Mintys apie LŽI Kaltinėnų bandymų stoties perspektyvą

Susiklosčius aplinkybėms bent vienam mėnesiui turėjau nutraukti darbo sutartį su Lietuvos žemdirbystės institutu (LŽI). Kovo viduryje direktoriui įteikiau prašymą dėl atleidimo iš užimamų pareigų nuo kovo 31 dienos. Tai nebuvo netikėtas prašymas – apie tai direktorių informavau dar praeitų metų pabaigoje. Prieš atvykstant į Kaltinėnų bandymų stotį direktoriaus įsakymu sudarytai LŽI tarybos komisijai, tarybos pirmininkas paprašė paruošti pažymą apie bandymų stoties perspektyvą. Ją pateikiu šiek tiek priderintą prie publikacijos formato.

Bandymų stoties darbų tematika. Pagrindinė Lietuvos žemdirbystės instituto Kaltinėnų bandymų stoties specializacijos kryptis – fundamentiniai dirvosauginiai (dirvožemio erozijos) tyrimai. Jų pagrindu turime parengę ir plačiai propaguojame antierozinių agropriemonių sistemą, kurią palaipsniui tobuliname. Svarbiausi bandymų stoties mokslinio tyrimo darbai sudaro LŽI mokslinio veiklos plano 1-os programos: Antropogeninio poveikio dirvodaros raidai monitoringas, optimalaus gamtinių resursų panaudojimo prognozavimas ir dirvožemio apsaugos priemonių tyrimas temą: Eroduotų dirvožemių derlingumo parametrų kitimas ir jų atstatymo moksliniai pagrindai.

Bandymų stoties darbų indėlis švietimui ir gamybai Lietuvoje. Dauguma bandymų stotyje daromų tyrimų yra fundamentiniai darbai, sprendžiantys globalias dirvožemio apsaugos problemas: dirvožemio ardymo stabilizavimą, maisto medžiagų horizontalią (nuoteka nuo kalvų į kanalus, upelius, upes bei uždarus vandens telkinius) ir vertikalią (dirvožemio profiliu gilyn iki gruntinio vandens) migraciją, bioįvairovės išsaugojimą agrariniame kraštovaizdyje. Visi tie darbai yra glaudžiai susieti ir su konkrečių ūkininkavimo būdų tyrimu esant sudėtingoms kalvoto reljefo sąlygoms. Regiono ūkininkams yra labai aktualios bandymų stoties parengtos rekomendacijos dėl antierozinių sėjomainų, našių, įvairaus ankstyvumo žolynų parinkimo ir jų atnaujinimo, tręšimo ir kalkinimo derinimo, žemės dirbimo minimalizavimo panaudojant efektyvius herbicidus ir netradicinius žemės dirbimo padargus, tarpinių augalų auginimo dirvožemio ardymo sumažinimui rudens ir pavasario laikotarpiu.

Mūsų parengta antierozinių agropriemonių sistema apima stačiausių kalvų apželdinimą skirtingo naudojimo laiko produktyviais žolių mišiniais, antierozinių sėjomainų optimizavimą, kalkinimo ir tręšimo derinimą, beverstuvinio bei minimalaus žemės dirbimo, augalinių liekanų racionalų panaudojimą ir tarpinių augalų auginimą. Tais klausimais straipsnius publikuojame ne tik prestižiniais pripažintuose leidiniuose, pavyzdžiui, Žemės ūkio mokslai, Ekologija, Žemdirbystė-Agriculture ir kt. mokslinių darbų leidiniuose, bet ir mūsų veikloje pastaraisiais metais nevertinamuose žurnaluose: Žemės ūkis, Mano ūkis, taip pat laikraščiuose. Organizuojame ir dalyvaujame kitų organizuojamose konferencijose, seminaruose, kursuose, lauko dienose, kur tiesiogiai bendraujame su ūkininkais ir žemės ūkio specialistais. Pernai patys organizavome tarptautinę konferenciją Lietuvoje geotekstilės panaudojimo stačių industrinių šlaitų ir Baltijos pajūrio kopų apsaugai nuo ardymo, daug prisidėjome prie tarptautinės GREEN 5 konferencijos organizavimo Vilniuje, organizavome du seminarus Šilalės rajono žemdirbiams. Kasmet su mūsų tyrimais susipažįsta ir praktinius darbus atlieka Kauno žemės ūkio bei Klaipėdos universitetų magistrantų grupės, pasirašyta bendradarbiavimo sutartis ir su Šiaulių universiteto socialinių mokslų fakultetu.

