Kaip bus finansuojami moksliniai tyrimai
LR ūkio ministerija, matyt, visai neatsitiktinai yra šio mokslinių tyrimų finansavimo naujos metodikos projekto dalyvė? Matyt, ministerijai rūpi taikomasis tyrimų aspektas.
Tikrasis suinteresuotumas paaiškės, kai reikės taikyti projekto rezultatus. Pagal būsimą finansinę perspektyvą inovacijoms taikyti skirtos nemažos lėšos.
Ūkio ministerija įmonėms gali taikyti tik „meduolio“ politiką, o Lietuvos mokslo taryba – ir „botago“, ir „meduolio“ politiką.
Pirmiausia – „meduolio“ politiką, nors ateityje neišvengiamai bus ir „botagas“ siekiant tyrėjų pastangas nukreipti valstybės norima linkme. Bet tik tada, jeigu sistema sunkiai eis prie naujų finansavimo ir veiklos principų.
Fundamentiniams ar taikomiesiems darbams pirmiausiai bus taikomas naujasis mokslinių tyrimų finansavimo modelis?
Programinių konkursinių mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros finansavimo modelis bus taikomas be išimčių visiems mokslams. Vienus tame modelyje apjungiame į fundamentinius ir taikomuosius, kitus – į technologinius ir inovacinius tyrimus.
Fundamentiniai darbai, kaip aišku ir iš pavadinimo, turi ilgalaikį ir fundamentalų pobūdį kaupiant naujas žinias, jas perteikiant studentams. Taikomųjų tyrimų taikymo efektas nėra konkretizuotas laike – turi tolimesnę perspektyvą. Nekeliamas reikalavimas tiems tyrimams būtinai virsti baigtiniu produktu.
Kita tyrimų rūšis – technologiniai ir inovatyvūs projektai. Iš jų laukiama konkretaus rezultato per apibrėžtą, tarkime, kelerių metų laikotarpį.
Kas vertins projektus?
Kaip ir visame pasaulyje – tarptautiniai ekspertai, kurie slaptai vertins pateiktus projektus. Galiu pripažinti, kad kol kas Lietuvoje priimta ekspertavimo sistema nėra be trūkumų, todėl neišvengiama interesų konflikto, subjektyvumo, tam tikrų interesų reiškimosi, abejonių dėl vertinimo skaidrumo, objektyvumo, patikimumo ir t. t. Kol kas ši sistema šlubuoja. Deja, mūsų ekspertai dar ne visada įstengia atsiriboti nuo institucinio atstovavimo principo. Ši siūloma finansavimo sistema pradės sėkmingai veikti tik tada, jei bus užtikrinta objektyvi nešališka ekspertizė. Tam reikia telktis užsienio ekspertus. Nė vienoje tokio dydžio valstybėje kaip Lietuva ir net didesnėse (Didžiojoje Britanijoje, Vokietijoje) nesinaudojama vien tos šalies ekspertų paslaugomis.
Ekspertams teks mokėti, ir ne pagal Lietuvos, bet jų šalyje priimtus įkainius?
Tai klaidinanti nuomonė. Pasaulyje niekur nėra ekspertams mokama, išskyrus Europos Komisijos ekspertus – tai ES biurokratijos pasireiškimas. Visi kiti ekspertai – mokslinių straipsnių ir mokslinių projektų – dirba nemokamai. Jiems tenka apmokėti kelionės ir pragyvenimo išlaidas – viskas. Už jo darbą ekspertams nemokama. Nežinau, kas skleidžia kitą nuomonę. Man yra tekę kalbėtis su ES mokslo tarybų ir atitinkamų mokslo institucijų vadovais ir atstovais, jie visi pasirengę mums padėti, bet jiems trūksta iš mūsų ženklo. Deja, jo kol kas nebuvo.
Humanitarai nebus apeiti Ar technologinių inovacinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros projektus galės teikti humanitarai? Juk Lietuvių kalbos institutas kartu su Matematikos ir informatikos instituto informatikais skaitmenizuodami lietuvių kalbos ar lietuvių liaudies dainų lobius ar ne ta eksperimentine plėtra užsiima?
Be abejonės. Aš matau ir dar platesnes socialinės plėtros galimybes, tad daugelis humanitarinių ir socialinių mokslų atstovų ten tikrai turės ką veikti. Jokių apribojimų humanitarams neturėtų būti. Labai gerai kai tyrėjai bendrauja su informatikais, inžinieriais – to reikia. Daugeliu atveju tokio bendradarbiavimo dar trūksta. Skatinti reikia visais įmanomais būdais, taip pat ir finansiškai.
