Kaip metalas paklūsta vandeniui ir šviesai

Naujas technologijas įsisavinančioms įmonėms būtina padėti, ir tai turi tapti neatsiejama valstybės ekonominės politikos dalimi. Bent tam tikrą dalį darbuotojų apmokymo, kvalifikacijos kėlimo išlaidų turėtų prisiimti valstybė. Ji išleistas lėšas susigrąžintų per mokesčius, nes aukštesnės kvalifikacijos darbuotojų atlyginimai būtų didesni, taigi jie mokėtų didesnius mokesčius.

Kai taupoma darbuotojų sąskaita

Šiandien bankrutavusių metalo apdirbimo įmonių vietose atsirado mažos ir vidutinės įmonės, kurios sukasi, kažką daro ir po truputį mėgina stotis ant kojų, bet joms reikia valstybės paramos. Modernūs įrenginiai, kurie gali užtikrinti konkurentiškumą gamyboje, yra brangūs, reikalauja aukštos kvalifikacijos aptarnaujančio personalo, o jį reikia parengti. Nė vienai bendrovei nėra paprasta įsigyti tokios įrangos. Nuo išlaidų gamybos priemonėms įsigyti niekur nesidėsi, įmonės ima paskolą ir moka, o taupyti kartais mėginama „skriaudžiant“ personalą: užuot apmokius su nauja įranga dirbančius darbuotojus, siuntus juos į užsienyje rengiamus kad ir brangokai kainuojančius kursus, veikiama senoviškai – kaip nors mėginama išsiversti savo pačių jėgomis. Pasitikima savo auksarankių gebėjimais, bet tai ne visada būna gerai. Moderni įranga nepakenčia diletantiškumo ir dažnai keršija. Sutrikus staklių veiklai vis vien tenka kviestis serviso tarnybų atstovus, neretai ir iš užsienio – prarandama ir laiko, ir lėšų. Vis dėl per didelio siekio sutaupyti menkinant žmogiškąjį veiksnį. Taupieji moka dukart. Arba, kaip sako sena kaimynų patarlė: kol perkūnas netrenks, mužikas nepersižegnos…

Esama ir gerų pavyzdžių. J. Jaskelevičius nurodo jau minėtą Skaidiškėse veikiančią bendrovę Dianoja. Viena pirmųjų Lietuvoje įsigijusi dvejas Bystronic gamybos lazerines metalo pjaustymo ir vienas lenkimo stakles, bendrovė praktiškai neturėjo jokio vargo įsisavinant ir greičiausią šiuo metu įsigytą Baltijos šalyse Bystronic lazerį Byspeed 3015, nors tų staklių eksploatacija ir priežiūra patikėta tik vienam iš bendrovės auksarankių Františekui Miliuškevičiui. Bet jis gilinasi, mėgsta pasikapstyti giliau, suvokti fizikinius procesus. Žodžiu, kone išskirtinis atvejis, nes toli gražu ne kiekviena įmonė gali pasigirti turinti tokį specialistą. Beje, įdomus faktas, kad įmonėje Dianoja prieš kelerius metus iš atskirų komponentų buvo sukonstruotas savo reikmėms skirtas 0,5 kW galios lazeris, kurio iniciatorius ir autorius buvo tas pats F. Miliuškevičius. Kai įmonė nusprendė įsigyti naują lazerį, nekilo daug klausimų, ką pasirinkti. Jie pasirinko lazerinių sistemų lyderio Bystronic įrengimus.

Į Bystronic technologinius lazerius pardavusį J. Jaskelevičių įmonės dažniausiai kreipiasi ne dėl to, kad staklės dažnai genda, bet todėl, kad neturintys patirties darbuotojai nesupranta staklėse vykstančių procesų, taigi ir nemoka jomis dirbti. Kartais tereikia pareguliuoti vieną ar kitą parametrą, pereiti į kitą režimą, ir darbas eina kaip iš pypkės. Tačiau neįgudę darbuotojai nežino, o be didesnės praktikos ir negali žinoti visų subtilybių. Pasitaiko, kad už milijoną ar pusantro litų nusipirkusi įrenginį įmonė pagaili kelių tūkstančių tam, kad būtų apmokyti su brangia įranga dirbsiantys žmonės.

