Politikos greitkelyje (2)
Ukraina atskleidžia savąjį potencialą Nuolat girdime apie Ukrainos kultūros ir sporto laimėjimus. Iš šalies atrodo, kad Ukraina savo didžiulį potencialą labai neblogai atskleidžia. Laimėjimai Eurovizijoje tą patvirtina.
Atvirai kalbant, ir man taip atrodo. Ukraina – tai gilios istorijos šalis, talentais turtingas kraštas. Neseniai Trakų pilyje vyko paroda, kurioje buvo eksponuojamos Ukrainos privačių kolekcijų meno vertybės, pristatyti turtingos dvasinės kultūros paminklai. Lietuvos kultūros ministerija ir Trakų istorijos muziejaus direkcija sutiko eksponuoti šią parodą. Iš Trakų salos pilies ši paroda toliau sėkmingai žygiuoja po Europos ir Šiaurės Amerikos miestus. Tai senieji spaudiniai, ikonos, senų ukrainietiškų ginklų pavyzdžiai, skitų papuošalai, truputis skitų aukso dirbinių. Lietuvos taikomosios dailės muziejuje, kur rugsėjo 6 d. vyko Ukrainos Respublikos Nepriklausomybės dienos progai skirtos iškilmės, buvo pateikti erdviniai holografiniai kai kurių tų senųjų meno vertybių vaizdai, tad Ukrainos ambasados svečiai turėjo progą jas pamatyti ir įvertinti. Taigi ukrainiečiai išties po truputį atskleidžia savo potencialą.
Tiesa, kol kas mums nesiseka žaisti krepšinį. Tačiau Ukrainos krepšinio klubuose dirba trys treneriai iš Lietuvos, tad bendromis pastangomis mes ir šią sporto šaką timptelėsime pirmyn. Kol kas ukrainiečiams geriau klostosi nacionalinės futbolo komandos reikalai. Nekantriai laukiame Ukrainos futbolininkų rungtynių su Lietuvos komanda. Prisipažįstu, aš „sirgsiu“ už savo šalies rinktinę, tačiau kai lietuviai žaidė su prancūzais, aš iš visos širdies palaikiau lietuvius. Labai išgyvenau, kai gerai žaidusiems lietuviams prancūzai įmušė įvartį ir laimėjo. Turėjo būti lygiosios.
Dinamiškas Volynės regionas Ir klausimas, kurio niekaip negalime išvengti: kaip klostosi reikalai Jūsų gimtojoje Volynėje? Jai atidavėte daug savo jėgų būdamas Volynės srities gubernatoriumi.
Praėjusią vasarą atostogavau Volynėje, nemažai teko bendrauti su šios srities žmonėmis. Tai labai dinamiškas regionas, iš visų Ukrainos regionų jo gyventojai pasižymi didžiausiu ekonominiu aktyvumu. Labai geri gamybos prieaugio rodikliai. Majonezą, pomidorų ir kitus padažus iš Volynės su prekybos ženklu Torczin Product galima išvysti visose Lietuvos Maxima ir kitose didžiosiose maisto prekių parduotuvėse. Sėkmingai dirba Volynės baldų gamintojai, ypač Gerbor-Holding baldžiai. Šios įmonės pagaminti baldai prieinami ir ne patiems turtingiausiems pirkėjams, tad turi paklausą Lietuvoje. Sėkmingai plėtojama medžio apdirbimo, mašinų gamybos pramonė. Lucko automobilių gamykloje surenkami LuAZ, KIA, Hyundai, VAZ automobiliai, Bogdan markės autobusai. Guolių gamykla glaudžiai bendradarbiauja su švedais. Vis labiau plėtojasi agrarinis sektorius, veikia net keturi cukraus fabrikai.
