Kokybinis humanitarinių ir socialinių mokslo darbų vertinimas Lietuvoje ir duomenų bazė „Lituanistika“

Tad kilo klausimas, o kur pasaulyje yra didžiausi, aktyviai veikiantys, aukštos kompetencijos lituanistiniai tyrimo centrai? Kur daugiausia susitelkusių kvalifikuotų lituanistikos plačiąja prasme specialistų? Ar ne jie turėtų vertinti darbus? Studijų kokybės vertinimo centras (SKVC) organizuoja mokslo darbų peržvalgas, jas vykdo kompetentingi mokslininkai, tačiau, kadangi laikomasi principo, kad palyginamumas galimas, jeigu jis vyksta to paties mokslininko galvoje, tad aišku, kad vienas ar keli asmenys negali perskaityti visų tos krypties per metus išleistų darbų ir jų įvertinti. Todėl praktikuojamos darbų peržvalgos, o jų nepakanka mokslinio darbo turinio kokybei nustatyti.

Tad ši bazė buvo kuriama, kaip minėta, dviem tikslams pasiekti: informaciniams – pateikti deramai atrinktą internetinei žinijai lituanistikos darbų visumą ir kokybiniam vertinimui sukurti – sukurti veikiantį mokslo darbų visumą apimantį vertinimo modelį. Kaip tai suorganizuota Lituanistikos duomenų bazėje, aptarsime detaliau.

Vertinimo modelis

Bazėje vertinimo modelis veikia tokiu būdu: darbus vertina visų krypčių ekspertų grupė, suburta iš visų Lietuvos mokslo institucijų, kur vyksta HSM tyrimai; šiame bazės kūrimo etape dirbo 273 ekspertai; jų kvalifikacijos nustatomos pagal tuos pačius reikalavimus, jų atitikimą ekspertai įrodo pateikę informaciją vienodos formos anketose, kuriose atsispindi jų dalykinės kvalifikacijos. Pagal jas ekspertus tvirtino bazės vykdytojai. Ekspertai sugrupuoti pagal kryptis ir kai kurias šakas, toms grupėms vadovauja pakviesti ir darbą atlikti sutikę keli skirtingų institucijų ekspertai ir tos grupės pirmininkai, t. y. koordinacinė grupė. Ši grupė paskirsto ekspertams pagal priimtas bazės taisykles ekspertuotinus darbus. Darbus vertina du skirtingų institucijų ekspertai. Darbai, įvertinti prieštaringai, buvo ekspertuojami dar ir trečio eksperto. Ekspertų daug, pagrindas palyginamumui buvo bendros vertinimo anketos ir bendri vertinimo kriterijai visoms mokslo kryptims ir šakoms. HSM mokslo darbų įvairovė bazėje atspindima maksimaliai, nes sudarytas HSM mokslo darbų žanrų sąrašas, vertinimo kriterijai skiriasi ne kryptims, bet mokslo žanrams: anketos sudarytos straipsniams, monografijoms, vadovėliams, šaltinių ir išteklių leidiniams, informacinio tipo leidiniams: leksikonams, specializuotiems žodynams ir kt.

Visų bazės kūrėjų vardu nuoširdžiausiai dėkojame daugumai ekspertų ir ypač koordinacinių grupių pirmininkams. Koordinacinių grupių pirmininkai, nariai ir ekspertai kūrė bazę sunkiausiu laikotarpiu, kai dar nebuvo nusistovėjęs pats jos modelis. Ypač dėkojame menotyros, teisės, edukologijos, istorijos, filologijos (literatūrologų ir kalbininkų), muzikologijos, etnomuzikologijos-folkloristikos, sociologijos, politinių mokslų, psichologijos, ekonomikos grupių vadovams. Šių krypčių vertinimo organizatoriai ir vertintojai aktyviai organizavo ir atliko darbą. Jų darbo krūviai buvo labai dideli, ypač daug darbo turėjo edukologijos, istorijos, filologijos krypčių grupių pirmininkai. Darbo krūvius dar didino tai, kad dėl laiko stygiaus pačiam projektui vykdyti visus metus dirbome kelias operacijas vykdydami lygia greta: rinkome ekspertuotinų darbų sąrašo papildymus, juos pluoštais teikėme pirmininkams skirstymui. Pluoštų buvo daug, laiko skirstyti ir ekspertuoti mažai.

Ar galima geriau organizuoti ekspertų grupių pirmininkų ir koordinatorių darbą, kad būtų mažesnės darbo sąnaudos? Manau, kad galima: projekto tęsinyje reikėtų vertinimą organizuoti taip, kad būtų mažiau ekpsertuotinų darbų pluoštų, juos pateikti koncentruotai; patiems ekspertams atsakingiau laikytis prisiimtų įsipareigojimų ir darbo terminų. Laiku neekspertuoti darbai sudarė papildomus darbo krūvius (teko kelis kartus perskirstyti neatliktus darbus) ir bazės vykdytojams, ir ekspertų grupių pirmininkams.