Pasak J. Jaskelevičiaus, ir geras specialistas be reikiamų įgūdžių, reikiamai neapmokytas dirbti su nauja įranga jaučiasi neužtikrintas.

Kokiais sparčiais žingsniais tobulinama šiuolaikinė įranga, rodo kad ir šis pavyzdys. Ligi šiol Bystronic gamintas lazerines metalo apdirbimo stakles gamintojai derindavo 2–3 savaites ir savaitę skirdavo operatoriaus apmokymui. Tai jau praeitis. 2006 m. Hanoverio metalo apdorojimo technologijų parodoje pirmą kartą buvo parodytas, o 2007 m. ir į BALTTECHNIKA 2007 parodą Vilniuje buvo atvežtos naujausios Bystronic lazerinės metalo apdirbimo staklės ByVention, kuriose maksimaliai supaprastintas jų derinimas, paleidimas ir valdymas. Diena ar pusantros skiriama staklėms pastatyti, suderinti, paleisti ir dar pusė dienos apmokyti operatorių tas stakles valdyti. Vadinasi, gilesnių specialių žinių operatoriui lyg ir nebereikia.

Kyla kaip ant mielių

Kone prieš keturis mėnesius Molėtų plente 71 sostinės prieigose išaugo modernus statinys, kuriame įsikūrusi nestandartinių metalo gaminių ir įrenginių UAB Arginta. Lapkričio 5 d. buvo surengtos naujo gamybinio pastato, kurio plotas sudaro 6200 kvadratinių metrų, atidarymo iškilmės. Arginta – nuo 1991 m. veikianti lietuviško kapitalo įmonė. Tai rodo ir jos pavadinimas, jis sudarytas iš savininkų – Artūro Mrazausko ir Gintauto Kvietkausko – vardų trumpinių.

Arginta specializuojasi metalo apdirbimo, statybos, mašinų pramonės, vandens tiekimo ir nuotekų valymo srityse. Kasmet įmonės apyvarta didėja. Augimo tempai rodo, kad Lietuvoje vyksta nauji, labai spartūs gamybos augimo pokyčiai. 2003 m. įmonės apyvartą sudarė 4,2 mln. Lt, 2003 m. – 7,29, 2005 m. – beveik 12 mln., 2006 – 12,45 mln., o šiemet numatoma 15 mln. Lt. Ir tai – ne riba, Arginta per artimiausius metus planuoja gamybos pajėgumą padvigubinti, vadinasi, išaugs ir apyvarta. Kad užmojai realūs, rodo ne tik išaugę gamybos plotai, bet ir daug našesnė technika, su kuria pradėta dirbti. G. Kvietkausko mintys jau sutelktos į naujo korpuso statybą, nors dar sunku atsikvošėti nuo visų sunkumų, kurie dažniausiai dirbtinai buvo keliami biurokratų statant pirmąjį korpusą.

Argintos naujajame korpuse prieš 1,5 mėnesio dar pusė gamybos ploto buvo tuščia, o dabar jau viskas užpildyta. Didelę dalį produkcijos, kone 70 proc., įmonė eksportuoja į Europos Sąjungą, atlieka užsakymus Skandinavijos, Nydrelandų ir kitų šalių įmonėms. 2005 m. UAB Arginta pripažinta inovatyviausia Lietuvos įmone, o 2006 m. užėmė 362 vietą tarp 500 sparčiausiai 2002–2005 m. besiplėtojančių įmonių ES, tarp dirbančių metalo apdirbimo srityje – 15 vietą.

