Tyrimų ir susirūpinimo objektas – oras (2)
Pradžia Nr. 12
Liepos 1 d. 25 Europos šalių mokslininkai, tarp jų ir Lietuvos atstovai, pradėjo vykdyti Europos Komisijos 7-osios bendrosios programos mokslo ir technologijos inovacinį projektą Europos kohortiniai tyrimai oro taršos efektams nustatyti (ESCAPE). Tai ES programos Aplinka ir sveikata dalis. Vykdant projektą bus sukurta metodologija, skirta nustatyti kietųjų oro dalelių ir azoto oksidų sudėtį, įvertinti individualią šių dalelių ekspoziciją ir nustatyti ilgalaikės oro taršos poveikį žmonių sveikatai. Pirmą kartą viešai projektas ESCAPE buvo pristatytas Lietuvos žemės ūkio universiteto ir Vytauto Didžiojo universiteto XIV tarptautinėje konferencijoje Žmogaus ir gamtos sauga. Apie naująjį projektą ir jame dalyvaujančio Lietuvos atstovo – Vytauto Didžiojo universiteto – mokslininkų šios srities darbus kalbamės su VDU Aplinkotyros katedros profesore habil. dr. Regina GRAŽULEVIČIENE. Reikės etaloninių bandinių Gerbiamoji Profesore, kokias kietąsias daleles matuosite projekte ESCAPE?
Svarbiausia projekte – surinkti oro pavyzdžius, kurie bus analizuojami visa turima šiuolaikine technika – dujų chromatografu, atominiu absorbciometru – ir taikant įvairias metodikas. Svarbiausias uždavinys yra nustatyti kietąsias oro daleles – PM2,5, PM10 (µg/m3) ir azoto junginius. Be to, numatyta tirti policiklinius ir aromatinius angliavandenilius, dioksidus, įvairias šiuolaikines chemines medžiagas, kurios leidžiamos į apyvartą, taip pat teršalus, kurių poveikis sveikatai ne visai aiškus. Planuojama nustatyti apie 50 miesto orą teršiančių medžiagų koncentracijas. Dėl to surinkti bandiniai bus naudingi ateities ES projektams.
Kaunas labai parankus ESCAPE projektui vykdyti, nes miestas yra nevienodo reljefo, tad oro pavyzdžiai bus imami iš skirtingų reljefo vietų. Be to, kartais Kaune viršijamos didžiausios leistinos kai kurių teršalų, kuriuos išskiria mašinų varikliai, koncentracijos. Tai labai domina projekto organizatorius, nes Skandinavijos šalyse to nėra. Daugiausia įtakos teršalų koncentracijai turi meteorologinės sąlygos – smogas susidaro dienomis, kai nėra vėjo ir kritulių, o būna temperatūros inversija. Tada automobilių dujos spaudžiamos prie žemės.
Kauno miesto orą siurbsite tam tikrais siurbliais, filtruosite ore esančias kietąsias daleles ir azoto oksidus, filtrų turinį ir oro mėginius gabensite į Bazelį Šveicarijoje. Nejau Lietuvoje neturime šiuolaikinių azoto junginių ir kietųjų dalelių analizatorių?
VDU įgyvendindamas HiWATE projektą įsigijo atominį absorbciometrą, taigi galima nustatyti sunkiųjų metalų kiekį vandenyje ir ore. Matuojamos nano dydžio koncentracijos. Bet esmė ta, kad nustatant koncentracijas mums reikia etaloninių, t. y. ypač švarių bandinių. Kol nėra aiškus foninio bandinio spektras, gali būti daug paklaidų. Norint išvengti specifinių paklaidų skirtinguose centruose (Italijoje, Prancūzijoje, Lietuvoje…) nutarta visuose centruose paimtų bandinių tyrimus ir matavimus atlikti Bazelyje, geriausiai įranga aprūpintoje laboratorijoje, turinčioje tarptautinę akreditaciją.