Vertinimo kriterijai ir jų pluoštų sandara

Formuluodami vertinimo kriterijus atsižvelgėme į dažniausiai iš anksto girdimą priekaištą, kad kokybinis vertinimas bus subjektyvus. Siekdami sumažinti jo mastą, kiekvieno mokslo darbo vertinimui formulavome ne po vieną kriterijų, bet jų pluoštus. Tie pluoštai sudarė kriterijų skyrius, t. y. kiekvienam darbui apibūdinti sudarėme klausimyną taip, kad darbo kokybė galėtų būti visapusiškai apibūdinta, nuolatos atsimenant, kad yra vertinamas kūrybinis darbas. Visos anketos yra mūsų www.minfolit.lt svetainėje ir su jomis yra lengva susipažinti. Trumpai aptarsime pagrindinius kriterijų skyrius: pirmajame nurodomas atitikimas lituanistikos sampratą, antrasis problemos vertinimas: problemos masto, reikšmingumo, jos ištirtumo pažinimo įvertinimas; trečiasis – kūrinio aktualumo ir perspektyvumo kriterijai; ketvirtasis – mokslino tyrimo pagrįstumo vertinimas (metodų, konceptualumo, empirinio ir tekstų interpretacijos požiūriu, empirikos ir teorinių apibendrinimų dermės požiūriu; apibendrinimų ir išvadų pagrįstumo požiūriu); penktas – kūrinio dėstymo savybių vertinimo kriterijų skyrius; šeštas – kūrinio turinio naujumą ir originalumą vertinantys kriterijai, jie laikomi svarbiausiais, septintas – laisvas eksperto vertinimas. Kadangi duomenų bazei reikėjo formalizuoti kokybinį vertinimą, vertinimui pasirinkta balų sistema. Nustatyta visų skyrių kriterijų balų vidurkių suma, kuri yra sutarta riba, rodanti, ar darbo įvertinimo rezultatas yra pakankamas bazei.

Ką duoda mokslo bendruomenei toks vertinimo modelis? Pirmiausia perskaitome vieni kitų darbus, tad ir informacinė, ir vertinamoji funkcijos veikia vienu metu.

Vertinimas buria bendram darbui mokslo bendruomenę. Skirtingų institucijų ir skirtingų miestų bei laisvieji mokslininkai sudarė vieningai veikiančią, tam pačiam tikslui pozityviam darbui susibūrusią ir dirbančią bendriją. Tuo galime iš tiesų pasidžiaugti.

Duomenų bazės kūrimas gali paskatinti mokslo bendruomenę lituanistinei veiklai. Dalis HSM darbų, kurių tyrimo objektas nėra Lietuva – jos visuomenės, valstybės ir kultūros tyrimai – nepatenka į bazę. orijos gali veikti ir lituanistikos dirvoje, bet tam reikia galingos kūrybinės intelekto galios ir siekio ją tam tikslui orientuoti. Jei ir Lietuvos mąstojai, tiriantys pripažintas pasaulines HSM teorijas, tokią nuostatą priimtų kaip savą, Lietuvos mokslas daug laimėtų.

Bazė telkia apie tyrimo objektą svetur išvykusius iš Lietuvos ir užsienyje dirbančius HSM mokslininkus, tai yra virtualiu būdu telkia ir išplečia mūsų mokslo bendruomenę. Jei pavyks bazės veiklą tęsti ir ją turtinti kasmet po tris su puse tūkstančio referuojamų darbų ir plėsti jos chronologiją, ilgainiui ji taps tokiu lauku, kuriame patys savo darbų vietą gerai pamatysime ir galėsime palyginti su kitų darbais, sutelksime ir kitų šalių mokslininkų darbus, tiriančius įvairias Lietuvos problemas. Visa tai turėtų ugdyti mūsų darbų kokybę. Šia viltimi galima būtų baigti, tačiau dar reiktų trumpai aptarti tuos sunkumus, kurie kėlė ir kelia nerimą.