Įmonėje veikia vienas galingesnių Baltijos šalyse tehnologinių lazerių, kuriuo iš plieno išpjaunamos ir tiksliai apdorojamos lakštų detalės. Beje, tai Bystronic bendrovės technologinis lazeris, įsigytas iš Machinery bendrovės. Veikia ir metalo pjovimo vandens čiurkšle staklės, metalas taip pat pjaunamas plazma. Visos mūsų matytos staklės kompiuterizuotos. Bendrovėje per mėnesį pagaminama apie 20 tūkst. įvairių komplektuojančių detalių, kurios reikalingos Europos šalyse gaminamai įrangai. Atliekami darbai ir Lietuvos užsakovams. Ceche matėme didžiules metalines sijas, kurios atitinkamai apdirbus bus naudojamos Vilniaus oro uosto naujo dispečerinio bokšto statybai.

„Monitor“ programa valdo gamybos procesą

Norint konkuruoti su užsienio įmonėmis, būtina naudoti pažangiausią įrangą – tai aksioma. Pasikliaudamas vien savo auksarankių gebėjimais šiandien toli nenuvažiuosi. Darbas bendrovėje Arginta automatizuotas, visus gamybos procesus valdo kompiuteris. Įdiegta švedų bendrovės Monitor gamybos proceso valdymo programa, kuri vadinasi tuo pačiu vardu – Monitor. Gavus užsakymą reikalingi duomenys įvedami į programą, kuri pati planuoja, kiek ir kokių medžiagų reikia užsakymui atlikti, ar yra tų medžiagų sandėlyje, kokių ir kada būtina užsakyti ir t. t. Programa pati suplanuoja, kada ir kokį gaminį pradėti gaminti, kokią operacijų seką atlikti. Ji dar prieš paleidžiant gamybos procesą „pasako“, kas ir kada bus pagaminta, kad visi procesai vyktų sklandžiai, nebūtų įrangos prastovų. Programa pati „suplanuoja“, kokią įrangą naudoti ir kokia seka: kada pjauti lazeriu, o gal vandens čiurkšle, kada detalę reikia lenkti ar virinti. Kiekvienas darbuotojas žino, kada turi pradėti jam skirtą operaciją. Darbininkas į kompiuterį įveda duomenis, kada pradėjo ir baigė jam suplanuotą užduotį. Programa parodo darbo veiksmingumą, kaip darbuotojas „telpa“ į normatyvą.

Tai lanksti programa, gavus naujas stakles ar kitos įrangos, jos parametrai įrašomi į Monitor programą: koks našumas, kiek pamainų dirbs, koks tikslumas ir kitus duomenis. Technologai numato, kuriuos procesus atliks naujos staklės, o kompiuterinė programa sunormuoja konkrečius gamybos procesus.

Faktiškai programa Monitor nuo pradžios iki pabaigos valdo visą gamybą. G. Kvietkauskas teigia neįsivaizduojąs, kaip be tokios programos būtų įmanoma suvaldyti visą šį sudėtingą gamybos procesą: užsakyti medžiagas, sudaryti technologinę gamybos proceso seką ir pagaminti reikiamus gaminius. Nuo brėžinio pateikimo iki baigtinio produkto praeina du mėnesiai, pačiam gamybos procesui skiriamos dvi savaitės.

Ramiai ir dalykiškai

Visą gamybos procesą ceche iš savo darbo vietos stebi gamybos vadovas. Jam nereikia galvoje laikyti visų būtiniausių technologinių smulkmenų, bent taip teigia G. Kvietkauskas. Tenka atlikti 200 tūkst. operacijų, kol iš cecho išeina naujas gaminys. Jokia galva tokio informacijos kiekio neįstengtų išlaikyti. Tad ką daro gamybos vadovas? Stebi kompiuterio parodymus ir, reikalui esant, įsikiša. Tarkime, susirgo darbuotojas, iškilo kita problema – tenka įvesti korekcijas į programą, perplanuoti kai kuriuos procesus. Įrenginiai dirba 24 val. per parą 7 dienas per savaitę – brangi kompiuterizuota įranga atsiperka tik tada, jeigu iki galo panaudojama.