Finansinių problemų spaudžiami jau prieš šešerius metus nutraukėme antierozinių sėjomainų palyginimo skirtingo statumo šlaituose tyrimus, vietoj jų paliekame daug mažesnės apimties balkšvažemių ir pradžiažemių erozijos monitoringo tyrimus. Nepaisant to, labai stokojome lėšų augalinės produkcijos ir dirvožemio mėginių tyrimams, be kurių neįmanomas gilesnis tyrimo duomenų panaudojimas tiek Lietuvoje, tiek ir tarptautiniu lygiu. Kurį laiką tą spragą pavyko užpildyti gaunant Lietuvos fondų paramą COST 534 veiklai plėsti. Nuo šių metų tokios paramos nebegausime, todėl labai svarbu ieškoti kitokių papildomo finansavimo šaltinių. Vienu iš tokių gali tapti jungimasis į programą EUREKA – tai šių metų vasario 18 d. atsiskaitant už COST 634 veiklą pasiūlė Tarptautinių mokslo ir studijų programų plėtros agentūros specialistai. Laukiame, kada prasidės Nacionalinė mokslo programa EKO-DARNA, į kurią įtraukti antieroziniai Kaltinėnų bandymų stoties tyrimai, beje, kiek man žinoma, vieninteliai iš žemdirbystės instituto sistemos. Labai laukiame ir užsakomųjų darbų. Tokiais galėtų būti pavyzdinių antierozinių agropriemonių kalvoto reljefo dirvožemiams parengimas, specifinių žemės dirbimo, tręšimo ar herbicidų naudojimo, kai kurių ypač nepageidaujamų ir sunkiai naikinamų piktžolių išplitimo ir kontrolės tyrimai. Deja, bandymai siūlyti tokio tipo užsakomuosius tyrimus Žemės ūkio ministerijai dažniausiai lieka neišgirsti, o gal ministerijos net nepasiekia. Todėl užsakomuosius tyrimus pavyksta gauti per Šilalės rajono savivaldybę ir tik simboliškus – tiesiogiai iš ūkininkų.

Bandymų stoties tarptautiniai darbai. Bandymų stoties tyrimų svarba išeina už Lietuvos ribų, nes turime gilias tarptautinio bendradarbiavimo tradicijas. Nuo 1997 m. esame tarptautinės geosferos-biosferos programos Globalinė kaita ir Žemės ekosistemos (IGBP/GCTE) dalyviai. Kartu su Jungtinės Karalystės Volverhamptono universitetu 2002–2003 m. darėme Anglijos The Leverhulme fondo finansuotą projektą Anglies fiksacija Lietuvos dirvožemiuose. 1998–1999 m. turėjome NATO/CCMS bendradarbiavimo grantą, o 2001–2006 m. su Klaipėdos universitetu vykdėme NATO/CCMS projektą Kraštovaizdžio mokslų panaudojimas aplinkos vertinimui. 2004–2008 m. dalyvavome Europos Sąjungos COST 634 veiklos programoje Išorinis ir vidinis aplinkos poveikis vandens nuotėkiui ir erozijai, o 2007–2008 m. vykdėme Jungtinių tautų vystymo programos, Pasaulio aplinkos fondo, Mažųjų projektų programos projektą Agroaplinkosauginių priemonių taikymas dirvožemio degradavimo mažinimui Šilalės rajone. Šiais metais užbaigiame nuo 2005 m. vykdomą Europos Sąjungos finansuojamą BP6 programos projektą Aplinkosauginis ir socialinis-ekonominis palmių geotekstilės indėlis plėtros stabilumui ir dirvožemio apsaugai – BORASSUS. Esame tokių pasauliniu mastu žinomų organizacijų, kaip Pasaulinės dirvožemio ir vandens apsaugos asociacijos (WASWC), Europos dirvožemio apsaugos draugijos (ESSC), Europos herbologų draugijos (EWRS), Šiaurės šalių agrarinių tyrimų asociacijos (NJF) nariai, aktyviai dalyvaujame tarptautiniuose kongresuose, konferencijose, simpoziumuose. Lankydamiesi bandymų stotyje mūsų tyrimais domėjosi žymūs pasaulio dirvosauginių tyrimų specialistai iš JAV, Didžiosios Britanijos, Belgijos, Danijos ir kt. šalių. Aktyviai dalyvaujame formuodami Europos sąjungos strategiją dirvožemio apsaugos klausimais: mūsų siūlymais buvo pasinaudota teikiant pradinę Europos dirvožemio apsaugos direktyvą 2004 metais. Šių metų vasario mėn. vėl atstovavome Lietuvai Europos Jungtinių tyrimų centro iniciatyva Rygoje organizuotoje tarptautinėje konferencijoje Soil Degradation 2009, kurioje skaitėme pranešimus ir aktyviai diskutavome dėl dirvožemių erozijos ir jų rūgštėjimo problemų formulavimo atnaujinamame Europos dirvožemių direktyvos variante.