Bazėje teikiamų darbų sąrašo sudarymas

Bazės kūrėjai ir jos partneriai siekė surinkti kiek galima išsamesnį lituanistikos HSM 2005–2006 m. vertintinų darbų sąrašą (buvo numatyta surinkti 12 tūkst. darbų). Deja, ne visi partneriai ir pakviestosios bazės kūrime dalyvauti mokslo institucijos pakankamai atsakingai Nijolei Kolesinskienei, darbuotojoms Eglei Kundrotienei ir Erikai Kuliešienei, Audronei Steponaitienei. Dėkojame už tai, kad įžvelgė kuriamos bazės vertę, kad buvo labai geranoriški, kai išryškėjo mūsų projekte kuriamo modelio planavimo trūkumai, galvojo kartu, kaip tai taisyti ir savo darbu taisė. Bazės administracija sukūrė techninę galimybę patiems mokslininkams siūlyti darbus ekspertavimui: iš dalies tai išsprendė problemą, tačiau ne visi pasiūliusieji bibliografinį darbo aprašą pateikė bazei kūrinio tekstą, o jis būtinas vertinimui. Ši aplinkybė sudarė praktiškai nepakeliamus darbo krūvius MAB darbuotojams, kurie ėmėsi ieškoti trūkstamų tekstų. Padėjo surinkti ir kai kurie ekspertų grupių pirmininkai, pasijutę atsakingi už savo krypties pristatymą duomenų bazėje. Jau dabar autoriai, pasižiūrėję į bazėje surinktų vertinimui darbų sąrašą, gali pamatyti, ar jų darbai yra teikiami ekspertavimui. Paaiškėjo, kad beveik pusantro tūkstančio mokslo darbų, kuriuos mūsų autoriai išspausdino užsienyje, nėra Lietuvos bibliotekose. Jų tekstų pakartotinai turėsime prašyti iš autorių. Bazės kūrimo tęsinyje ši problema, matyt, liks, kadangi numatyta plėsti lituanistinių tyrimų sąrašą ir aprėpti kai kurių užsienio lituanistinių tyrimų centrų darbus. Tad organizuojant bazės tęsinį teks derinti institucijų ataskaitose teikiamų darbų sąrašus su pačių autorių savanoriškais darbų pasiūlymais bazei. Vertintinų darbų sąrašo pilnumas daug priklausys nuo pačios mokslo bendruomenės aktyvumo.

Mokslo bendruomenė ir bazė

Sukūrus bazės mokslo darbų vertinimo modelį įgyvendinta nuostata, kad darbus vertina pati mokslo bendruomenė. Ši nuostata yra ir to modelio stiprybė, ir pažeidžiamumas. Kai jau bus parengta dauguma išsamių šios bazės įrašų, ko gero, pamatysime, kad skirtingų krypčių darbų vertinimas skiriasi griežtumu: sprendžiant iš atmestų darbų skaičiaus, griežtai vertino istorikai, išryškės ir kitų krypčių ekspertų požiūriai. Nevienodai aktyviai krypčių ekspertai ėmėsi vertinimo. Liko nemažai kai kurių krypčių neįvertintų darbų ir todėl jie nepateko į bazę, t. y. nebus jų santraukų lietuvių ir anglų kalbomis, jie liks neįtraukti į tarptautinę interneto paieškos sistemą. Todėl duomenų bazėje nevienodai gerai bus pristatytos kryptys. Jau dabar matyti, kad palyginti mažiau bus vadybos darbų, ir ne dėl to, kad jų surinkta mažiau, bet todėl, kad vadybininkai vangiausiai vertino savo krypties darbus. Nevienodai stipri yra atskirų krypčių mokslininkų motyvacija ir noras, kad tokia bazė veiktų. Ateitis parodys, ar neigiama ir pasyvi nuostata buvo pagrįsta, ar tai tik neorganizuotumo ir trumparegiškumo išraiška. Iš esmės pateikiamus mokslo darbus vertins bazės naudotojai. Turiu daug vilčių, kad ši bazė padės didinti mūsų darbų cituojamumą, kuris, be abejo, liks vienas iš formaliųjų mokslo darbo vertinimo rodiklių.

Jau darbo pradžioje išryškėjo, kokia marga yra mūsų mokslo bendruomenė, taip ir turi būti laisvės sąlygomis. Per pirmuosius darbo metus paaiškėjo, kad buriasi jos aktyvas, padėjęs sukurti šią bazę. Akivaizdu, kad sutartinis mokslininkų bendruomenės darbas ir atsakomybė yra šios bazės kūrimo pagrindas. Kurdami Lituanistikos bazę esame susieti bendrais darbo saitais, kurie turėtų mums padėti gyventi visavertį mokslininkų gyvenimą globalizacijos sąlygomis. Tad apibendrinant galima pasakyti, kad šios duomenų bazės ateitis labai priklausys nuo Lietuvos HSM bendruomenės požiūrio į ją, nuo bendruomenės susiklausymo ir ryžto dirbti bendrą darbą, nuo jos strateginio požiūrio į lituanistikos ateitį.

________________________________________________________________

Straipsnis prašytas remiantis pranešimu, 2008 m. gegužės 15 d. skaitytu konferencijoje Tarptautinė mokslinė duomenų bazė „Lituanistika“.

Nuotraukose:

Bazės „Lituanistika“ stendas Tarptautinėje knygų mugėje Frankfurte

Prof. habil. dr. Ingė Lukšaitė