Naktinėje pamainoje dirba tik operatoriai, kontroliuojantys gamybos procesą. G. Kvietkauskas sakosi užjaučiąs tuos gamybininkus, kurie neturi tokios ar panašios programinio valdymo sistemos, priversti gamybą planuoti Excel programa. Tokiai gamybai, kokia yra Argintoje, suvaldyti reikėtų mažiausiai penkių planuotojų.

Iš šalies stebint, kaip dirba lazerinės metalo pjaustymo staklės Bystronic, gali atrodyti, kad operatoriui nedaug kur tenka įsikišti. Iš didžiulio plieno skardos lakšto lazerio spindulys, pažerdamas tūkstančius kibirkščių, išpjauna išmoningos konfigūracijos detales, kurioms numatyta vieta būsimajame gaminyje. Operatoriui lieka stebėti procesą ir reaguoti į programos reikalavimus.

Lazerinės staklės brangios, bet jeigu užsakymų pakaks, pavyks užtikrinti įrangos naudojimo našumą, tai, galimas dalykas, bus įsigytos ir dar vienos. Norint būti konkurentiškai tarptautinėje rinkoje, o kitokios dabar nėra, įmonei kito pasirinkimo nelieka.

Argintoje naudojamos ir dar vienos daugeliui dar egzotiškai atrodančios metalo pjovimo vandens čiurkšle staklės. Į pjovimo tašką nukreipiamas nuo 2 iki 4,5 tūkst. atmosferų vandens čiurkšlės slėgis kartu su abrazyvu. Šį procesą prižiūri vandens pjovimo staklių operatoriai Vladas Trukanas ir Pranas Ramanauskas.

Be minėtų labai modernių metalo pjovimo staklių Argintoje naudojama ir kita paprastesnė įranga, įvairūs pusautomačiai, pavyzdžiui, suvirinimo ir kitų procesų. Labai dalykiška, rami ir ritminga gamybinė aplinka nuteikia darbui, o to ir reikia gamybai. Žinoma, svečio teisėmis apsilankius modernioje įmonėje gal ir per drąsu būtų imtis platesnių apibendrinimų, bet darbuotojai, su kuriais teko kad ir persimesti žodžiu kitu, jautėsi esą solidžios vidutinės įmonės atstovais, nuo kurių pastangų priklauso įmonės ir kiekvieno jos darbuotojo gerovė, gera nuotaika, gal ir ateitis. Ar ne šito reikėtų siekti ir kitoms įmonėms? Vertinant šalies masteliais, Arginta šiandien yra išsiveržusi keliasi žingsniais į priekį. Tai pavyzdys, ko reikėtų siekti.

Deja, įmonės plėtros kelyje ne viskas taip sklandžiai klojasi. Apie kai kurių mūsų valdiškų tarnybų valdininkų darbo būdus kalbėsimės kitoje šio straipsnio dalyje. Dabar tik pasakysime, kad Arginta iš ES struktūrinių fondų gavo 2,45 mln. Lt statybos darbams ir naujai įrangai įsigyti. Pačiai įmonei teko investuoti daugiau kaip 10 mln. Lt. gavus ilgalaikę banko paskolą. Gamybinės bazės modernizavimo ir perkėlimo projekto vertė sudarė daugiau kaip 13,7 mln. Lt. Planuota, kad statybos kainuos 6–7 mln. Lt, tačiau nuo paraiškos pateikimo iki statybos pradžios praėjo kone dveji metai, per tą laiką statybos labai pabrango. Su panašiais sunkumais susiduria ir kitos įmonės. Bet apie rūpesčius, kurie slegia mūsų gamybininkus ir kaip tai susiję su mokslo reikalais, – straipsnio tęsinyje.

Bus daugiau

Gediminas Zemlickas

Molėtų plente, netoli Vilniaus, išaugo modernios architektūros UAB „Arginta“ pastatas