Kaip bus tiriamos nėščiosios Kaip bus tiriamos gimdyvės ES 7-osios bendrosios programos ESCAPE projekte? Tikriausiai gimdyvių niekur nevešite, pasitenkinsite anketavimu?
Nėščias moteris tirsime pagal ES kohortinių tyrimų metodiką, kurią naudojame HiWATE projekte. Pastojus ir apsilankius poliklinikoje moteriai, užpildoma pirmosios apklausos kortelė, atliekamas tyrimas ultragarsu. Tikrinama moters sveikatos būklė, vidaus organai, nustatoma nėštumo trukmė. Jeigu naujagimis gimsta laiku, tačiau sveria mažiau nei 2500 g, vadinasi, gimdoje buvo sulėtėjęs vaisiaus augimas. Mums labai svarbu, kad kuo anksčiau mamoms echoskopijos būdu būtų nustatyta tiksli nėštumo pradžia. Pačios nėščiosios suinteresuotos pateikti tikslius duomenis apie buvusias sveikatos problemas, profesines intoksikacijas, savo veiklą. Taip surenkami pirminiai duomenys apie veiksnius, galinčius paveikti nėštumo baigtis. Nėščiajai reguliariai lankantis poliklinikoje, pateikiami tikslinamieji klausimai apie įpročius ir klausimynas apie geriamojo vandens vartojimą, gyvenamąjį rajoną, ar keitė savo gyvenamąją vietą, kur ir kiek laiko gyveno, taip pat apie kitus rizikos veiksnius. Gimdymo metu imama jos kraujo genetiniams tyrimams, išskiriama DNR. Bus mėginama ištirti, kokių genų sutrikimų gali pasitaikyti. Šie tyrimai atliekami ir HiWATE, ir ESCAPE projektuose. Bandysime įvertinti, ar moterims, kurių genai pažeisti dėl aplinkos ar profesinių veiksnių, nebuvo didesnės tikimybės susilaukti mažos kūno masės ar net patologijos pažeistą kūdikį. Mėginsime matematinio modeliavimo būdu įvertinti kiekybinę riziką minėtiems padariniams dėl kietųjų dalelių, azoto dioksido, azoto monoksido ir suminės azoto junginių įtakos. Suprantama, tam teks eliminuoti genetinių, profesinių ir kitų veiksnių įtaką įvardytiems padariniams.
Kiek nėščiųjų aprėps ESCAPE tyrimas?
Mėginsime aprėpti 4000 Kauno miesto nėščias moteris, kurios sutinka dalyvauti šiame tyrime. Gavome Lietuvos bioetikos komiteto leidimą tyrimui atlikti, yra parengti motinos sutikimo dalyvauti, duoti kraujo tyrimams lapai. Registruojame visas nėštumo baigtis, bet dalis motinų į tyrimą neįtraukiamos, jeigu jų nepasisekė papildomai apklausti pagal standartizuotą klausimyną arba su kuriomis dėl kokių nors priežasčių nepavyko susisiekti telefonu.
Ar būna, kad kai kurios motinos atsisako dalyvauti tokiame tyrime?
Kartais atsisako, ypač jei gimsta apsigimęs kūdikis arba jis žūsta. Dalis moterų sutinka dalyvauti interviu, tačiau nesutinka duoti kraujo genetiniam tyrimui. Šiuo metu turime apie 2 tūkst. įskaitinių nėščiųjų ir apie 700 biologinių mėginių genetiniams tyrimams.
Ar atsisakiusios dalyvauti tyrime nėščiosios taip pat patenka į tyrimo statistikos duomenis?
Nepatenka. Remiantis biomedicinos tyrimų etikos reikalavimais, atsisakiusiųjų duomenys yra pašalinami iš duomenų bazės ir nėra naudojami apibendrinant tyrimo rezultatus.
