonių, tautų, kultūrų ir valstybių. Semiotikos mokslas – tai tiltas tarp humanitarinių ir gamtos mokslo šakų. Šis faktas labai svarbus įamžinant Greimo vardą.

A. J. Greimui reiškiama gili pagarba, jo garbei skiriami mokslininkų darbai. A. J. Greimo vardas įamžintas Prancūzijoje: Chaussee gyvenvietėje yra jo vardu pavadinta aikštė, ant namo, kuriame gyveno, atidengta memorialinė lenta. Lietuvoje, Vilniuje yra Vilniaus universiteto A. J. Greimo semiotikos ir literatūros teorijos centras, jo vardu pavadinta gatvė. Kaune taip pat yra A. J. Greimo gatvė, vyksta ketinimų pokalbiai dėl architektūrinio įamžinimo Donelaičio gatvėje. Marijampolėje A. J. Greimo vardas įrašytas į Rygiškių Jono gimnazijos, kurią jis baigė, memorialinę lentą greta J. Basanavičiaus, V. Kudirkos, J. Jablonskio pavardžių, kurie taip pat baigė šią gimnaziją ir kurių pavardės paminėtos paminkle Vienybės medis Vilniuje. Kupiškyje ant namo Vytauto g. 28, kuriame gyveno A. J. Greimas, atidengta atminimo lenta. Svėdasų krašto (Vaižganto) muziejuje, buvusioje Kunigiškių pradžios mokykloje, atidengta atminimo lenta čia mokytojavusiam J. Greimui ir jo sūnui A. J. Greimui. Šiauliuose prie Didždvario gimnazijos, kurioje mokytojavo Algirdas J. Greimas, pastato fasado baigiama augti atminimo lenta.

Svarbiausia tai, kad Algirdas J. Greimas yra vienas iš šimto iškiliausių tūkstantmečio lietuvių, pažymėtų paminkle Vienybės medis Vilniuje, kaip ir Kęstutis ir A. Maceina, kuriems paminklai – iškilios skulptūros – jau yra Prienuose. Čia tiktų priminti išsamų ir nepaprastai vertingą prof. A. Piročkino rašinį Pasvarstymai dėl šimto iškiliausių vardų (Mokslo Lietuva, Nr. 15 (415), 2009 m. rugsėjo 3 d.). Šiame straipsnyje, kuriame vertinamos aukščiausio lygmens mūsų asmenybės, ne iš Lietuvoje gyvenusių ir kūrusių Lietuvai ypač nusipelniusių žmonių, į šimtuką pateko: archeologė M. B. Gimbutienė, kalbininkas, semiotikas A. J. Greimas, filosofas A. Maceina, rašytojas, Nobelio premijos laureatas Č. Milošas, diplomatas, politikos veikėjas S. Lozoraitis.

Apmąstant visa tai, kas pasakyta apie Greimus, reikėtų pabrėžti, kad Prienų miesto vystymo projektams įgyvendinti Julius Greimas sugebėjo suburti ir įtraukti miesto specialistus bei inteligentiją. Ypač didelį dėmesį būdamas burmistru jis kreipė naujo tilto per Nemuną Prienuose statybai ir privažiavimo prie jo klausimams (LCVA, f. 1020, ap. 7, 674, 1. 48, 48 apv.). Šis faktas svarbiausias įamžinant J. Greimo vardą.

Tikėtina, kad Greimų vardo įamžinimas Prienuose sulauks Lietuvos visuomenės dėmesio, taps traukos centru Lietuvos žmonėms, užsieniečiams, plačiai bus žinomas intelektualų semiotikų visuomenėje, kuri yra pasklidusi visuose pasaulio kontinentuose, ir Prienai pateks į Europos kultūros žemėlapį.

Tad yra pagrindo J. Greimo ir A. J. Greimo vardus įamžinti reikšmingu įvykiu: Greimų vardą suteikti tiltui per Nemuną Prienuose. Pažymėtina, kad šis tiltas jungia du Lietuvos etnografinius kraštus: Suvalkiją ir Dzūkiją.

