Donatas Banionis Francisko Gojos kapričų pasaulyje

ML. Grįžkime prie Jūsų kurtojo Francisko Gojos vaidmens. Kiek giliai galėjote susipažinti su XVIII–XIX amžių sandūros Ispanija, F. Gojos paveikslais ir kitais dalykais, į kuriuos neįsigilinus, nesuvokus sunku būtų kurti tokį sudėtingą personažą?

D. Banionis. Žinoma, stengiausi susipažinti, kiek mano sąlygomis buvo įmanoma. Į Ispaniją nenuvažiavau, garsiųjų Ispanijos muziejų ir miestų neaplankiau. Tarybų Sąjungos ir frankistinės Ispanijos politiniai santykiai buvo labai blogi. Prisimenu, mane sukrėtė F. Gojos Kapričai, kuriuos matome ir šiandien atidaromoje parodoje. Beje, režisierius K. Volfas kurdamas filmą labai didelį dėmesį skyrė būtent šiems genialaus dailininko darbams. Išskyrė graviūrą Proto miegas gimdo pabaisas, kaip tam tikrą raktą į Gojos vaidmenį.

ML. J. Miltinio keltieji aktoriams reikalavimai Jums taip pat turėjo pasitarnauti kuriant ir šį vaidmenį.

D. Banionis. Suprantama, kad pasitarnavo. Jaučiau didelę atsakomybę ir jaudulį imdamasis šio vaidmens. Kai filmavimas turėjo vykti Berlyne, kalbinau J. Miltinį vykti kartu, man labai reikėjo jo patarimų. Būčiau jautęsis labiau užtikrintai, bet Miltinis pasakė, kad yra režisierius, atsakingas už filmą, ir aš turįs veikti pagal jo reikalavimus.

J. Miltinis man būtų buvęs labai reikalingas ir rengiantis vaidmeniui, ir filmavimo metu. Kad ir minėtasis ofortas Proto miegas gimdo pabaisas. Juk tos pačios priežastys, kurios gimdo proto vaizdinius, yra ir meninės kūrybos šaltinis. Neabejoju, kad filosofiška J. Miltinio prigimtis ir jo darbo su aktoriais sistema čia būtų turėjusi kur atsiskleisti. Režisierius Konradas Volfas į gilesnius filosofavimus su aktoriais nesileido.

ML. Ispanija filmo „Goja“ kūrėjams buvo neprieinama, tad kur vyko filmavimas?

D. Banionis. Filmavomės įvairiose Europos šalyse. Pradėjome Leningrade, o Ispaniją, Madridą filmavome Dubrovnike tuometėje Jugoslavijoje, taip pat kitose šalyse. Teko prisitaikyti prie aplinkybių.

ML. Vargu ar Ispanijos žiūrovus galėjo filmas „Goja“ pasiekti. Per spaudos konferenciją teko užduoti šį klausimą Ispanijos Karalystės nepaprastajam ir įgaliotajam ambasadoriui Lietuvoje José Luis Solano Gadea. Jo Ekscelencija atsakė, kad šio filmo jam neteko matyti.

D. Banionis. Labai abejoju, kad ispanai būtų galėję tą filmą pamatyti, nes Tarybų Sąjungos politiniai santykiai su Ispanija buvo labai įtempti. Be to, filmą statė vokietis iš Rytų Vokietijos, tad visos aplinkybės mums tuo metu buvo labai nepalankios.

ML. Kaip tas filmas buvo įvertintas tose šalyse, kuriose buvo parodytas?

Vaidmenį gerai įvertino kino kritikai, ypač mane sujaudino labai palankus rašytojo L. Foichtvangerio našlės įvertinimas. Ji pripažino, kad nors mano išvaizda ne visai atitiko jos įsivaizduojamo realaus Gojos išvaizdą, bet personažą suvaidinau subtiliai ir galingai. Galbūt tas išorinis ir vidinis neatitikimas tarp vaidmens ir originalo kaip tik ir atskleidė jų gilų vidinį ryšį, nes Gojos imituoti negalima – reikia atkurti su visomis ydomis ir privalumais…

Mano vaidmuo buvo įvertintas aukščiausia VDR nacionaline Meno premija. Vėliau teko skaityti knygą apie Konradą Volfą, kurioje jis rašo: „Filmui „Goja“ labai pasisekė, kad radome lietuvių aktorių Donatą Banionį – tikrą menininką, kuris iš pat pradžių buvo rimčiausias kandidatas pagrindiniam vaidmeniui ir visose stadijose puikiai tai įrodė. Labai greitai radau kontaktą su šiuo nepaprastai talentingu, santūriu ir giliai mąstančiu aktoriumi, absoliučiai suvokiančiu tą milžinišką atsakomybę, kurią mes patys drauge prisiėmėme.“ Buvo malonu tokį vertinimą perskaityti.

Su režisieriumi Konradu Volfu ir filme nusifilmavusiais aktoriais teko dalyvauti šio filmo premjerose daugelyje šalių – nuo Prancūzijos iki Japonijos. Filmą pristatant Hamburge didžiulė švieslentė skelbė, kad filme vaidina pasaulinė kino žvaigždė Donatas Banionis. Kitą dieną skridome į Zulto salą, išvyką organizavo salos valdytojas. Prieš skrydį buvome paprašyti nusifotografuoti prie mus turėjusio nuskraidinti salos valdytojo asmeninio lėktuvėlio. Grįžęs į Hamburgą pamačiau laikraštyje savo nuotrauką prie lėktuvo su užrašu, kad į filmo Goja premjerą Donatas Banionis atvyko nuosavu lėktuvu.

ML. Jeigu dabar tektų imtis tokio masto dailininko vaidmens, ar daug ką kitaip darytumėte?

D. Banionis. Dabar visai kitos galimybės ir vaidmeniui ruoščiausi visai kitaip. Juk gyveni, įgauni patirties. Prieš 40 metų daugiau klausiau, ką sako režisierius, stengiausi vykdyti jo reikalavimus, o nuo savęs ne kažin ką galėdavau pridėti.

ML. Dabar parodytumėte kietesnį charakterį?

D. Banionis. Nežinau, ar reikėtų rodyti charakterį. Manau, ir šiandien labai daug kas priklausytų nuo režisieriaus. Be gero režisieriaus gero vaidmens nesukurčiau. Teatro ar kino meno kūrinio gimimui vadovauja režisierius.

Kalbėjosi Gediminas Zemlickas

Aktorius Donatas Banionis parodos atidarymo akimirką

Donatas Banionis su parodos koordinatoriumi Skaisčiu Mikulioniu ir savo sūnumi režisieriumi Raimundu Banioniu

Bulgarijos Respublikos Nepaprastasis įgaliotasis ambasadorius Lietuvoje J.E. Ivan Pentchev Dantchev patikino Donatą Banionį, kad Bulgarijoje jis yra labai gerbiamas

Dailininko autoportretas. Iš „Kapričų” ciklo Nr. 1. 1806/07 m.

„Nebuvo kitos išeities“. Iš „Kapričų” ciklo Nr. 24. 1806/07 m.

„Nuskrido“. Iš „Kapričų” ciklo Nr. 61. 1806/07 m.

„Dievotasis amatas“. Iš „Kapričų” ciklo Nr. 70. 1806/07 m.