Kuo patrauklūs kohortiniai tyrimai ESCAPE – tai kohortiniai tyrimai oro taršos efektams nustatyti. Senovės istorijos mėgėjas tikriausiai prisimins senosios Romos legionierių kohortas – legioną sudarė 10 kohortų, – bet medikai ir aplinkos taršos tyrinėtojai tikriausiai kiek kitaip supranta šią sąvoką?
Kohorta – tai imtis, tiksliai apibrėžta asmenų grupė, kuri tinkamai reprezentuoja populiaciją. ESCAPE tyrime kohorta – 2008–2009 m. Kaune nuolat gyvenančios nėščios moterys. Kohortinis tyrimas reiškia, kad atsirenkame asmenis, kurie neturi tam tikros tiriamos ligos požymių, tačiau dalis asmenų yra veikiami tam tikrų nagrinėjamų veiksnių, o dalis – ne. Kohortinis tyrimas tinka populiacijoje paplitusioms ligoms tirti, jų priežastims nagrinėti ir aplinkos veiksnių keliamai rizikai įvertinti. Tinkamai surinkti duomenys sudaro pagrindą, naudojant matematinį modeliavimą, nustatyti priežastinį ryšį tarp moteris veikusių rizikos veiksnių, pavyzdžiui, oro teršalų, ir nėštumo baigčių. Taigi kohortinis tyrimas – tai specifinis aplinkos epidemiologijoje naudojamo tyrimo tipas.
Kadangi tiriame visas moteris, kurios sutinka dalyvauti tyrime, nedarome atrankos klaidų. Iš „žaidimo“ iškrenta tik tos, kurios nenori dalyvauti. Tuo Kauno mokslininkų tyrimas ir buvo patrauklus, kai pasiūlėme jį įsitraukti į ESCAPE projektą.
Kokiu oru kvėpuoja kauniečiai Kaip vertinate šiandieninę Kauno miesto atmosferinio užterštumo padėtį? Kiek ji kelia nerimo? O gal kauniečiai kvėpuoja labai saugiu oru?
Oro taršos būklė Kauno mieste nustatyta naudojant savivaldybės stacionarios stoties oro taršos matavimų kas pusę valandos 640 parų duomenis. Azoto dioksido (NO2) koncentracija 32 proc. stebėjimo dienų viršijo vidutinę didžiausią leistiną paros koncentraciją. Šios toksiškos dujos yra automobilių transporto srautų teršalų išmetimo indikatorius. Taigi kelių transportą reikia laikyti svarbiausiu oro teršėju. Be to, reikia atkreipti dėmesį į tai, kad šiandieninės higienos normos nėra saugios daugumos žmonių sveikatai. Priežastis – populiacijoje pernelyg daug alergiškų, jautresnių, sergančių lėtinėmis ligomis individų. Jeigu ši dalis auga, tai labai didėja ir pažeidžiamumo tikimybė, todėl kyla būtinybė peržiūrėti higienos normas, kad jos būtų saugios ir jautresniems asmenims. Dėl tos priežasties Europos Komisija ir teikia pirmenybę ESCAPE ir kitiems projektams, skirtiems aplinkos kokybės būklės ir sveikatos ryšiui tirti.
Teršalų šaltiniai Didelį pavojų kelia šiferio stogai, kuriuos teks keisti, o keičiant bus sujudintos snaudžiančios kenksmingos kancerogeninės medžiagos. Atmosferoje padaugės kietųjų dalelių.
Šiferyje esantis asbestas ir kitos kenksmingos medžiagos gali sukelti vėžinius susirgimus, ypač plaučių vėžį. Šiferį ir kitas asbesto turinčias medžiagas primygtinai siūloma vežti į sveikatai pavojingų atliekų sąvartynus. Sandėliavimas ir tų medžiagų apdirbimas yra užtikrinamas pagal ES Pavojingų atliekų direktyvą 91/689/EEB.