Algirdo Juliaus Greimo įamžinimu pasaulyje rūpinasi Tarptautinė semiotikos studijų asociacija, kurios prezidentas – Helsinkio universiteto profesorius, Tarptautinio semiotikos instituto direktorius Eero Tarastis. Jis yra A. J. Greimo mokinys. E. Tarasčio siūlymu ir nuolatine pagalba šių eilučių autorius yra parengęs dokumentinę biografinę studiją – stendinį pranešimą apie A. J. Greimo gyvenimo periodą Lietuvoje Algirdo Greimo vaikystė, apie kurią plačiai rašė Mokslo Lietuva. Paroda buvo eksponuota Paryžiaus Sorbonos, Helsinkio, Vilniaus universitetuose, Lietuvos ambasadoje Maskvoje, Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, Kauno technologijos universitete, Kupiškio etnografijos muziejuje, Druskininkuose M. K. Čiurlionio studijų savaitėje, Marijampolės Petro Kriaučiūno viešojoje bibliotekoje, Svėdasų krašto (Vaižganto) muziejuje. Numatoma eksponuoti Šiauliuose ir Prienuose.

Dokumentinė paroda buvo eksponuota ir ten, kur gyveno Greimai, paroda inspiravo atidengti atminimo ženklus, skirtus Greimams.

Paruengiau dokumentinę medžiagą dėl Greimų vardo įamžinimo Prienuose ir įteikiau Prienų rajono savivaldybės tarybai bei Prienų rajono savivaldybės merui A. Vaicekauskui. Mero pirmieji žodžiai buvo: šiems dalykams nesame abejingi. Ši mintis lydėjo ir tebelydi paruošiamuosius Greimų vardo įamžinimo darbus, kurie pakankamai sudėtingi. Visi mano sutikti žmonės palaiko šią idėją, ir ne tik Prienuose. Štai muzikologė, televizijos ir radijo laidų vedėja Zita Kelmickaitė išsakė mintį, kad tai aukščiausio lygmens sprendimas.

Prienų rajono savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjas R. Zailskas ėmėsi organizacinio darbo ir darbų koordinavimo. Labai svarbus tapo atminimo ženklų parinkimas. Prienai – europietiškas miestas ir čia kiekviename žingsnyje matyti Architektūros ir urbanistikos skyriaus, kuriam vadovauja D. Joneliūnienė, ryškūs darbai. Aptarus keletą galimų variantų skyriaus vedėja sutiko tolesniems įamžinimo svarstymams palikti tilto per Nemuną Prienuose pavadinimą.

Reikšmingų darbų Greimų vardą įamžinant atlieka Prienų krašto muziejaus direktorė L. Batutienė, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Prienų skyriaus pirmininkė D. Raslavičienė. Tvarkant įamžinimo dokumentus pagelbėjo notarė R. Daraškevičienė ir jos padėjėjos V. Dereškevičiūtė ir R. Lipkevičienė, prieniečiai G. Svinkūnas, J. Vyšniauskas, A. Grinkevičius, kurio asmeniniame archyve aptikome A. J. Greimo pirmąjį mokslo darbą, paskelbtą literatūros almanache Varpai (1943), Prienų miesto elektros abonentų mokesčių knygą iš kurios sužinojome Greimų gyvenamąją vietą. Įvairiais organizaciniais klausimais mums padėjo ir padeda Prienų pensionatas. Keletą straipsnių į spaudą apie Greimus parašė laikraščio Gyvenimas bendradarbė mokytoja D. Dvilinskaitė.

Labai vertingų patarimų rengiant Greimų vardo įamžinimą Prienuose išsakė Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos Tiltų skyriaus vadovo pavaduotoja G. Pumputytė ir direkcijos teisininkas, kuriems esame labai dėkingi.

Dabar Lietuvoje paminklų statymo ir atminimo ženklų atidengimo metai, tikimės, kad ir mus lydės sėkmė.

Tiltas per Nemuną Prienuose pavasarį turėtų būti pavadintas Juliaus ir Algirdo Juliaus Greimų vardu

X tarptautinis muzikos reikšmės kongresas (ICMS 10). KTU Tarptautinių studijų centro aula. Šiuose rūmuose VDU A.J.Greimas studijavo teisę, neretai gyvendavo ir Prienuose as tėvus. Prof. E. Tarasčiui įteikiama A.J. Greimo studijų knygelės kopija. Iš kairės: doc. R. Misiukevičius, prof. J. Antanavičius, prof. E. Tarastis, prof. K.R. Kašponis, 2008 10 25