Kaip Lietuvoje tramdomas chaosas (4)
Kas yra ta Jūsų idėjos esmė: išradimas, atradimas, patobulinimas ar kas nors kita?
Tai yra originalus chaoso valdymo metodas. Mokslinėje literatūroje jis vadinamas Pyrago metodu (Pyragas method), arba uždelsto grįžtamo ryšio valdymo metodu (delayed feedback control method). Literatūroje galima sutikti dar kitą pavadinimą – uždelstos savaiminės sinchronizacijos metodas (time-delay autosynchronization method).
Straipsnis, vertas trijų mokslininkų gyvenimo Ar Lietuvoje turime dar panašių mūsų fizikų teoretikų ar eksperimentatorių sukurtų metodų, pripažintų pasaulyje?
Pats to nežinau, tačiau iš savo patirties pasimokęs nesakysiu, kad daugiau nieko panašaus nesama. Bet jeigu Jūs man pasakysite kokio nors mokslininko pavardę, tai mes galėsime nesunkiai patikrinti jo populiarumą, kad ir įėjus į Google paieškos bazę. Pavyzdžiui, pažiūrėkime, kiek yra nuorodų į žodžius Pyragas method. Matome – 21300. (Kalbėjomės sausio 4 d., – G. Z. pastaba)
Labai solidu.
Dar geresnę informaciją apie mokslininko pasiekimus galima gauti įėjus į duomenų bazę International Science Institute (ISI) Web of Science, kurioje registruojami moksliniai straipsniai, publikuoti ISI pripažintuose žurnaluose ir tų straipsnių citavimai. Štai straipsnis Continuous control of chaos via self-controlling feedback, Phys. Lett. A. v. 170, p. 421, 1992 pacituotas 931 kartą. Dar 4 mano straipsniai susilaukė per 100 citavimų. Vidutinis Lietuvos mokslininkas, dirbantis tiksliųjų mokslų srityje, paprastai per visą gyvenimą cituojamas apie 300 kartų.
Vadinasi, vienas Jūsų 1992 m. straipsnis vidutiniškai vertas trijų mokslininkų gyvenimo?
Kalbant apie tą vieną mano parašytą straipsnį taip ir yra. Šis straipsnis iš chaoso srities yra antras pagal citavimą pasaulio mastu. Pirmą vietą užima minėtas Oto, Grebodžio ir Jorko straipsnis. Iš viso esu pacituotas apie 2 tūkst. kartų. Manau, kad svarbiausia ne suminis citavimo indeksas, o kiek vidutiniškai citavimų tenka vienam parašytam straipsniui, nes didelį suminį citavimo indeksą galima gauti parašius daug mažiau cituojamų straipsnių.
Kaip šiandien jaučiasi Lietuvoje fizikai teoretikai? Turint mintyje, kad mokslas išgyvena ne geriausius laikus.
Fizikams teoretikams nedaug ko reikia – užtenka kompiuterio. Išvažiuoti į konferencijas galimybių yra, nors iki šiol tai darau užsienio lėšomis, nes lietuviškų pinigų konferencijoms nėra. Bendradarbiauti su kitų šalių fizikais labai patogu ir per internetą. Įsijungęs mikrofoną šnekuosi su vokiečiais, aptarinėju straipsnį, tarsi sėdėtume viename kambaryje. Tai fantastiška, nereikia net važiuoti vieniems pas kitus. Jei dar padidėtų atlyginimai, tai daugiau nieko ir nereikėtų.
Kartais girdime, kad mokslo Lietuvoje per daug. Antai vien fizikos srities trys mokslo institutai.
O į ką dar gali Lietuva kreipti savo pastangas? Mokslo niekada nebus per daug. Tai tas pats kaip skųstis, kad per daug proto. Intelekto niekada nebus per daug. Lietuvai tai vienintelė tikra galimybė išlikti šiame pasaulyje. Antraip tektų rinktis „bananinės“ šalies kelią. Intelektą nebūtina sieti tik su mokslininko veikla, nes ir verslas, ir daugybė kitų gyvenimo sričių siejasi su intelektine veikla.
Bus daugiau
Kalbėjosi Gediminas Zemlickas
Nuotraukose: 1985 m. chaotinės trajektorijos padėjo kosminį aparatą ISEE-3 nukreipti į Džakobinio-Cinerio kometą/
Chaoso valdymo mokslo pradininkai: Edvardas Otas, Celsio Grebodži ir Džeimsas A. Jorkas.
