Edvardui Vidmantui – 80

Istorikas, bibliografas, humanitarinių mokslų daktaras Edvardas Vidmantas švenčia garbingą jubiliejų. Žvelgiant į prabėgusius aštuonis dešimtmečius nesunkiai galima pastebėti, kad kultūros reikalai, knyga ir istorijos mokslo aruodai buvo neatskiriama E. Vidmanto gyvenimo dalis.

Edvardas Vidmantas gimė 1929 m. spalio 1 d. Jomantų kaime, Šilalės rajone. Jo tėvai buvo pasiturintys ūkininkai, auginantys didelį būrį vaikų. Kadangi tėvas buvo bajoriškos kilmės, tai iš mažens mokė mažąjį Edvardą ir lenkų kalbos. Po daugelio metų lenkų kalba labai pravertė, kai prireikė gilintis į XIX a. Lietuvos istorijos problemas.

1950 m. E. Vidmantas baigė Šilalės vidurinę mokyklą ir iš karto buvo pašauktas tarnauti į Sovietų kariuomenę. Kai sugrįžo atlikęs privalomąją tarnybą, pradėjo dirbti kultūros baruose: 1955–1962 m. dirbo Skaudvilės ir Telšių rajono kultūros skyriaus vedėjo pavaduotoju. Dirbdamas pradėjo neakivaizdžiai studijuoti Vilniaus universitete bibliotekininkystę ir bibliografiją (studijas baigė 1963 m.).

Tolesnė veikla susijusi su darbu Vilniuje. 1962–1971 m. dirbo Knygų rūmuose bibliografu, vyriausiuoju redaktoriumi. Vėliau keletą metų (iki 1975 m.) buvo Lietuvos žemės ūkio ministerijos Mokslinės techninės informacijos biuro respublikinės žemės ūkio mokslų bibliotekos direktorius.

Galbūt ir toliau būtų dirbęs bibliografijos srityje jeigu ne tam tikras atsitiktinumas, paskatinęs pasukti į istorijos mokslo barus. Jubiliatas su šypsena prisimena savo pomėgį, kai skaitydamas knygas nuolat užsirašydavo kai kuriuos faktus. Tai pastebėjusi bendradarbė paklaususi Vidmanto, ar tik kartais jis nerenkąs medžiagos rašomam mokslo darbui. Vėliau ši mintis vis labiau užvaldė E. Vidmantą, o minėtoji bendradarbė pasisiūlė net pamokyti jidiš kalbos, kurios reiksią rengiant mokslo darbą.

Nuo 1975 m. pradėjo dirbti Mokslų akademijos Lietuvos istorijos institute jaunesniuoju bendradarbiu. Minėtame institute neakivaizdžiai baigė aspirantūrą ir 1977 m. apgynęs disertaciją įgijo istorijos mokslo daktaro (tuomet – istorijos mokslo kandidato) laipsnį.

Dirbdamas Lietuvos istorijos institute E. Vidmantas daugiausia dėmesio skyrė XIX a. antrosios pusės ir XX a. pradžios Lietuvos istorijos problematikai. Iš svarbiausių darbų paminėtinos knygos Lietuvos darbininkų periodinė spauda 1895–1917 (1979), Katalikų bažnyčia ir nacionalinis klausimas Lietuvoje XIX a. antroje pusėje–XX a. pradžioje (1987 m.), Lietuvių nacionalinio išsivadavimo judėjimas (ligi 1904 metų) (bendraut. 1987), Lietuvių Katalikų bažnyčios vaidmuo 1863 m. sukilime (medžiaga lektoriui, 1989), Religinis tautinis sąjūdis Lietuvoje XIX a. antroje pusėje–XX a. pradžioje (1995). Istorikas parašė per 40 mokslo ir dar daugiau mokslo populiarinimo straipsnių.

Per pastaruosius du dešimtmečius jubiliatas daug nuveikė tyrinėdamas ir populiarindamas Šilalės rajono istoriją. Edvardas Vidmantas buvo vienas iniciatorių 1989 m. steigiant Šilalės kraštiečių draugiją, kurios svarbiausias uždavinys – nušviesti gimtojo rajono praeitį ir įamžinti čia dirbusius žmones. Šiandien išleistų knygų yra beveik dešimt ir prie daugumos jų parengimo ir išleidimo yra svariai prisidėjęs ir E. Vidmantas. Jis įdėjo ypatingai daug pastangų leisdamas pirmą draugijos knygą – straipsnių rinkinį Šilalės kraštas (1994). Tenka priminti, kad tuo metu surinkti medžiagą ir parengti publikuoti buvo lengvesnis uždavinys negu surinkti lėšų jai išleisti. Kas šiandien suskaičiuos, kiek tuo metu knygos sudarytojas sugaišo laiko ieškodamas knygai rėmėjų ir kiek teko aplankyti įvairių institucijų bei asmenų...

1995 m. E. Vidmantas parengė ir skaitytojams įteikė antrą knygą iš minėtosios serijos. Tai iškilaus Šilalės krašto agronomo, valsčiaus viršaičio, mokytojo ir poeto mėgėjo Stanislovo Biržiškio atsiminimų pagrindu gimęs leidinys Praeities pėdsakai. Ypač daug kruopštaus darbo pareikalavo rengiant Šilalės krašto trečią tomą – Nacizmo ir bolševizmo laikotarpis 1940–1953 (2001) bei Šilalės krašto septintą tomą – Šilalės valsčius (2006).

Be abejo, rengiant knygas iš Šilalės rajono istorijos lėmė ir tai, kad Edvardas Vidmantas daug ką žinojo iš asmeninės patirties, turi daug pažįstamų istorikų ir Vilniuje jį palaikančių bei imtis veiklos nuolat skatinančių šilališkių būrys, tarp kurių ir istorikai Kazys Misius, Virginijus Jocys, prof. Stanislovas Skrodenis, prof. Albinas Bagdonas, Jonas Biržiškis, Vytautas Šiaudvytis, ilgametis draugijos pirmininkas Antanas Lingis ir kt.

Šilalės kraštiečių draugijos narių vardu dėkojame dr. Edvardui Vidmantui už didžiulį indėlį garsinant Šilalės krašto praeitį. Linkime asmeninės sėkmės Jums ir Jūsų žmonai Genovaitei dar ilgai nesulaužyti savo, kaip istoriko, plunksnos.