Sieja bendra istorija ir dabartis Malonu rankose laikyti 2005 m. ukrainiečių ir lietuvių kalbomis išleistą knygą „1429 m. Europos suvažiavimas Lucke“, kuriai parašėte įžangos žodį. Tai knyga apie vieną svarbiausių įvykių Lucko istorijoje – Europos monarchų suvažiavimą šiame mieste, kur be kitų svarbių visai Rytų Europai klausimų buvo nuspręsta Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovą Vytautą karūnuoti Lietuvos karaliumi. Jeigu Lucko sumanymai būtų buvę įgyvendinti, galėjo visai kitaip pasisukti didelės dalies Europos istorija. Ukrainiečiai rodo mums, lietuviams, pavyzdį, kaip reikia propaguoti savo krašto, kartu ir mūsų buvusios bendros valstybės istorinį paveldą.
Rengiame dar vieną siurprizą ir apie jį galime paskelbti Mokslo Lietuvos skaitytojams. Grupė jaunų Ukrainos mokslininkų, kuriems vadovauja Ukrainos mokslų akademijos Istorijos instituto direktorius akad. Valerijus Smolijus (Valerij Smolij), baigia darbą sąlyginiu pavadinimu Ukraina Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės sudėtyje. Tai bus apie 500 puslapių gausiai iliustruota, labiau mokslo populiarinimo knyga. Mokslininkams suformulavau užduotį: tai turi būti knyga, kurią mielai į rankas paimtų studentai, dėstytojai, mokytojai ir net vyresniųjų klasių moksleiviai. Norime, kad knyga būtų išspausdinta ukrainiečių ir lietuvių kalbomis. Į šį darbą įsitraukė trys Lietuvoje dirbantys Ukrainos garbės konsulai, kadangi projektui reikia užtikrinti finansavimą. Jeigu viskas klostysis sėkmingai, tą knygą norėtume išspausdinti kitų metų gegužę arba vasaros pradžioje. Pasiūlysime istorikui prof. Alfredui Bumblauskui knygą perskaityti ir parašyti anotaciją. Galimas dalykas, kreipsimės į mūsų valstybių prezidentus, kad jie parašytų po įžangos žodį, pagarsintų savo nuomonę, ką kiekvienas iš jų mano apie mūsų buvusios bendros valstybės praeitį, dabartinius tarpvalstybinius santykius.
Tikėsimės, kad ši tikriausiai įdomi ir reikalinga knyga bus deramai pristatyta Lietuvoje.
Manau, kad tai labai svarbu, todėl jos prezentacija bus surengta ir Kijeve, ir Vilniuje.
Kodėl ta pačia proga nesurengus šią temą tyrinėjančių istorikų mokslinės konferencijos?
Mielai priimu šią idėją. Dar noriu atkreipti dėmesį į Ukrainos ambasados Lietuvoje parengtą informacinį leidinuką ukrainiečiams, besirengiantiems aplankyti gintaro kraštą, t. y. Lietuvą. Tai svarbiausios žinios apie Lietuvą, taip pat praktiški pasiūlymai, kaip reikia rengtis kelionei, kokius dokumentus ir kokiose institucijose tvarkytis. Kur ir į kokias tarnybas kreiptis, jeigu iškiltų nenumatytų problemų ar kliūčių.
Ir pabaigai: kas Jums kaip diplomatui, savo šalies politiniam veikėjui ir tikram Lietuvos draugui šiandien atrodo ypač svarbu mūsų valstybių tarpusavio santykiuose?
Pamėginkime minutėlę pasvajoti apie dar geresnius laikus, dar glaudesnius Lietuvos ir Ukrainos ryšius. Neabejoju, kad ateityje taip ir bus, nes tam dedame tvirtus pagrindus savo kasdienėmis pastangomis.
Dėkoju, gerbiamasis Pone Ambasadoriau, už pokalbį ir pasitikėjimą „Mokslo Lietuvos“ laikraščiu. Ačiū už pareikštas mintis. Kalbėjosi Gediminas Zemlickas