Kiek šiandien patys Lietuvos mokslininkai suinteresuoti naujos tyrimų finansavimo sistemos diegimu? O gal tai tėra užsienio ekspertų siūlymas, bet ne mūsų žmonių pajausta būtinybė?
Sutinku, kad mokslininkų atlyginimai nėra dideli, bet jeigu per projektus mokslininkas gali gauti dvigubai, tai jau efektas ir stimulas kitiems. Niekas prievarta nevers teikti pasiūlymų projektiniam finansavimui gauti, bet tokia galimybė bus, tai kodėl ja nepasinaudojus. Norintys per projektus įgyvendinti savo idėjas, tarp jų ir norintys grįžti iš užsienio, dabar tokią galimybę įgys. Jauni žmonės, kurių jau nemažai grįžo iš užsienio, net stebisi, kad lėšų galima gauti ir nekonkuruojant dėl jų. Jiems rengti ir pateikti projektus – įprasta mokslininko gyvenimo dalis. Taip yra užsienyje, prie to teks įprasti ir mums.
Tikėsimės, kad socialinių mokslų atstovai neprasnaus progos ir padarys išsamią analizę, kaip keičiasi Lietuvos mokslas pradėjus taikyti naują tyrimų finansavimo metodiką. Kaip keičiasi pačių tyrėjų suinteresuotumas, žmonių santykiai, motyvacija ir daug kitų socialinio gyvenimo parametrų.
Ko gero, būtų įdomu ir naudinga tokią analizę atlikti. Juk negalime įsprausti žmones į schemą ir nesidomėti pasekmėmis. Juk ir prieš pradėdami šį projektą vykdytojai apklausė mokslininkus ir ūkio atstovus, kaip dabartinė situacija atliepia vienų ir kitų lūkesčiams, interesams. Kai kurios studijos parengtos, neabejoju, kad atsiras ir naujų.
Kaip mūsų mokslo institucijos, mokslininkai turėtų rengtis naujai mokslinei tyrimų finansavimo metodikai?
Reikia rengtis konkuruoti, vadinasi peržiūrinėti savo darbų tematiką, įvertinti, kokie tos srities ir krypties tyrimai aktualūs pasaulyje, ypač fizinių, biomedicininių, technologinių mokslų srityse. Tai nėra paprastos prognozės, bet įmanomos. Vargu ar kas ginčys, kad su naujais energetiniais šaltiniais susiję tyrimai yra perspektyvūs. Štai tokių sričių ir reikia ieškoti.
Šiandieniniam mokslininkui privalu būti tarptautinės mokslo „virtuvės“ reikalų žinovu?
Būtinai. Šiandien nepakanka vien darbštumo ir sugebėjimo dirbti archyve ar bibliotekoje. Reikia plataus požiūrio, vykstančių pokyčių mokslo pasaulyje gero supratimo. Globalizacijos iššūkius reikia priimti, nes pasislėpti nepavyks.
Ar įgyvendinus naują mokslinę tyrimų finansavimo metodiką bus galima jungtis į tarptautinius tyrimų kolektyvus?
Taip, ir net bus skatinama. Dabar Lietuvos mokslo taryba pradeda rengti nacionalinių programų studiją. Nuostatose rašoma: jeigu jos vykdymui reikia pasitelkti užsienio mokslininkus, tai tas įmanoma, bet visą koordinaciją pirmiausia vykdys Lietuvos mokslininkai. Juk lietuviai tyrėjai dirba daugelyje šalių. Sienų moksle neturi būti. Bet ir negalima viską atiduoti tik atvirai konkurencijai.
Kas vadovaus įgyvendinant tą finansavimo modelį?
Viena iš institucijų – Lietuvos mokslo taryba, tiesa, reorganizuota.
Ką gi, ačiū už išsamius paaiškinimus. Visi esame tam tikroje reorganizacijos būsenoje: mokslinių tyrimų finansavimo dalykai ir net pačios Lietuvos mokslo tarybos veikla. Leiskite palinkėti sėkmės visiems, kurių laukia pertvarka. Kalbėjosi Gediminas Zemlickas
Nuotraukoje: Lietuvos mokslo tarybos pirmininkas prof. habil. dr. Eugenijus Butkus