Bandymų stoties veiklai ir perspektyvoms įvertinti atvykusiai komisijai pristatėme parodėlę su stoties tyrimų pagrindu parengtomis publikacijomis, tarp kurių, be jau minėtų, buvo publikacijos žymiuose pasaulio moksliniuose žurnaluose, knygose, mokslinių straipsnių rinkiniuose. Pavyzdžiui: Jankauskas B. Modelling of Terrestrial Erosion and Change of Soil Features under Soil Erosion on the Hilly Relief of Lithuania, „International Archives of Photogrammery and Remote Sensing“ (2000, The Netherlands); Jankauskas B., Jankauskienė G. Erosion-Preventive Crop Rotations for Landscape Ecological Stability in Upland Regions of Lithuania, „Agriculture, Ecosystems and Environment“ (2003, The Netherlands); Jankauskas B. ir kt. Erosion-Preventive Crop Rotations and Water Erosion Rates on Undulating Slopes in Lithuania, „Canadian Journal of Soil Science“ (2004, Canada); Jankauskas B. ir kt. A Comparative Study of Soil Organic Matter Content in Lithuanian Eutric Albeluvisols and the Development of Transfer Functions for Associated Analytical Methodologies, „Geoderma“ (2007, The Netherlands); Jankauskas B., Otabbong E. Combined N, P, K Fertilization and Liming Maximises Crop Productivity of Acid Loams in Lithuania. „Acta Agriculturae Scandinavica, Section B, Soil & Plant Science“ (2004, Sweden); Jankauskas B. ir kt. International Comparison of Analytical Methods of Determining the Soil Organic Matter Content of Lithuanian Eutric Albeluvisols, „Communication in Soil Science and Plant Analysis“ (2006, USA); Jankauskas B., Fullen M. A. Soil erosion and conservation in Lithuania. Skyrius knygoje Soil Erosion in Europe, (Willey Press, 2006). Moksl. publikacijos taip pat skelbtos žinomuose periodiniuose leidiniuose: NATO mokslinių darbų serija, Aplinkos apsauga (NATO Science Series. Enviromental Security); Geoekologijos progresas (Advances in GeoEcology); International Journal of Design & Nature and Ecodynamics; Geo-Information for Sustainable Land Management; Sustainable Development and Planning ir kt.

Bandymų stoties veiklos perspektyva. Manau, reikalinga išlaikyti suformuotą pagrindinę bandymų stoties veiklos kryptį, kuri aplinkosauginiu aspektu svarbi tiek Lietuvai, tiek ir tarptautiniu mastu. Siekdami tobulinti mūsų parengtą antierozinių agropriemonių sistemą, pastaraisiais metais daugiau dėmesio skiriame skirtingos granuliometrinės sudėties dirvožemio šlaitų ardymo problemoms spręsti, antierozinę augalų galią siekiame sustiprinti tirdami tarpinių augalų auginimo, įvairesnių žemės dirbimo būdų ir herbicidų naudojimo kombinacijas. Praėjusių metų rudenį dr. Irena Kinderienė parengė naujus šiuolaikinių žemės minimalizuoto žemės dirbimo padargų panaudojimo tyrimus. Fundamentiniai dirvosauginiai tyrimai yra ir turėtų likti žemės ūkio ir aplinkosaugos krypties studentų magistrantų studijų objektu.

Turimi fundamentiniai bandymų stoties tyrimai, puikūs tarptautiniai ryšiai ir geri santykiai su keliomis aukštosiomis mokyklomis, Šilalės rajono savivaldybe, pagal esamas sąlygas išlaikyta materiali bazė (laboratorinis-administracinis pastatas, naujai renovuotas bandymų inventoriaus ir grūdų sandėlis, pakankama specialistų kvalifikacija ir patikimas daugumos pagalbinio personalo, ypač mechanizatorių, darbas), yra akivaizdžios bandymų stoties stiprybė.

Nemažai pastangų dėjome naujų specialistų paieškai, deja, jos buvo nesėkmingos ir dėl mano, kaip bandymų stoties direktoriaus, vieno akivaizdaus suklydimo, ir dėl instituto administracijos poveikio formuojant neigiamą požiūrį į smulkiuosius instituto padalinius ne tik pačios sistemos (LŽI) viduje, bet ir už jos ribų. Specialistų stygius šiuo metu yra akivaizdžiai didžiausia bandymų stoties silpnoji vieta. Matau dar keletą mūsų silpnųjų vietų, kurių nevardiju dėl geresnės bandymų stoties veiklos perspektyvos.

Kalbėdamas apie bandymų stoties perspektyvą išlieku optimistu. Galvoju apie dvi galimybes:

1. LŽI sistemos viduje (labiausiai tikėtina) ar už jos ribų (mažiau tikėtina) rasti perspektyvų bandymų stoties vadovą. Pasižadėjau instituto direktoriui (tvirtinau kovo 23 d. bandymų stotį aplankiusiai komisijai ir kovo 31 d. – Žemdirbystės instituto tarybai) padėti naujam bandymų stoties vadovui tiek, kiek jam bus reikalinga mano pagalba. Tokiu atveju būčiau galėjęs (buvo – „galėčiau“) svariai prisidėti prie turimų vertingų tyrimo duomenų apibendrinimo, įvairiausio lygio publikacijų parengimo – tam pastaraisiais metais trūko laiko dėl sudėtingo administracinio darbo. Kartu galėjome parengti bent vieną tarptautinį projektą ir deramai pasiruošti artėjančiam bandymų stoties jubiliejui.

2. Nepavykus rasti perspektyvaus pastovaus bandymų stoties vadovo, po mėnesio ar kiek ilgiau, sutikčiau toliau vadovauti bandymų stočiai dar bent vienus metus tikėdamasis surasti ar „užauginti“ perspektyvų vadovą. Antruoju atveju trūktų laiko duomenų publikavimui, nebūtų pagrindo didesnio tarptautinio projekto planavimui.

Tokius „nueinančiojo“ pamąstymus įteikiau bandymų stotį aplankiusiai komisijai, aukščiau minėtus siūlymus išsakiau Instituto Tarybai.

P.S. Komisija balsų dauguma, man pareiškus nuomonę, pasiūlė naikinti bandymų stoties kaip instituto filialo statusą prijungiant ją (skyriaus ar sektoriaus statusu) prie Vėžaičių filialo ar Agrocheminių tyrimų centro. Instituto Taryba nutarė palikti bandymų stoties statusą, skirdama vadovauti Vėžaičių filialo direktoriui. Balandžio 1 d. stotyje apsilankę instituto direktorius Zenonas Dabkevičius ir naujasis bandymų stoties direktorius Stasys Bernotas davė nurodymus, kaip išsaugoti ilgalaikius fundamentinius bandymų stoties tyrimus. Aiškiai supratau, kad mano siūlyta pagalba yra nepageidaujama, tad belieka laukti į stotį atvykstančių naujų darbuotojų. Išties nebūtų sudėtinga tokių rasti didelės žemdirbystės instituto sistemos viduje, jei tik būtų tinkamas valstybinis požiūris į svarbių mokslinių tyrimų plėtotę.

Skelbdamas šiuos pamąstymus tikiuosi ir jaunų specialistų susidomėjimo labai perspektyviais Kaltinėnų bandymų stoties tyrimais.

Benediktas Jankauskas,
buvęs Kaltinėnų bandymų stoties direktorius

Nuotraukoje: Habil. dr. Benediktas Jankauskas ir dirvotyrininkas prof. Algirdas Juozas Motuzas